Jonas Jasaitis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jasaitis Jonas (g. 1941 m. birželio 5 d. Dainiuose, Šiaulių apskr.) - mokslininkas, publicistas, visuomenės veikėjas, mokslo darbų vertėjas, redaktorius, Socialinių mokslų (edukologijos) daktaras, profesorius.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai — Jonas Jasaitis (1899 m. gruodžio 2 d. Šiaulių r. - 1996 m. gegužės 11 d. Šiauliuose). Turėjo tris brolius ir tris seseris. Lietuvos Respublikos karys savanoris 1918–1920 m. Lietuvos pasienio tarnybos karys. Nuo 1925 m. ūkininkas. Vykdant žemės reformą ir dalijant Gytarių dvarą gavęs 15 ha žemės kaip karys savanoris kūrėjas. Sovietinės okupacijos metais – kolūkietis: pieno vežėjas, laiškininkas. Aktyviai dalyvavo vietinėje spaudoje. Kurdavo kupletus, kuriems pats pritaikydavo muziką. Turėjo gerą balsą, buvo pripažintas Dainų, Lieporių ir kitų kaimų giedotojas. Daug pažįstamų per savo ilgą amžių išlydėjo, giedodamas „Viešpaties angelą“, „Kalnus“ ir kt. Paliko kelis storus sąsiuvinius prisiminimų.
— Teklė Jasaitienė (iki 1940 m. Šurkutė, 1920 m. rugsėjo 6 d. Lapkasių kaime Kuršėnų valsčius – 2008 m. rugsėjo 4 d., Šiauliuose). Išaugo gausioje šeimoje: keturi broliai ir keturios seserys. Ūkininkė, namų šeimininkė, laiškininkė. Abu tėvai palaidoti šeimos kape Šiaulių Ginkūnų kapinėse.

Moksleivio metai

1947 m. Jonas pradėjo lankyti Šiaulių r. Dausiškių pradinę mokyklą. Skaityti ir rašyti išmokė Mama dar prieš mokyklą, todėl pirmoje klasėje jis mokėsi tik apie porą savaičių. Netrukus pirmoji mokytoja Pranė Jankutė perkėlė į antrąją klasę. Baigiantis pirmajam pusmečiui ji jau patarė mokytis iš trečiosios klasės vadovėlių. Deja, tų pačių mokslo metų pabaigoje ji buvo nužudyta savo mokykloje.

Besimokydamas trečioje klasėje Jonas parašė savo pirmąjį eilėraštį pavasario gamtos tematika, kurį suredaguoti padėjo Tėtis, o po P. Jankutės žūties atvykusi trečiokų mokytoja Genaitaitė pasiūlė paskelbti mokyklos sienlaikraštyje. Tai lėmė nebeišblėsusį susidomėjimą literatūra.

1951 m. mokslus tęsė Šiaulių r. Lieporių septynmetėje mokykloje. 1954 m. pradėjo lankyti Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, bet paskutinius 1957-1958 m. m. užbaigė Kuršėnų darbo jaunimo vidurinėje (vakarinėje) mokykloje.

Mokykloje Jonas domėjosi daug kuo. Ypač patiko istorija, ekonominė geografija, fizika. Jis buvo fizikų būrelio narys, konstravo garo varikliukus, detektorinius radijo imtuvus, domėjosi fotografavimu. Mokytis sekėsi, bet "absoliučiu penketukininku" nebuvo.

Būdamas 14-os metų Jonas pradėjo rašyti vietinėje ir centrinėje spaudoje, bandydamas iš honorarų šiek tiek užsidirbti savo poreikiams ir prisidėti prie šeimos biudžeto. Janonio vidurinėje buvo priskiriamas prie aktyvesnių literatų būrelio narių. Rašė eilėraščius, apsakymus, esė, įvairių įvykių ir renginių aprašymus.

Kadangi mama dažnai sirgo, o iš tėvo atlyginimo šeimai buvo sunku pragyventi, dar nebaigus mokyklos šeima nutarė, kad Jonas galėtų pastoviai įsidarbinti - todėl 1957 m. jis persikėlė gyventi pas mamos seserį į Gergždelių kaimą šalia Kuršėnų, kur gavo darbą kolūkio sąskaitininku, o mokslą tęsė vakarinėje mokykloje. Po poros mėnesių Jonas buvo paskirtas Gergždelių klubo-skaityklos vedėju, nes buvusį vedėją tuo metu paėmė į sovietinę armiją. Čia teko tvarkyti biblioteką, aptarnauti skaitytojus, organizuoti gegužines. Pavyko suburti net kaimo kapelą. Be to, pagal tuometinę tvarką į aukštąją mokyklą pirmumo teise priimdavo turinčius darbo stažą. Darbas ir mokymasis vakarinėje mokykloje suteikė papildomų galimybių įstoti.

Studijos

Kur pasirinkti studijuoti neturtingam kaimo vaikui nebuvo daug galimybių, todėl pasirinkta universali mokytojo profesija.

1958 m. Jonas Jasaitis įstojo mokytis į Šiaulių pedagoginis institutą (ŠPI) Pedagogikos fakultetą, pradinio mokymo pedagogikos ir metodikos - techninių darbų specialybę. Institutą baigė 1962 m., įgydamas pedagogo diplomą. Studijų metais studijas nuolat derino su darbu: iš pradžių dirbo laborantu institute, o nuo 1960-ųjų – pavaduojančiu mokytoju. Čia besimokydamas jis gavo platų pasirengimą: nuo muzikos iki literatūros, nuo biologijos, (kurią dėstė nuostabi specialistė, akademinės grupės vadovė doc. Apolonija Jacikevičienė) iki matematikos.

Akademinėje grupėje buvo 25 studentai, tarp kurių - 7 vaikinai. Nuo antrojo kurso grupė sukūrė saviveiklos kolektyvą, kuriame buvo šokėjai ir muzikantai, skaitovai ir dainininkai. Ta nedidelė grupė apvažiavo visą Šiaulių kraštą, koncertuodama aplinkiniuose kultūros namuose, o po pasirodymų dar pasilikdavo šokiuose. Kai kartą buvo ilgiau užtrukta, autobuso į Šiaulius jau nebebuvo, todėl nešdami muzikos instrumentus ir dainuojant pėsti grįžo į bendrabutį. Kartu dainuodama ėjo ir grupės vadovė. Nemažas tos grupės dalis tapo mokyklų vadovais, švietimo organizatoriais, visuomenininkais.

Studijuodamas J. Jasaitis dalyvavo ir Šiaulių miesto literatų veikloje. Trečiajame kurse tapo Jaunųjų rašytojų Šiaulių skyriaus nariu. Paskutiniame kurse užėmė antrąją vietą atvirame eilėraščių konkurse. Beje, laimėjęs eilėraštis ir buvo skirtas žuvusios pirmosios mokytojos atminimui.

Studijų metu Jonas buvo aktyvus instituto studentų kino studijos narys, daug fotografavo, nemažai sportavo. Vienu metu net buvo instituto dviračių komandos kapitonu. Deja ketvirtajame kurse susižeidus, sportinė karjera baigėsi.

Nuo trečiojo kurso J. Jasaitis pradėjo dalyvauti Studentų mokslinėje draugijoje (SMD). Čia didžiausią įtaką padarė profesorius matematikas Bronius Balčytis, daugelio vadovėlių autorius. Jam vadovaujant Jonas analizavo Lietuvos Respublikos senuosius aritmetikos vadovėlius. Ir šiandien stebina dėstytojo drąsa, nebojant sovietinio režimo, supažindinti būsimuosius mokytojus su nuostabiais Mašioto, Matjošaičio-Esmaičio, Damijonaičio, Klimavičiaus ir kitų prieškarinės Lietuvos pedagogų darbais. Profesoriaus paskatintas jis ėmė rinkti ir kitų dalykų senuosius vadovėlius.

Pedagogo profesijoje

Baigiant studijas Jonui buvo pasiūlyta likti dėstyti aukštojoje mokykloje. Tačiau jis pasirinko vykti mokytojauti į Jurbarko rajono, žinomo iš čia kilusiais rašytojais, dainininkais ir kitais kultūros kūrėjais, mokyklą. 1962-ųjų vasara praėjo Smalininkų (Jurbarko r.) vaikų namuose. Netrukus gavus diplomą ir pasiūlymą tapti to paties rajono Raudonės vidurinės mokyklos direktoriumi, atrodė, kad laukia įdomūs iššūkiai. Juo labiau, kad jau dvejų metų pedagoginį stažą turinčiam mokytojui tuo metu buvo ką tik suėję 21-eri.

Bet sovietinės mokyklos tikrovė romantiškas iliuzijas greitai sklaidė. Reikalavimas liaupsinti okupacinį režimą visiškai nesiderino su tuo, ką matė tikrovėje, apie ką svajojo auklėtiniai. Nors mokykla buvo romantiškoje vietoje, pro mokyklos langus matėsi Nemuno vingiai, o pusantro metro storio buvusios pilies sienos bylojo apie daugelį nepažintų Tėvynės istorijos puslapių, bet greitai ėmė slėgti akivaizdus neatitikimas tarp to, ką buvo reikalaujama sakyti klasėje, ir to, kas vyko už mokyklos sienų. Reikalavimas didinti "partinių" skaičių (visoje vidurinėje mokykloje buvo tik du kompartijos nariai, iš kurių tik vieną buvo galima laikyti lojalia režimui, bet labiausiai siekiančia karjeros), girtuoklis kolūkio pirmininkas, nurodymas komjaunuoliškai palaidoti Nemune paskendusį abiturientą, puikų literatą ir muzikantą... Vėliau – nakties metu traktoriumi sudaužytas Marijos paminklas prie Viduklės bažnyčios. Visa tai rodė, kad gyvename labai iškreiptų veidrodžių karalystėje, kurioje daug kam nelengva susigaudyti, kur toliau eiti ir kas tu pats esi.

Ir pačiam Jonui buvo primenama, kad jis - "liaudies priešų" vaikas: tėtis - Lietuvos karys savanoris, o Mamos brolis Antanas Šurkus nuteistas 25 metams už tai, kad kartu su kitais kaimo vaikinais stengėsi apsaugoti gimtojo kaimo gyventojus nuo karo metais siautėjusių nusikaltėlių, tačiau apšauktas kaip kolaboravęs su nacių valdžia ir kalintas Vorkutos anglių kasyklose. Nors po Stalino mirties greitai paleistas ir vėliau reabilituotas dar sovietmetyje.

Mokslo keliu

Supratęs, kad sovietinės mokyklos tikrovė žlugdo visas svajones, Jonas Jasaitis 1963 m. ėmė eksternu ruoštis aspirantūros egzaminams. Du iš jų išlaikęs, gavo kvietimą dirbti Mokyklų mokslinio tyrimo institute (MMTI) Vilniuje.

Veikla Darbinio mokymo sektoriuje, kuriam vadovavo vienas šviesiausių Lietuvos pedagogų – prof. Leonas Jovaiša, padėjo pasirinkti kelią, leidusi bent šiek tiek išvengti sovietinės ideologijos spaudimo. Techniniai darbai, konstravimas, techninių kūrybinių gebėjimų ugdymas buvo tos sritys, kuriose reikėjo žinių, o ne demagogijos.

Sektoriaus vadovui rekomendavus 1970-1974 m. studijavo SSRS Pedagogikos mokslų akademijos Darbinio mokymo ir profesinio orientavimo mokslinio tyrimo instituto aspirantūros neakivaizdiniame skyriuje. 1974 m. lapkričio 18 d. šiame institute apgynė disertaciją „V-VI klasių mokinių konstruktorinės veiklos darbų pamokose didaktinės problemos“, įgydamas pedagogikos teorijos ir istorijos mokslų kandidato laipsnį, kurį Lietuvos mokslo taryba 1993 m. nostrifikavo į socialinių mokslų daktaro (edukologija - 07 S).

2014 m. parengta socialinių mokslų srities (vadybos – 03 S) mokslo darbų apžvalga habilitacijos procedūrai.

Darbinė veikla

1957 m. (IX-XII) - Kalinino vardo kolūkio sąskaitininkas
1957 m. XII–1958 m. VIII – Gergždelių klubo-skaityklos vedėjas
19621963 m. - Jurbarko r. Raudonės vidurinės mokyklos direktorius
19631965 m. - Raseinių r. Viduklės vidurinės mokyklos mokymo dalies vedėjas
1965-1967 m. - Šiaulių m. mokyklose mokytojas
19671975 ir 19861988 m. – Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto (PMTI, iki 1973 – Mokyklų MTI) vyr. mokslinis bendradarbis
19751986 m. - docentas Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institute (LŪSTI)
19881990 m. - Lietuvos Mokslų Akademijos Mokslininkų rūmų Mokslinio organizacinio skyriaus vedėjas
19881992 m. - Lietuvos Mokslų Akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute temos vadovu
19921995 m. - Švietimo ministerijos Informatikos ir prognozavimo centro Mokslinio pedagoginės sociologijos skyriaus vedėjas
1995 sausis - 1996 m. sausis - Lietuvos Respublikos (LR) Seimo Lietuvių tautininkų sąjungos parlamentinės grupės referentas
1996 vasaris – 2001 sausis m. - Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lietuvių savaitraščio „Dirva“ redaktorius
2001-2003 m. – Klivlando Berlitz tarptautinio kalbų centro dėstytojas (Cleveland, OH)
2004-2005 m. – Lietuvos žemės ūkio ministerijos Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnybos vyr. specialistas, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus vedėjas

Nuo 2005 m. dirba Šiaulių universiteto Viešojo administravimo katedroje. Socialinių mokslų fakulteto Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius. Universiteto atstovas Lietuvos kaimo tinkle.

Nuo 2014 m. rugsėjo - Lietuvos mokslininkų laikraščio „Mokslo Lietuva“ vyriausiasis redaktorius.

Profesorius – nuo 2014 m. gruodžio 5 d.

Akademinė ir mokslinė veikla

Paskelbė per 500 publicistinių straipsnių Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudoje. Surengė 11 foto darbų parodų.

Paskelbė ~150 mokslinių straipsnių Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Švedijoje.

Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslo konferencijose: JAV, Vokietijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Turkijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Kazachstane, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje.

Sukūrė antropologinę strateginio valdymo metodologiją ir užmiesčio vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos teorinį modelį. Parengė kaimiškųjų (žemo urbanizacijos lygio ir neurbanizuotų) vietovių tikslini mikrorajonų nustatymo metodiką, naujas užmiesčio rajonų strateginio valdymo rekomendacijas, leidžiančias spręsti būsto, neagrarinės ekonominės veiklos, rekreacinių išteklių panaudojimo, nuolatinio žinių atnaujinimo ir vertybių sistemos formavimo problemas, demokratinės savivaldos sistemos tobulinimo rekomendacijas.

Mokslo interesai

  • Strateginis valdymas ir savivaldos sistemos modernizavimas
  • Užmiesčio vietovių vaidmens pokyčiai tinklaveikos visuomenėje
  • Gyventojų migracijos procesai
  • Visuomenės pilietinis ugdymas ir viešosios erdvės diskusijų turinio analizė

Dėstyti kursai

  • Pedagogikos ir psichologijos įvadiniai kursai
  • Sociologija (bazinis kursas, migracijos sociologija, kaimo sociologija)
  • Strateginis valdymas viešajame administravime
Parengti kursai ERASMUS programoms (užsienio universitetuose):
  1. Antropologinė strateginio valdymo metodologija
  2. Kaimo raida šiuolaikinėje tinklaveikos visuomenėje
  3. Asmenybės vaidmuo žinių ir kūrybos visuomenėje
  4. Migracijos procesų valdymas

Šie kursai dėstyti Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Turkijoje

Vadovavimas daktaro disertacijoms

Kvalifikacijos tobulinimas

Ekspertinė ir visuomeninė veikla

  • Rajonų savivaldybių, vietos veikos grupių ir vietos bendruomenių atstovų konsultavimas strateginio valdymo ir kaimo raidos klausimais:
  1. Kaimo raidos strateginio valdymo rekomendacijų rengimas valstybės valdymo institucijoms. Parengta „Smulkaus ir vidutinio verslo strategija kaimiškosiose vietovėse (Ūkio ministerijos užsakymu)
  2. Švietimo įtaka gyventojų verslumui ir ūkių konkurencingumui (Žemės ūkio ministerijos užsakymu)
  3. Darbo namuose poreikio ir galimybių tyrimas (ES EQUAL programos užsakymu)
  4. Kaimo raidos ir žemėnaudos pokyčių tyrimai (Baltijos jūros regiono universitetų programa)
  • Lietuvos mokslininkų sąjungos vienas steigėjų, organizacinio komiteto sekretorius (1989).
  • „Mokslo Lietuvos“ laikraščio pirmųjų numerių sudarytojas.
  • Žurnalo „Mokslas ir Lietuva“ (Science, Arts and Lithuania, 1991) atsakingasis sekretorius.
  • 1997 m. – Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos X simpoziumo vienas rengėjų, Švietimo sekcijos vadovas.
  • 1997-2004 m. – Jungtinio Baltų komiteto Klivlando skyriaus narys.
  • Lietuvos sociologų draugijos narys (nuo 2004 m.)
  • Lietuvių kalbos draugijos narys (nuo 2005 m.)
  • Asociacijos „Mokslininkai – visuomenei“ vienas steigėjų (2009).
  • Tautinės tapatybės klubo „SAVASTIS“ vicepirmininkas (nuo 2009 m.)
  • Nuo 2012 m. – Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys.
  • Periodinio mokslo darbų leidinio „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“ redakcinės kolegijos narys
  • Periodinio mokslo darbų leidinio „Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje“ sudarytojas, vyriausiasis redaktorius
  • Nuo 2005 m. – Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos sekcijos narys.
  • Nuo 2008 m. – Baltijos universitetų programos narys. Europos Sąjungos (ES) kaimo plėtros ekspertas, tarptautinių mokslo projektų grupės vadovas ir narys.
  • Nuo 2010 m. – Europos regionų mokslo asociacijos (ERSA) narys.
  • Nuo 2013 m. – EUROSCIENCE narys.

Įvertinimai

  • 2009 m. žurnalo „Žemės ūkis. Verslas“ diplomas „Už efektyvių kaimo plėtros sprendimų paieškas“
  • 2011 m. LR Seimo Kaimo reikalų komiteto; Švietimo, mokslo ir kultūros; Socialinių reikalų ir darbo komitetų padėkos
  • 2013 m. – LR Žemės ūkio ministro padėka
  • 2013 m. išrinktas Latvijos Žemės ūkio ir miškų mokslų akademijos Užsienio skyriaus nariu
  • 2015 m. suteiktas Sūduvos krašto mokslo akademijos akademiko vardas
  • „Who's Who in Science and Engineering® 2016-2017 (the 12the edition). Pirmą kartą įtraukta 2012 metais
  • Kas yra kas Lietuvoje – 2015 (2016)

Pomėgiai

Publicistika, fotografija, muzika.

Bibliografija

Darbinio mokymo metodikos bruožai. (1973)
Techninių darbų mokytojų savišvieta (1974)
Mokymo dirbtuvių įrengimas (1976)
Konstruktorinės veikos organizavimas mokyklos dirbtuvėse (1977)
Gamybinė pedagogika (1978)
Techniniai darbai (su J. K. Galkausku, 1978-1983, 3 leidimai)
Švietimas (sudarytojas, 1997)
Pakopinė darbininkų rengimo sistema (1980)
Piliečio pozicija, I dalis, 1996-1999 metai (2008)
Profesorius Jonas Pranas Aleksa ir jo idėjos ateities Lietuvai (su V. Aleksa, 2013)
Užmiesčio raidos klausimai (2014)
Kaimiškųjų vietovių strateginis valdymas (2014)
Neurbanizuotų ir žemo urbanizacijos lygio vietovių vaidmens pokyčiai tinklaveikos visuomenėje (mokslo darbų apžvalga, 2014)

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: