Jonas Raudonis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonas Raudonis

Gimė 1899 m. gruodžio 12 d.
Liepoja, Latvija
Mirė 1978 m. (~79 m.)
Vilnius

Sutuoktinis(-ė) Zofija
Vaikai

Jonas, Augustinas, Aloyzas, Zofija Vladislava, Milda Filomena, Natalija, Anatolijus


Veikla
agronomas, visuomenės veikėjas

Jonas Raudonis (1899 m. gruodžio 12 d. Liepojoje, Latvija1978 m. Vilniuje) – Lietuvos agronomas, IV Seimo narys, visuomenės veikėjas, tremtinys.

Biografija

Gimė ir užaugo Liepojos darbininkų šeimoje. 1911 m. su tėvais persikėlė į Aleksandriją (dab. Skuodo raj.). Tarnavo pas ūkininkus, nelegaliai mokė bažnytkaimio vaikus skaityti ir rašyti lietuviškai.

Baigęs Dotnuvos vidurinę žemės ir miškų ūkio mokyklą tapo vienu iš 14-kos pirmųjų Lietuvos ūkininkų sąjungos agronomų, aktyviu Žemės ūkio rūmų veikėju. 19241936 m. dirbo Kretingos apskrities vyr. agronomu, ūkininkų sąjungos nariams skaitė paskaitas ir teikė konsultacijas žemės ūkio klausimais, steigė Jaunųjų ūkininkų ratelius, kartu su kitais įkūrė Kretingos žiemos žemės ūkio mokyklą ir joje mokytojavo.

1927 m. iš valstybės išsinuomavo, o 1939 m. – nusipirko buvusį grafo A. Tiškevičiaus Žadeikių palivarką su 55 ha žemės, kuriame pavyzdingai ūkininkavo, specializavosi gyvulininkystėje. Jo užauginti galvijai pelnė įvairių žemės ūkio parodų apdovanojimus.

Dalyvavo visuomeniniame gyvenime, buvo Kretingos valsčiaus tarybos ir kontrolės komisijos narys. 1936 m. išrinktas Kretingos apskrities tautos atstovu į IV Seimą.

1941 m. su šeima buvo įrašytas į tremiamų asmenų sąrašus ir iki pat karo slapstėsi. 1945 m. sausio 23 d. paskirtas Kartenos progimnazijos mokytoju-organizatoriumi, bet netrukus buvo suimtas ir kovo 11 d. išvežtas į Belomorkanalo lagerį, Karelija. [1] Paleistas 1946 m. kovo 31 d. grįžo į Žadeikius.

1948 m. gegužės 22 d. su žmona Zofija, dukromis Zofija Vladislava ir Milda Filomena ištremtas į Zaledejevą, Bogučianų rajonas, Krasnojarsko kraštas. [2] 1951 m. kovo mėn. buvo ištremti nepilnamečiai J. Raudonio vaikai Anatolijus ir Natalija bei suaugęs sūnus Jonas, kurie glaudėsi pas gimines Skuodo rajone. Paleistas 1957 m. birželio 17 d. Į Lietuvą grįžo 1958 m. Gyveno Vilniuje. Palaidotas Rokantiškių kapinėse.

Šaltiniai

  1. Lietuvos gyventojų genocidas, t. 2 (K-S), 1944-1947, Vilnius, 2002, p. 765
  2. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai, t. 1, Vilnius, 1993, p. 453-454
  • Julius Kanarskas. Kretingiškiai paskutiniajame tarpukario Seime. – Kretinga: Švyturys, 1997 m. vasario 15 d., p. 1

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: