Izraelis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
מדינת ישראל (hebrajų k.)
Medinat Yisra'el
دولة اسرائيل (arabų k.)
Daulat Isra'il
Izraelio vėliava Izraelio herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Izraelis žemėlapyje
Valstybinė kalba hebrajų (ivritas), arabų
Sostinė Jeruzalė
Didžiausias miestas Jeruzalė
Valstybės vadovai Šimonas Peresas Benjamin Netanyahu
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
20 770 km² (148)
~2 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
7 800 596 (96)
375.57 žm./km² (23)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
166,30 mlrd. $ (51)
26200 $ (28)
Valiuta Izraelio naujasis šekelis (ILS)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+2
UTC+3
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Tautų Lygos mandato
1948 m. gegužės 14 d.
Valstybinis himnas Izraelio himnas
ISO kodas IL
ISO3 kodas ISR
ISO skaitmeninis kodas 376
FIPS kodas IS
GeoName kodas 294640
Interneto kodas .il
Šalies tel. kodas 972
Commons-logo.svg Vikiteka: IzraelisVikiteka

Izraelio Valstybėžydų valstybė Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytuose. Izraelis ribojasi su Libanu, Sirija, Jordanija, Egiptu. Sostinė Jeruzalė (vienašališkai paskelbta, nepripažinta tarptautiniu mastu), Tel Avivas (laikomas sostine daugumos užsienio valstybių).[2]

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Izraelio istorija

Tradiciškai Izraelio istorijos pradžia siejama su bibliniais laikais.

Žydai sparčiai pradėjo emigruoti į Palestiną XIX amžiuje, įkūrė tenai kelis žydiškus miestus (taip pat ir Tel Avivą).

Stamp palestine 10 mils.jpg
مائةجنيه-فلسطيني.jpg

Jungtinės Tautos 1947 metų lapkritį priėmė rezoliuciją Nr. 181, kuria Palestiną padalino, 55 procentus jos skirdami žydams, o 45 procentus – arabams. Jeruzalę jie paskelbė tarptautiniu miestu, kurio neturėtų valdyti nei Izraelis, nei arabai. Palestinos arabai bei aplinkinės arabų valstybės su šiuo padalijimu nesutiko, nes mažumą gyventojų sudarantys žydai turėjo gauti didesnę dalį teritorijos. 1948 metų gegužės 14 d. Izraelis paskelbė nepriklausomybę. Kitą dieną po to aplinkinės arabų valstybės paskelbė Izraeliui karą, kurį Izraelis laimėjo, tuo pačiu užimdamas dalį žemių, pagal JTO padalijimo planą skirtų arabams, o arabų valstybės okupavo Gazos Ruožą (Egiptas) ir Vakarų Krantą (Jordanija).

1967 metais Izraelis apkaltino arabų valstybes – Egiptą, Siriją, Iraką ir Jordaniją planuojant vėl pulti Izraelį ir sudavė prevencinį smūgį, o po to per šešias dienas sutriuškino priešininkų armijas bei privertė arabų valstybes sutikti su JTO pasiūlytomis paliaubomis. Per Šešių dienų karą Izraelis užkariavo dvi teritorijas, niekad nepriklausiusias Anglų Palestinos mandatui – Golano aukštumas (priklausiusias Sirijai) ir Sinajaus pusiasalį (priklausiusį Egiptui). Šiame kare Izraelis taip pat užkariavo ir rytinę Jeruzalės dalį. Vėliau Sinajaus pusiasalis grąžintas Egiptui mainais už Izraelio pripažinimą ir taikos sutartį.

1973 metų Jom Kipuro kare Egiptas ir Sirija netikėtai atakavo Izraelį, tuo metu švenčiantį Jom Kipurą – vieną svarbiausių religinių žydų švenčių. Puolimas pradžioje buvo sėkmingas, tačiau vėliau Izraelio karinės pajėgos buvo sėkmingai mobilizuotos ir atrėmė ataką. Keršydamos už JAV paramą Izraeliui, naftą eksportuojančios arabų valstybės sumažino, o vėliau ir nutraukė naftos tiekimą JAV bei kitoms Izraelį parėmusioms šalims (1973 energetinė krizė).

Izraelio valstybės vis dar nepripažįsta dalis valstybių (daugiausiai musulmoniškų), nemaža dalis sienų su kitomis valstybėmis yra ginčytinos.


Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Izraelio apskritys

Izraelis dalinamas į 6 apskritis:

Geografija

Izraelio vėliava

Pagrindinis straipsnis: Izraelio geografija

Iš šiaurės į pietus šalis ištįsusi per 470 km, plačiausia šalies vieta yra 135 km, siauriausia tik 15 km. Nors Izraelis yra nedidelė šalis, tačiau joje yra net keletas klimato zonų.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Izraelio ekonomika

2002 m. Lietuvos eksportas į Izraelį sudarė 7,8 mln. JAV dolerių arba 0,15 % bendrojo Lietuvos eksporto. Šiuo metu Izraelis yra viena iš raštingiausių valstybių Azijoje. Šalies ekonomika yra itin gera ir teikia puikias galimybes gyventojams mokytis. Nors kitos valstybės galbūt ir lenkia Izraelį savo pajamomis, tačiau Izraelis turi pakankamai pajamų savo gyventojams išlaikyti.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Izraelio gyventojai

Gyventojų sudėtis pagal tautybę (2005 m. gegužės 10 d.): 5,26 mln. (76,2 %) – žydai; 1,35 mln. (19,6 %) – аrabai, įskaitant palestiniečius, beduinus ir arabus krikščionis; 290 tūkst. (4,2 %) – drūzai, kurie paprastai taip pat priskiriami arabams. Šalyje taip pat gyvena čerkesai, rusai ir kitos tautinės mažumos. Tarp žydų 35 % – pirmos kartos imigrantai, apie 1,1 mln. – emigrantai iš buvusios Tarybų Sąjungos.

Šalyje taip pat yra apie 250 000 užsienio darbininkų ir nelegalių gyventojų. 0 Taip pat Izraelyje gyventojų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei kitose valstybėse, Azijoje.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1961 m. ir 2012 m.
1961 m. 2002 m. 2003 m. 2007 m. 2012 m.
2 179 500 6 631 100 6 748 100 7 208 500 7 800 596

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Izraelio kultūra

Kita informacija

Šaltiniai

Valdžia:

Bendros žinios:

Žemėlapiai:

Laikas ir orai:



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 104% (+13313-585=12728 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 1% (+81-0=81 wiki spaudos ženklai).