Jonas Balvočius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jonas Balvočius

Gimė 1842 m. kovo 14 d.
Purvėnai, Viekšnių valsčius
Mirė 1915 m. lapkričio 12 d. (73 m.)
Uliūnai, Ramygalos valsčius

Veikla
kunigas, prozininkas, vertėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, mokslo populiarintojas

Alma mater Peterburgo dvasinė akademija

Jonas Balvočius (1842 m. kovo 14 d. Purvėnuose, Viekšnių valsčius1915 m. lapkričio 12 d. Uliūnuose, Ramygalos valsčius) – kunigas, prozininkas, vertėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, mokslo populiarintojas. Palaidotas Uliūnų bažnyčios šventoriuje.

Biografija

1864 m. baigė Šiaulių vyrų gimnaziją, 1867 m. – Kauno kunigų seminariją. 18681871 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje.

1871 m. paskirtas vikaru į Kėdainius, 1875 m. perkeltas klebonu į Vadoklius. Čia pradėjo platinti lietuvišką spaudą, nugabendavo jos ir į gimtąjį Mažeikių kraštą. Skatino parapijiečius, kad mokytų vaikus lietuviško rašto. Pavyzdingai tvarkė klebonijos ūkį. Susirūpinęs spaudos atgavimu paskyrė nemažą pinigų sumą tam, kuris išrūpins lietuviams spaudą. 1898 m. pats važinėjo į Peterburgą ir įteikė prašymus vidaus reikalų ministrui ir Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai dėl spaudos draudimo panaikinimo.

1900 m. parėmė katalikiškojo laikraščio „Žinyčia“ išleidimą: pas jį atvykusiam kunigui, faktiškajam redaktoriui Juozui Tumui-Vaižgantui davė 885 rb.

1902 m. iškeltas altarista į Dusetas, 19081914 m. – Ėriškių altarista. Paskutiniaisiais gyvenimo metais rūpinosi parapijos įkūrimu Uliūnuose. Buvusiame grūdų sandėlyje 1914 m. įrengė koplyčią. 19141915 m. – Uliūnų klebonas.

Kūrybinė veikla

Kovojo dėl lietuviškos spaudos atgavimo, kūrė ir iš lenkų, vokiečių, prancūzų kalbų vertė švietėjišką prozą, sulietuvino valstiečiams skirtas religines ir švietėjiškas knygas:

  • „Apeigos Rymo – Katalikų bažnyčios“;
  • „Sodžionių teologija“;
  • „Pamokslai be kunigo“;
  • „Pasaulio įkūrimas“;
  • „Moterystė ir jos šeimyna“;
  • „Sveikata“ ir kt.

19121913 m. perpasakojo vokišką Brėmo (Brehm) vadovėlį „Zoologija, skiriama sodiečiams“ (1-2). 1909 m. perdirbo trumpą astronomijos žinyną, pavadintą „Sodiečių dangus“. 1902 m. išvertė Ivano Krylovo pasakėčias.

Išleido apysakas:

  • 1903 m. „Jonukas Karklynas eina Lietuvos pažintų“;
  • 1906 m. „Kunigo giminė“;
  • 1908 m. „Susiskaldėliai“ ().

Apysakos sukurtos pagal tipinę didaktinę schemą – moralu užsibaigianti virtinė epizodų, jose atsispindi to meto aktualijos: lietuvių santykiai su lenkais, kunigų kivirčai, valstiečių nusigyvenimas. Pasirašinėjo slapyvardžiais J. Gerutis, Prietelius.[1]

Šaltiniai


Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 88% (+4002-61=3941 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 14% (+632-0=632 wiki spaudos ženklai).