Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Juozas Lukša-Daumantas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juozas Lukša-Daumantas
Juozas Luksa relief.JPG
Skulptūrinios portretas Vilniaus dailės akademijoje

Gimė 1921 m. rugpjūčio 10 d.
Juodbūdis, Marijampolės apskr.
Mirė 1951 m. rugsėjo 4 d. (30 m.)
Kauno rajonas

Veikla
kovotojas už Lietuvos laisvę

Alma mater Kauno universitetas

Žymūs apdovanojimai

1997 m. Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius

Juozas Albinas Lukša-Daumantas (slapyvardžiai: Juozas Lukša-Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Araminas, Kęstutis, Skrajūnas, Daumantas, S. Mykolaitis), (1921 m. rugpjūčio 10 d. Juodbūdyje, Šilavoto parapijoje, Marijampolės apskr. – 1951 m. rugsėjo 4 d. Kauno raj.), kovotojas už Lietuvos laisvę.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvas - Simonas Lukša, ... (1864 m. ... - 1947 m. ...), ūkininkas, turėjo 33 ha žemės. Mirus pirmai žmonai Marijai Valentaitei, vedė Degimų kaimo ūkininko dukterį Oną Vilkaitę. Iš pirmos santuokos buvo likę dvi dukterys, Marija ir Angelė, ir sūnus Vincas. Simonas buvo ramaus būdo, principingas ir tautiškai susipratęs žmogus.
Mama - Ona Lukšienė (nuo...), ... (Vilkaitė, 1886 m. ... - 1966 m. ...), namų šeimininkė. Energinga, nepaprastai sąžininga ir savo šeimai, ypač vaikams, jų auklėjimui atsidavusi moteris. Ji ypač skiepijo savo vaikams meilę Tėvynei, tautinėms ir religinėms vertybės.

Broliai - Jurgis Lukša (1920 m. .... – 1947 m. ...); – Antanas Lukša (g. 1923 m. ....); – Stasys Lukša (1926 m. .... - 1947 m. ...).

Žmona - Nijolė Bražėnaitė Konstantino (Lukšienė, Paronetto, g. ..), gydytoja.

Vaikystės metai

Lukšų šeima pasižymėjo savo darbštumu, susiklausymu ir religingumu. Nuo mažens Lukšų vaikai buvo pratinami dirbti tėvų ūkyje, padėti vieni kitiems, rūpintis kitais, silpnesniais. Vaikams jau nuo ankstyvos jaunystės buvo suformuotas poreikis lavintis, šviestis, siekti mokslo. Visi keturi broliai Lukšos buvo nepaprastai komunikabilūs, turėjo jumoro jausmą, mėgo dainuoti. Jie visi po mokyklos studijavo univesitetuose.

Juozas Lukša buvo vidutinio ūgio ir tvirto kūno sudėjimo jaunuolis. Turėjo tankius, tamsius, šiek tiek garbanotus plaukus. Nuo ankstyvos vaikystės mėgo piešti, ką nors konstruoti, modeliuoti. Susiformavęs tvirtas charakteris, realus protas ir sveika nuovoka ne kartą Juozui Lukšai padėjo teisingai apsispręsti, greitai susiorientuoti įvairiose situacijose.

Mokslo ir studijų metai

Juozas Lukša, kaip ir jo broliai, pradžioje mokėsi (... m.) netoli namų buvusoje Mozūriškių pradinėje mokykloje. Po to ... m. lankė Veiverių keturmetę progimnaziją, kurią baigęs ... m. įstojo į Kauno “Aušros” berniukų gimnaziją. Dar būdamas progimnazijoje įstojo į ateitininkų organizaciją.

1940 m. baigęs gimanziją įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto statybos fakultetą studijuoti architektūros. Juozas Lukša susipažino ir aktyviai bendravo su savo amžiaus bei vyresniais, katalikiškos orietacijos bei veikimo rezistentais. Jis sovietinės okupacijos metu įsijungė į Lietuvos aktyvistų frontą. Turėdamas plačius ryšius ir pažintis studentų tarpe telkė ir organizavo pasipriešinimui savo ir jaunesnių kursų studentus ateitininkus, platino įvairę pogrindinę spaudą, atsišaukimus. Dėl šios veiklos 1941 m. buvo kalinamas, į laisvę išėjo tiktai prasidėjus karui.

Vokiečių okupacijos metais dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius. Grįžus sovietams, priklausė pogrindžio Lietuvos išlaisvinimo tarybai, o ją sunaikinus, buvo Lietuvos partizanų sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas.

Prasidėjus Lietuvos partizanų sąjūdžio areštams, 1946 m. išėjo partizanauti, buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku, rezistencinių laikraščio „Laisvės žvalgas“ ir „Kovos keliu“ organizatorius ir redaktorius. [1] Dalyvavo Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrime. Nuo 1947 m. vadovavo Kauno apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei.

1949 m. gavo specialius įgaliojimus atstovauti įkurtam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui užsienyje. 1950 m. grįžo į Lietuvą, paskirtas Ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos skyriaus viršininku. 1950 m. jam suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas, taip pat apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1951 m. suteiktas partizanų majoro laipsnis. 1951 m. dvigubo agento išduotas mirė Lietuvos miškuose, pakaunėje ties Pabartupiu. 2008 m. vasario 13 d. žūties vieta paskelbta kultūros paminklu.

Atminimo įamžinimas

Bibliografija

  • Partizanai už geležinės uždangos, apie Lietuvos partizanus, Čikaga, 1950 m. 2-as leidimas, Čikaga, 1962 m., 3-as pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius, 1990 m.
  • Fighters For Freedom, (Partizanai), anglų kalba, 1975 m.
  • Laiškai mylimosioms, Čikaga, 1993 m., 2-as leidimas, Kaunas, 1994 m.
  • Skogsbröder (Miško broliai), švedų kalba, Stokholmas, 2005 m.

[2]


Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: