Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Jonas Pranas Aleksa

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonas Pranas Aleksa
AleksaJonasPranas.jpg

Gimė 1879 m. gruodžio 25 d.
Kumetiškiai, Kalvarijos apskritis
Mirė 1955 m. balandžio 22 d. (75 m.)
Svetlozelionoje, Tomsko sritis, palaidotas Palangoje

Veikla
Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas

Alma mater * Maskvos universitetas;
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Jonas Pranas Aleksa (1879 m. gruodžio 25 d. Kumetiškiai, Kalvarijos apskritis – 1955 m. balandžio 22 d. Svetlozelionoje, Tomsko sritis, palaidotas Palangoje) – agronomas, sociologas, ekonomistas, valstybės ir visuomenės veikėjas, žemės ūkio ministras.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai – Jonas Aleksa(...); – Uršulė Aleksienė (...). Turtingi Sūduvos ūkininkai.

Broliai, seserys - Konradas Aleksa (...); – Zigmontas Antanas Aleksa (Angarietis, ...); – 3 seserys.

Žmona – Salomėja Aleksienė (..., ...).

Vaikai – ...

Jaunystės klajonėse

Jonas, 1900 m. baigęs Marijampolės gimnaziją, nutarė tapti agronomu ir įstojo į Maskvos universitetą. Čia jam ir teko pirmąkart susidurti su Lietuvos pavergėjų represijų mašina: 1902 m. už dalyvavimą nelegalioje lietuvių studentų draugijoje jis buvo suimtas ir dvejus metus mėtytas po Maskvos, Sankt Peterburgo ir Varšuvos kalėjimus. Nuteisti maištingąjį studentą caro valdžiai taip ir nepavyko.

1907-aisiais sugrįžęs į Lietuvą, jis įsidarbino Vilniaus mergaičių gimnazijoje, tačiau po metų turėjo ją palikti, mat vyresnybę pasiekė žinos, kad mokytojas sėdėjęs kalėjime už politinę veiklą. O ir vėlesni prašymai priimti į tarnybą likdavo be atgarsio. Darbą po ilgų ieškojimų pavyko surasti tik nevaldiškose Suvalkų, Mogiliovo ir Varšuvos žemės ūkio draugijose.

19001907 m. Maskvos universitete studijavo gamtos mokslus, agronomiją, sociologiją, 19141915 m. Varšuvos aukštojoje Žemės ūkio mokykloje – agronomiją ir zootechniką. Studijų metais buvo nelegalios Maskvos lietuvių studentų draugijos narys. Už anticarinę veiklą 1902 m. kalėjo Maskvoje, Varšuvoje, Kališe. 1918 m. birželio mėn. grįžo į Lietuvą.

1929 m. Žemės ūkio akademijos garbės daktaras.

Darbai

Nuo 1918 m. lapkričio mėn. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos skyriaus vedėjas, vėliau Žemės ūkio departamento direktorius.

1920 m. birželio mėn. – 1923 m. birželio mėn. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. 19241927 m. bendrovės „Lietūkis“ tarybos pirmininkas.

19251927 redagavo žurnalą „Žemės ūkis“, 1936 m. – savaitraštį „Ūkininkų žodis“.

Žemės ūkio rūmų steigimo iniciatorius, 19261927 m. pirmininkas. 19261927 m. Trečiojo Seimo atstovas. 1926 m. gruodžio mėn. – 1935 m. rugsėjo mėn. žemės ūkio ministras. Ūkininkų partijos veikėjas, 19251927 m. 19281936 m. organizacijos „Ūkininkų vienybė“ pirmininkas. 19251940 m. Vytauto Didžiojo universitete, 1940 m. Vilniaus universitete dėstė žemės ūkio ekonomiką.

TSRS okupavus Lietuvą NKVD suimtas, 19401941 m. kalintas Marijampolėje, Kaune. Birželio sukilimo išlaisvintas nuo 1941 m. rugpjūčio mėn. dėstė Vilniaus universitete, 1942 m. profesorius. 1942 m. su K. Griniumi ir M. Krupavičiumi vokiečių generaliniam komisarui Kaune įteikė memorandumą, kuriame protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (t. p. ir žydų, rusų, lenkų) žudymą. 1942 m. gestapo suimtas ir ištremtas į Vokietiją, gyveno gestapo prižiūrimas. 1945 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Žemės ūkio institute, nuo 1945 m. profesorius. 1946 m. iš darbo pasitraukė, palaikė ryšius su pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui organizacija – Lietuvių tautine taryba. 1948 m. ištremtas į Sibirą, kur ir mirė. Palaikai 1990 m. pargabenti į Lietuvą, palaidoti Palangoje.

Mokslinė veikla

Pirmasis žemės ūkį pradėjo tirti kompleksiškai plėtros teorijos požiūriu, propagavo žemės ūkio kooperaciją, buvo vienas vadinamosios ūkininkiškosios ideologijos kūrėjų Lietuvoje.[1]

Bibliografija

  • Kiaulių auginimas ir kiaulių ūkis, 1919 m.;
  • Lietuvos šios dienos žemės ūkis ir jo ateitis, 1924 m.;
  • Lietuvių tautos likimo klausimu, 2 t., 1925–1933 m.;
  • Lietuvos ūkininkai ir Lietuvos valstybė, 1926 m.;
  • Kuriuo keliu eisime, 1927 m.;
  • Ūkininkiškos visuomenės sudarymo klausimu Lietuvoje, 1929 m.

Literatūra

  • Jonas Aleksa ūkio, mokslo ir valstybės baruose, Vilnius, 1999 m.

Šaltiniai

  1. Kazimieras Tamašauskas. Jonas Pranas Aleksa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, 305 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Padariau, kiek galėjau. 2015-11-07

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: