Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Jonas Kubilius (1921)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonas Kubilius
Jonas kubilius 2009.jpg
Su Jurbarko garbės piliečio ženklu 2009 m.

Gimė 1921 m. liepos 27 d.
Fermose, Eržvilko seniūnija, Jurbarko raj.
Mirė 2011 m. spalio 30 d. (90 m.)

Veikla
matematikas, jauniausias ir ilgiausiai pareigas ėjęs Vilniaus universiteto rektorius.

Turinys

Jonas Kubilius (slap. Bernotas, Mažiukas [1], 1921 m. liepos 27 d., Fermos kaimas, Eržvilko seniūnija, Raseinių valsčius– 2011 m. spalio 30 d., Vilnius) – matematikas, profesorius, akademikas, Vilniaus universiteto rektorius, lietuviškos matematikų mokyklos kūrėjas.

Kilmė ir šeima

Tėvai — Petras Kubilius, Antano (1800 m., Fermos, Eržvilko apyl.), ūkininkas; — Petronėlė Kubilienė, Antano (Giedraitytė, 1890 m. birželio 13 d.), namų šeimininkė.
Broliai — Antanas Kubilius; — Bronius Kubilius, gydytojas; — Vytautas Kubilius, matematikas; — Juozas Kubilius, ūkininkas;

Žmona — Valerija Kubilienė (Pilypaitė), ekonomistė (Vilniaus universitetas)
VaikaiKęstutis Kubilius (g. 1953 m. kovo 18 d. Vilniuje), matematikas (VU, 1976), matematikos mokslų daktaras (VU, 1981), habilituotas fizinių mokslų daktaras (VU, 1993).
Birutė Kubiliūtė(Petrauskienė, g. 1955 m.), gydytoja kardiologė (VU), medicinos mokslų daktarė (VU).

Vaikystė

Moksleiviški metai

19281932 m. mokėsi Rutkiškių pradžios mokykloje.

19321935 m. – Eržvilko progimnazijoje.

19351940 m. – Raseinių gimnazijoje.

Universitetinės studijos

19401943 ir 19451946 m. studijavo Vilniaus universitete, kur baigė „summa cum laude“. Parašė diplominį darbą „Transcendentumo matas“. Diplominio darbo mokslinis vadovas fizikos ir matematikos mokslų kandidatas, docentas Gerardas Žilinskas.[2]

19481951 m. – Leningrado universiteto aspirantūroje.

Darbinė veikla

19441945 m. – Eržvilko vidurinės mokyklos mokytojas. Dėstė matematiką, buvo veiklus ir energingas pasipriešinimo komunistinei okupacijai pogrindininkas, daug prisidėjo organizuodamas Tauragės apskrityje partizanų Lydžio rinktinę, buvo jos štabo viršininkas, palaikė glaudžius ryšius su Saturno, Daktaro, Railos, Maželio ir kitų būrių partizanais.[1]

19451948 m. – Vilniaus universiteto laboratorijos asistentas.

1946–1948 m. – VU parengiamųjų kursų direktorius. Prof. Zigmo Žemaičio pakviestas vadovavo parengiamiesiems kursams norintiems stoti į universitetą

19521962 m. – Lietuvos mokslų akademijos mokslinis bendradarbis, instituto direktoriaus pavaduotojas, sektoriaus vadovas.

1958 m. liepos 15 d.–1991 m. – Vilniaus universiteto rektorius. Rektoriumi tapo, būdamas trisdešimt septynerių metų — jauniausiu pasaulyje aukštosios mokyklos vadovu. Jo sumanymu ir pastangomis buvo itin iškilmingai atšvęsta Vilniaus universiteto 400 metų sukaktis.

19611993 m. – katedros vedėjas.

19921996 m. – Seimo narys.

Akademinė ir mokslinė veikla

Praeiti etapai

1951 m. Leningrado universitete apginta matematikos mokslų kandidato disertacija (vadovas prof. Jurijus Linikas), kurioje išnagrinėjo skaičių teorijoje garsią Malerio hipotezę, pateikė jos dalinį sprendimą.

J. Kubilius bandė stoti į TSRS Mokslų akademijos Matematikos instituto doktorantūrą Maskvoje. Buvo priimtas, o kitą dieną priėmimas atšauktas, nes Maskvą pasiekė Lietuvos kompartijos CK telegrama, kuria rekomenduota J. Kubiliaus į doktorantūrą nepriimti – buožės vaikas, broliai susiję su miškiniais, nuteisti ir ištremti, o ir jis pats nėra patikimas…

19511958 m. – vyr. dėstytojas, docentas.

J. Kubilius bandė stoti į TSRS Mokslų akademijos Matematikos instituto doktorantūrą Maskvoje. Buvo priimtas, o kitą dieną priėmimas atšauktas, mat Maskvą pasiekė Lietuvos kompartijos CK telegrama, kuria rekomenduota J. Kubiliaus į doktorantūrą nepriimti. Mat buožės vaikas, broliai susiję su miškiniais, nuteisti ir ištremti, o ir jis pats nėra patikimas…

1957 m. – J. Kubilius Maskvoje „Steklov Institute of Mathematics“ apgina daktarinę disertaciją (dabar – habilituoto daktaro).

1958 m. Vilniaus univesitetas suteikia profesoriaus vardą.

Moksliniai tyrimai

Šeštojo dešimtmečio pradžioje, pavykus užčiuopti ryšį tarp skaičių teorijos ir tikimybių teorijos, Jonas Kubilius sukūrė naują matematikos šaką — tikimybinę skaičių teoriją.

Mokslinio darbo kryptys – tikimybių teorija ir matematinė statistika, aritmetinių funkcijų reikšmių pasiskirstymas, analizinė ir tikimybinė skaičių teorija, matematikos istorija Lietuvoje.

Mokslo organizacinė veikla

1951 m. J. Kubilius pradėjo organizuoti Lietuvos matematikos olimpiadas. 19621992 m. – LMA prezidiumo narys.

Pedagoginė veikla

19621992 m. – VU Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros profesorius.


Visuomeninė veikla

Lietuvos matematikų draugijos prezidentas.

1988 m. – TSRS Liaudies deputatų suvažiavimo narys.

Nuo 2001 m. sausio 27 d. – LSDP ir LDDP Jungtinio suvažiavimo LSDP tarybos narys.

Jono Kubiliaus pastangomis dar okupuotoje Lietuvoje Šventų Jonų bažnyčia iš sandėlio vėl tapo kultūros paminklu, išaugo bibliotekos priestatas knygų saugyklai, studentų miestelis Antakalnyje.

Pasiekimai ir apdovanojimai

Greifsvaldo, Prahos, Latvijos, Zalcburgo universitetų garbės daktaras. „Santarvės“ ordino laureatas. 2009 m. už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir pasauliniam mokslui suteiktas Jurbarko rajono savivaldybės garbės piliečio vardas


Pomėgiai

Bibliografija

  • „A. Baranauskas ir matematika“, Matematikos ir informatikos institutas, Vilnius, 2001 m.
  • „Ribinės teoremos“ [mokomoji knygelė] – VU sp., Vilnius, 1998 m. – 192 p.
  • „Tikimybių teorija ir matematinė statistika“ [vadovėlis resp. aukšt. m – klų matematikos spec.] – Mokslas, Vilnius, 1980 m. – 407 p.
  • „Realaus kintamojo funkcijų teorija“ [vadovėlis respublikos aukšt. m – klų matem. specialybių studentams] – Mintis, Vilnius, 1970 m. – 284 p. (1996 m. 2-asis patais. ir papild. leid.)
  • Jonas Kubilius. Matematika Lietuvos aukštosiose mokyklose 1921-1944 metais. Iš Lietuvos matematikos istorijos. Redaktoriai Kęstutis Kubilius, Eugenijus Manstavičius, Vidmantas Pekarskas, Mifodijus Sapagovas. Vilniaus universitetas. 2015. ISBN 978-9986-680-56-7 199 psl.
Oberwolfach matematikos institute (Vokietija).

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Žičkus, Jonas (1924-2007). Nueitas kelias: Kęstučio apygardos partizano atsiminimai / Jonas Žičkus. - Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999 (Vilnius : UAB "Leidybos centras"). - 325, [3] p. : iliustr. - (Genocidas ir rezistencija). - Su spaudu: Jono Pajaujo biblioteka (LNB: PC79//05/6917). - Bibliogr. įž. str. išnašose. - R-klė: p. 311-[326]. - ISBN 9986-757-23-1
  2. VU MIF absolventai. Duomenis apie absolventus surinko Vita Verikaitė.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: