Juozas Baltušis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juozas Baltušis
TLP Juozas Baltušis.jpg

Gimė 1909 m. balandžio 27 d.
Ryga, Latvija
Mirė 1991 m. vasario 4 d. (81 m.)
Vilnius

Veikla
rašytojas, radijo ir spaudos darbuotojas, politinis bei visuomenės veikėjas
Partija TSKP
Parašas
TLP Juozas Baltušisp.jpg

Turinys

Juozas Baltušis (tikr. Albertas Juozėnas, 1909 m. balandžio 27 d., senuoju stiliumi balandžio 14 d. Rygoje – 1991 m. vasario 4 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.) – Lietuvos rašytojas, radijo ir spaudos darbuotojas, politinis bei visuomenės veikėjas.

Anykštėno Biografija

Gimimo data pagal krikšto metrikų įrašą – 1909 m. balandžio 17 d. Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1909 m. balandžio 27 d.

Seneliai: Rapolas Juozėnas (18311881) ir Veronika Vilutytė-Juozėnienė (18421882) – valstiečiai žemdirbiai, Juozapas Baltušis ir Uršulė Stančikaitė-Baltušienė – valstiečiai žemdirbiai. Tėvai: Karolis Juozėnas (1872–?) iš Butėnų ir Marijona Baltušytė-Juozėnienė (18831964) iš Puponių (Kupiškio raj.). Sesuo Marijona Juozėnaitė (19061997) – vienuolė, brolis Leonardas Juozėnas (1914–?) – kariškis, karo lakūnas, literatas. Dar trys broliai Jonas, Alfonsas ir Edvardas mirė vaikystėje.

1909 m. balandžio 19 d. buvo pakrikštytas Rygos katalikų bažnyčios Šv. Alberto filijoje, krikštatėviai buvo Petras Baltušis ir Ona Pakštaitė.

Pirmojo pasaulinio karo metais tėvams pasitraukus į Rytus, 19141918 m. augo Rusijoje: Maskvoje, Žemutiniame Naugarde, Caricyne (dabar – Volgogradas).

Su tėvais atvykęs į Lietuvą, 19181929 m. jis gyveno Puponių kaime (Kupiškio raj.), piemenavo ir bernavo taip pat ir tėvo tėviškėje Anykščių rajono kaimuose.

Nuo 1929 m. J. Baltušis gyveno Kaune. Jis dirbo spaustuvėse pasiuntiniu, raidžių rinkėju, savarankiškai mokėsi, bendradarbiavo spaudoje.

Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu 19401941 m. jis iškilo kaip sovietinės santvarkos šalininkas ir rėmėjas, dirbo laikraščio "Jaunasis valstietis" redakcijoje, buvo radijo komiteto redaktorius.

Palikęs šeimą Kaune, Antrojo pasaulinio karo metais jis pasitraukė į Rusiją, 19421944 m. dirbo radijo komitete Maskvoje.

19441946 m. J. Baltušis buvo Lietuvos radijo komiteto pirmininkas. 19461954 m. jis dirbo literatūrinio žurnalo "Pergalė" vyriausiuoju redaktoriumi, 19581962 m. buvo Lietuvos kinematografijos darbuotojų sąjungos organizacinio biuro pirmininkas. 19461954 m. jis taip pat ėjo Lietuvos rašytojų sąjungos partinės organizacijos sekretoriaus pareigas.

19471975 ir 19801990 m. J. Baltušis buvo Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Liaudies švietimo ir kultūros komisijos narys. 19591967 m. jis buvo Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas.

19701975 m. ir 19801986 m. J. Baltušis dirbo Lietuvos taikos gynimo komiteto pirmininku.

Nuo 1932 m., rašytojo Kazio Borutos paskatintas, jis pradėjo rašyti ir spausdinti apsakymus, debiutavo apsakymų almanache "Darbas". Vėliau J. Baltušis parašė ir suvaidino 56 humoristines radijo pjeses "Dėdės Silvestro kieme".

J. Baltušio kūryba pasižymi sodria kalba, gyvu ir įtaigiu pasakojimu, tačiau jo kūrinių siužetus ryškiai deformuoja sociologinės ir politinės schemos. Vertingiausia jo kūrybinio palikimo dalimi dabarties kritikai laiko autobiografinės dilogijos "Su kuo valgyta druska" pirmąją dalį, parašytą 1973 m., – autentišką pasakojimą apie XX amžiaus pirmojo ketvirčio įvykius iš vaiko ir paauglio perspektyvos.

J. Baltušis parašė ir išleido knygas:

  • 1940 m. – "Savaitė prasideda gerai" (apsakymų rinkinys).
  • 1943 m. – "Baltieji dobiliukai" (apsakymų rinkinys, kitas leidimas – 1951 m.).
  • 1947 m. – "Gieda gaideliai" (drama).
  • 1952 m. – "Rinktinė" (apsakymai, drama).
  • 1956 m. – "Anksti rytelį" (pjesė).
  • 1957 m. – "Parduotos vasaros", I dalis (novelių romanas, kitas leidimas – 1985 m.).
  • 1959 m. – "Kas dainon nesudėta" (kelionių apybraiža).
  • 1963 m. – "Aš jau ne piemenė" (apsakymas).
  • 1965 m. – "Valiusei reikia Alekso" (apsakymų rinkinys, kitas leidimas – 1968 m.).
  • 1967 m. – "Tėvų ir brolių takais" (kelionių apybraiža).
  • 1969 m. – "Parduotos vasaros", II dalis (novelių romanas, kitas leidimas – 1985 m.).
  • 1971 m. – "Nežvyruotu vieškeliu" (apsakymų rinktinė).
  • 1973 m. – "Su kuo valgyta druska", I dalis (beletrizuoti atsiminimai).
  • 1975 m. – "Žodis apie žmogų" (apybraiža apie Joniškio rajono Kepalių kolūkio brigadininką Alfonsą Tamulį).
  • 1976 m. – "Su kuo valgyta druska", II dalis (beletrizuoti prisiminimai).
  • 1979 m. – "Sakmė apie Juzą" (romanas, kiti leidimai: 1980, 1981, 1982, 1984, 1989 m.).
  • 1985 m. – "Pasakymai ir atsakymai" (apybraižos, recenzija, interviu, kitas leidimas – 1988 m.).
  • 19591969 m. buvo išleisti 5 tomų J. Baltušio "Raštai", 19741988 m. išėjo jo raštų 9 tomų leidinys. 19811983 m. buvo išleisti aštuonių tomų J. Baltušio "Raštai".

J. Baltušis taip pat parašė scenarijų kino filmui "Aušra prie Nemuno" (su Jevgenijumi Gabrilovičiumi, 1952 m.). Pagal jo noveles buvo sukurti kino filmai: "Mums nebereikia" (rinkinyje "Gyvieji didvyriai", 1959 m.), "Virto ąžuolai" (1976 m.).

Jis išvertė iš rusų į lietuvių kalbą V. Belovo, Dž. Ikramio, M. Lasilos, A. Tamsarės kūrinių.

J. Baltušio romanas "Parduotos vasaros" buvo išverstas į rusų, lenkų, baltarusių, latvių, ukrainiečių, tadžikų, uzbekų ir armėnų kalbas, "Sakmė apie Juzą" išversta į rusų, čekų ir prancūzų (1990 m.)kalbas, "Su kuo valgyta druska" – į rusų kalbą.

Jo drama "Gieda gaideliai" Lietuvos teatruose buvo pastatyta ir vaidinama 1947, 1948, 1958 ir 1971 m., ji taip pat buvo vaidinama Lenkijos ir Čekoslovakijos teatruose. Pjesė "Anksti rytelį" buvo pastatyta 1953 m. Novelių romanas "Parduotos vasaros" buvo inscenizuotas 1965 m., o jo fragmentai buvo radiofonizuoti 1958 ir 1970 m.

Apie jį buvo sukurtas dokumentinis kino filmas "Kine – Juozas Baltušis" (1979 m.).

J. Baltušis buvo dukart apdovanotas Lietuvos SSR valstybine premija: už romanus "Parduotos vasaros" (1957 m.) ir "Sakmė apie Juzą" (1980 m.). Jis gavo pirmąją Kelmės rajono Žemaitės kolūkio įsteigtą Julijos Žymantienės-Žemaitės literatūrinę premiją už apsakymą "Ko nepasakė Laukys" (1966 m.).

J. Baltušiui buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio meno veikėjo vardas (1954 m.), jis buvo Lietuvos SSR liaudies rašytojas (nuo 1969 m.).

Jam taip pat buvo suteiktas Kupiškio krašto Garbės piliečio vardas, daug medžiagos apie jį eksponuojama Kupiškio etnografijos muziejuje veikiančioje ekspozicijoje "Kupiškio krašto garbės piliečiai".

J. Baltušiui buvo suteiktas Anykščių rajono Garbės piliečio vardas (1976 m.). Po viešų prosovietinių J. Baltušio pareiškimų lemtingomis Lietuvai 1990-ųjų pavasario dienomis šis vardas Anykščių rajono tarybos sprendimu jam buvo panaikintas.

Laisvalaikiu mėgo keliauti pėsčiomis ir važiuotas, aplankė daug užsienio šalių, nuo 1969 m. nuolat rašė dienoraštį.

Vedė 1937 m., žmona Vanda Petrauskaitė-Juozėnienė iš Laukodumos (Kelmės raj.). Išsiskyrė. Dukterys: Rita Juozėnaitė-Baltušytė (Zavišienė) (g. 1938 m.) – žurnalistė, gyvena Australijoje, Violeta Juozėnaitė-Pulikienė (19412001) – architektė, kino dailininkė, gyveno JAV, po mirties urna su jos pelenais palaidota šalia tėvo. Anūkės: Akvilė Zavišaitė (19621991) – dailininkė, palaidota Australijoje, Julija Pulikaitė-Leskauskienė (g. 1974 m.) ir Simona Pulikaitė-Balkelienė (g. 1976 m.), abi gyvena JAV.

Vėl vedė 1948 m., žmona Monika Mironaitė (19132000) – aktorė. Įdukra Dagnė Jakševičiūtė-Jefremovienė (g. 1941 m.) – aktorė, teatrologė. Išaugino Dagnės sūnų Roką Valaitį (g. 1962 m.) –dailininkas, dizaineris.

Mirė 1991 m. vasario 4 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Kapą ženklina skulptūrinė kompozicija – grubaus apdirbimo akmens luite ištašytas sėdinčio kaimo žmogaus atvaizdas, kairėje ir dešinėje iškalti įrašai: "Monika / Mironaitė / 19132000" ir "Juozas / Baltušis / 1909 1991". Kapavietę juosia žema masyvių akmens luitų tvorelė, šalia jos prie kapo stovi keraminė piemenėlio statula su knyga "Parduotos vasaros" po pažastimi.

J. Baltušio romanas "Sakmė apie Juzą" interneto portalo www.lrytas.lt surengtoje skaitytojų apklausoje pateko į Lietuvos Respublikos šimtmečio knygų šimtuką ir jame užėmė 11-ąją vietą – aukščiausią tarp Anykščių krašto literatūros kūrėjų kūrinių, parašytų 19182017 m. (2018 m.).

Išsami J. Baltušio biografija pateikta Romualdo Vytauto Rimšos sudarytame rinkinyje "Svėdasai : praeitis ir dabartis : teminis straipsnių rinkinys. T. 1" (2012 m.). Išleista Dagnės Jakševičiūtės memuarinė knyga "Gyvenom socializme : prisiminimai apie Juozą Baltušį" (2013 m.). J. Baltušio kilmė atskleista Onos Zinaidos Jackūnienės monografijoje "Jackūnai : giminės istorija" (2014 m.).

Gyvenimo kelias

Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais pasitraukė į Rusiją. 19141918 m. gyveno Maskvoje, Nižnyj Novgorode, Caricyne.

19181929 m. gyveno Puponyse (Kupiškio valsčius), piemenavo, dirbo samdiniu pas ūkininkus. 1929 m. persikėlė į Kauną, dirbo spaustuvėse raidžių rinkėju, savarankiškai mokėsi, bendradarbiavo spaudoje.

1932 m. pradėjo spausdinti apsakymus.

19401941 m. dirbo laikraščio „Valstiečių laikraštis“ priedo „Jaunasis valstietis“ redakcijoje. Radijo komitete Kaune.

Per Antrąjį pasaulinį karą 19421944 m. dirbo Radijo komitete Maskvoje, parašė lietuvių pasipriešinimą vokiškiems fašistiniams okupantams ir sovietinius karius aukštinančių apsakymų (rinkinys „Baltieji dobiliukai“, 1943 m.), parašė ir suvaidino 56 humoristines radijo pjeses „Dėdės Silvestro kieme“. [1]

1944 m. sugrįžo gyventi į Vilnių. 19441946 m. Lietuvos radijo komiteto pirmininkas. 19461954 m. žurnalo „Pergalė“ vyr. redaktorius, Rašytojų sąjungos partinės organizacijos sekretorius, Lietuvos kinematografijos darbuotojų sąjungos organizacinio biuro pirmininkas.

19471975 m., 19801990 m. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 19591967 m. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas. 19581961 m. kandidatas į LKP CK narius.

19701975 m., 1980–1991 m. LTSR taikos gynimo komiteto pirmininkas.

Kūryba

1932 m., paskatintas Kazio Borutos, ėmė rašyti ir debiutavo apsakymu Cukriniai runkeliai" almanache „Darbas“.

1940 m. išleido pirmąjį apsakymų rinkinį „Savaitė prasideda gerai“. Kūrinių veikėjai – darbininkai, samdiniai, skurdo ir nelaimių prislėgti žmonės.

Sovietinės okupacijos laikotarpiu parašė pjeses („Gieda gaideliai“, 1947 m., „Anksti rytelį“, pirmasis pastatymas 1953 m., išleista 1956 m.), publicistikoje propagavo sovietinę santvarką.

Novelių romane „Parduotos vasaros“ (2 kn., 19571969 m.) vaizduojamas nepriklausomos Lietuvos kaimas, atskleidžiami pasakotojo piemenuko išgyvenimai, stengiamasi kuo natūraliau atkurti jo pasaulėjautą, emocinius vertinimus. Baladiško siužeto romane „Sakmė apie Juzą“ (1979 m.) siekiama sukurti apibendrintą lietuvių valstiečio paveikslą, poetizuoti darbą.

Parašė apsakymų rinkinį „Valiusei reikia Alekso“ (1965 m.), įspūdžių iš kelionės į JAV knygą „Tėvų ir brolių takais“ (1967 m.), už populiarumo susilaukusią knygą pateko į valdžios nemalonę. 19731976 m. išleido 2 t. atsiminimų knygą „Su kuo valgyta druska“.

Parašė scenarijų kino filmui „Aušra prie Nemuno“ (su Jevgenijumi Gabrilovičiumi, 1952 m., rež. Aleksandras Faincimeris). Pagal jo noveles sukurti kino filmai: „Mums nebereikia“ (rinkinyje „Gyvieji didvyriai“, 1959 m.), „Virto ąžuolai“ (1976 m.).

Kūryba realistinė, joje gausu spalvingų kaimo buities vaizdų, įtaigių valstiečių paveikslų ir likimų aprašymų, gyvų komiškų epizodų; kalba sodri, žodinga, stiliui būdingos liaudies pasakotojų intonacijos. Išvertė iš rusų į lietuvių kalbą V. Belovo, Dž. Ikramio, M. Lasilos, A. Tamsarės kūrinių.

J. Baltušio kūrinių išversta į latvių, estų, rusų, lenkų, čekų, prancūzų kalbas. Romanas „Parduotos vasaros“ išverstas į rusų, baltarusių, latvių, ukrainiečių, tadžikų ir armėnų kalbas, „Sakmė apie Juzą“ išversta į rusų ir čekų kalbas, „Su kuo valgyta druska“ – į rusų kalbą.

1990 m. prancūzų kalba pasirodęs romanas „Sakmė apie Juzą“ apdovanotas prestižine Prix du Meilleur Livre Etranger (premija skiriama už Prancūzijoje išleistą geriausią metų užsienio autoriaus knygą). „Sakmė apie Juzą“ pakartotinai Pracūzijoje išleista 1993, 2003 ir 2010 m. 2008 m. romanas pristatytas ES šalių apžvalginiame renginyje Strasbūre.

1979 m. sukurtas dokumentinis kino filmas „Kine – Juozas Baltušis“ (režisierius R. Šilinis).[2]

Įvertinimai

Bibliografija

  • Savaitė prasideda gerai. – Kaunas, 1940 m.
  • Baltieji dobiliukai (apsakymų rinkinys), 1943 m.
  • Gieda gaideliai (4 veiksmų drama). – Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1947 m.
  • Baltieji dobiliukai (rinktiniai apsakymai). – Vilnius, 1951 m.
  • Rinktinė (apsakymai, drama). – Vilnius, 1952 m.
  • Anksti rytelį (4 v., 7 pav. pjesė). – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956 m.
  • Parduotos vasaros (I dalis, novelių romanas), 1957 m.
  • Kas dainon nesudėta (kelionių apybraiža). – V.: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959 m.
  • Aš jau ne piemenė (apsakymas). – Kaunas, 1963 m.
  • Valiusei reikia Alekso (apsakymų rinkinys). – Vilnius: Vaga, 1965 m., 1968 m.
  • Tėvų ir brolių takais (kelionių apybraiža). – Vilnius, 1967 m.
  • Parduotos vasaros (II dalis, novelių romanas), 1969 m.
  • Nežvyruotu vieškeliu (apsakymų rinktinė). – Vilnius: Vaga, 1971 m.
  • Su kuo valgyta druska (I–II d., atsiminimai). – Vilnius: Vaga, 1973–1976 m.
  • Sakmė apie Juzą (romanas). – V.: Vaga, 1979; kiti leidimai – 1980, 1981, 1982, 1984, 1989 m.
  • Pasakymai ir atsakymai (apybraižos, recenzija, interviu). – Vilnius: Vaga, 1985 m., 1988 m.
  • Parduotos vasaros (I–II d., romanas). – Kaunas: Šviesa, 1985 m.
  • Raštai, 5 tomai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959–1969 m.
  • Raštai, 9 t. – Vilnius: Vaga, 1974–1988 m.


Kilmė ir šeima

Tėvai – Karolis Juozėnas, darbininkas; – Marijona Baltušytė-Juozėnienė

Šeima - žmona (1937 - 1947?) Vanda Petrauskaitė-Juzėnienė; - (1948 - 2000) Monika Mironaitė

Dukterys - Rita Baltušytė (g. 1938 m.), rašytoja; - Violeta Juzėnaitė-Pulikienė (1941–2001); - Įdukra Dagnė Jakševičiūtė-Jefremovienė (g. 1941 m.).

Šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 54-55 psl.
  2. Jonas Bielinis. Juozas Baltušis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 197-198 psl.


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: