Juozas Tūbelis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juozas Tūbelis
Bundesarchiv Bild 102-08510, Joseph Tubelis.jpg

Gimė 1882 m. balandžio 9 d.
Ilgalaukiai, Panemunėlio valsčius
Mirė 1939 m. rugsėjo 30 d. (57 m.)
Kaunas

Sutuoktinis(-ė) Jadvyga Chodakauskaitė (Tūbelienė)
Vaikai

Marija Rima Tūbelytė (nuo 1948 m. Kuhlmanienė)


Veikla
politikos ir visuomenės veikėjas, žemės ūkio specialistas, spaudos darbuotojas
Partija Lietuvos tautininkų sąjunga

Alma mater 1908 m. Rygos politechnikos institutas

Vikiteka Juozas TūbelisVikiteka
J.Tūbelio namas Žaliakalnyje (dab. Kauno dailės gimnazija)

Juozas Tūbelis (1882 m. balandžio 9 d. Ilgalaukiuose, Panemunėlio valsčius, Rokiškio apskr. – 1939 m. rugsėjo 30 d. Kaune) – politikos ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos banko vadovas, žemės ūkio specialistas, spaudos darbuotojas.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvas - Juozas Tūbelis, ... s. (...), pasiturintis ūkininkas. gana anksti mirus pirmai žmonai (Juozo mamai), vedė antrą kartą ... .

Mama - Barbora Tūbelienė (Stašytė), ... d. (...), namų šeimininkė.

Broliai ir seserys - Ona Tūbelytė; -- Viktorija Tūbelytė; -- Emilija Tūbelytė; -- Lionginas Tūbelis.

Žmona (nuo 1920 m. vasario 7 d.) - Jadvyga Tūbelienė Antano d. (1891 m. sausio 11 d. Šiaulių apskrities Pašvitinio valsčiaus, Šiaudiniai (Pakruojis)/Gavenonių kaime/ – 1988 m. spalio 4 d. JAV, Konektikuto valstija), Pašvitinio dvarininkė, Lietuvos visuomeninė veikėja, Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos pirmininkė, Lietuvos moterų tarybos narė. Porą sutuokė kun. Juozas Tumas Vaižgantas Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (Vytauto Didžiojo).

Dukra - Marija Rima Tūbelytė (nuo 1948 m. Kuhlmanienė, vok. Kuhlmann, 19232014). Ji Niujorke studijavo meno istoriją, įgijo magistro laipsnį. Vėliau susidomėjo tapyba ir tapo dailininke, surengė keliolika parodų. Susidomėjusi literatūra pradėjo rašyti ir išleido novelių rinkinį „Įsibrovėlė“ (1986), apysaką „Amalas“ ir romaną „Svaigulys“ (vienoje kn., 1994). Marija Tūbelytė 1948 m. JAV ištekėjo už vokiečių kilmės inžinieriaus Kurto Kuhlmano (vok. Kurt Kuhlmann). 1952 m. susilaukė sūnaus Peterio Kuhlmano (vok. Peter Kuhlmann).

Mokslo ir studijų metai

Mokytis Juozą Tūbelį paskatino įžymus švietėjas kun. Jonas Katelė. Pradžios mokslus išėjo rusiškoje Panemunėlio mokykloje ... m.. 1893 m. pradėjo mokytis Mintaujos gimnazijoje, tačiau už pasipriešinimą gimnazijos rusifikatorių reikalavimui maldą skaityti rusiškai 1896 m. buvo pašalintas iš mokyklos. Leidimo grįžti į gimnaziją tęsti mokslų J. Tūbelis išvyko į Peterburgą ir susitikęs su aukštais Švietimo ministerijos tarnautojais jį gavo - 18981902 m. mokslus tęsė Liepojos gimnazijoje.

1903 m. vienerius metus Varšuvos universitete studijavo mediciną, tačiau suprato, jog ši profesija ne jo tikrasis pašaukimas. Tada apsigyveno Panevėžyje, ten įsteigė slaptą lietuvių mokyklą, pragyvenimui užsidirbo iš privačių pamokų korepetitoriaudamas.

Nuo 1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą bendradarbiavo lietuvių laikraščiuose, vertė į lietuvių kalbą populiarius leidinėlius religijos ir žemės ūkio klausimais. 1906 m. buvo vienas iš „Juokdario“ redaktorių. Bendradarbiavo su kalbininku Jonu Jablonskiu ir tyrinėjo rytų aukštaičių tarmę. Korespondencijas pasirašydavo Juozo Kurmelio slapyvardžiu.

19041908 m. studijavo Rygos politechnikos instituto Agronomijos fakultete, kurį baigė, įgydamas agronomo specialybę.

Po studijų negaudamas agronomo darbo Lietuvoje padėjo Antanui Smetonai leisti „Viltį“.

1909 m. gavo mokytojo vietą Rygoje. 1909 m. Rygoje redagavo „Rygos garsą“.

Ankstyvoji darbinė veikla

1910 m. sugrįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti Kauno, Raseinių ir Šiaulių apskrityse žemėtvarkos komisijose - iki 1913 m. Propagavo vienkiemius ir kooperaciją.

1915 m. Juozas buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę ir paskirtas į kariuomenės intendantūrą. Kadangi besitraukianti rusų kariuomenė paliko pilnus sandėlius maisto atsargų, J. Tūbelis maisto produktus nurodė perduoti Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti. Išdalytos kariuomenės maisto atsargos aprūpino Vilniaus lietuvių prieglaudas beveik visam karo laikotarpiui. Be to jis dar išrūpino 200 tūkstančių rublių pašalpą "Centrinei Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti".

1917 m. J. Tūbelis buvo demobilizuotas iš kariuomenės ir trumpai dirbo Voroneže Lietuvių švietimo komisijoje, kur vadovavo Agronomų sekcijai, registravo šios srities specialistus, rengė Lietuvos žemės ūkio tvarkymo projektus.

Juozas Tūbelis – Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras

Atgimusioje Lietuvoje

1918 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos Tarybos švietimo komisijoje, rengė programas žemės ūkio mokykloms, redagavo „Lietuvos aido“ priedą „Žemės ūkis“.

Nuo 1918 m. lapkričio 11 d. iki 1919 m. kovo 12 d. buvo Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. Nuo 1919 m. balandžio 12 d. iki 1920 m. birželio 19 d. Ministrų kabinetuose buvo švietimo ministras, kartu ėjo ir Žemės ūkio ir valstybės turtų ministro pareigas.

1920 m. vasario 7 d. vedė Jadvygą Chadakauskaitę, Lietuvos prezidento Antano Smetonos žmonos seserį.

Ūkinės veiklos organizatorius

1920-aisiais išrinkus Steigiamąjį Seimą, J. Tūbelio politinė karjera nutrūko, nes Seime Tautos pažangos partija negavo nė vienos vietos. Pasitraukęs iš politikos, J. Tūbelis pasinėrė į ūkinę veiklą, rūpinosi žemės ūkio modernizavimu ir kooperacija.

1921 m. J. Tūbelis drauge su kitais įkūrė Lietuvos žemės ūkio draugija, kuri 1923 m. peraugo į „Lietūkį“.

1925 m. jis suorganizavo „Maisto“ bendrovės susijungimą su kooperatyvinėmis bendrovėmis ir tapo AB „Maistas“ pirmininku.

1926 m. J. Tūbelio iniciatyva buvo pieninių sąjunga buvo perorganizuota į „Pienocentrą“ ir jis tapo pirmuoju jo vadovu.

Vėl politinėje veikloje

1927 m. gegužės 3 d. Ministro Pirmininko Augustino Voldemaro suformuotoje vyriausybėje J. Tūbelis buvo paskirtas finansų ministru.

1929 m. rugsėjo 23 d. Prezidentas A. Smetona paskyrė Juozą Tūbelį Lietuvos Ministru pirmininku. Šiose pareigose jis dirbo iki 1938 m. kovo 24 d. - jis buvo ilgiausiai pareigas ėjusiu Ministru pirmininku tarpukario Lietuvoje. Tuo pat J. Tūbelis ėjo ir finansų ministro pareigas. Jo vykdoma atsargi politika leido atlaikyti krizę, valstybė nesiskolino ir litas išliko stabilus.

Iš pareigų J. Tūbelis atsistatydino kai Lietuva priėmė Lenkijos ultimatumą dėl diplomatinių santykių užmezgimo. Nuo 1938 m. kovo 24 d. iki 1938 m. spalio 1d. XVIII Vlado Mirono vadovaujamame Ministrų kabinete J. Tūbelis ėjo žemės ūkio ministro pareigas.

Nuo 1938 m. spalio 1 d. J. Tūbelis ėjo Lietuvos banko valdytojo pareigas. Šiose pareigose dirbo iki pat mirties 1939 m. rugsėjo 30 d. Mirė sulaukęs 57 m. dėl širdies ligos.

Visuomeninė veikla

Nuo ... m. J. Tūbelis buvo Tautos pažangos partijos narys, o nuo 1931 m. iki 1938 m. Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininkas.

Atminimo įamžinimas

Palaidotas Kaune, Senosiose miesto kapinėse, jas panaikinus perlaidotas Panemunės kapinėse.

  • Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA) agronomijos garbės daktaro vardas (už ypatingus nuopelnus žemės ūkiui; suteikė LŽŪA taryba), 1929 m.
  • 1995 m. Rokiškio vidurinei mokyklai suteiktas Juozo Tūbelio vardas
  • Juozo Tūbelio gatvė Kaune, Šilainių mikrorajone, Vytėnuose (nuo 2001 m.)
  • Memorialinė lenta su bareljefu ant jo gyvenamo namo Žaliakalnyje, Dainavos g. 1 (skulpt. Česlovas Pečiukas), 2001 m.
  • Tūbelių namuose Žaliakalnyje, Dainavos g. 1 dabar veikia Kauno dailės gimnazija

Nuorodos, šaltiniai

  • Vladas Terleckas. Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940. Vilnius, 2001, Lietuvos banko leidybos ir poligrafijos skyrius, 42-57 psl., ISBN 9986-651-27-1
  • Lietuvos bankas 1990–1995. Lietuvos bankas, Vilnius, 1995, 17 psl., ISBN 9986-651-01-8
  • Ingrida Jakubavičienė. Tūbelių šeimos metraščio puslapiai (I). Kauno diena, 2012 11 23, Nr. 274, Santaka, p.4–5; I. Jakubavičienė. Tūbelių šeimos metraščio puslapiai (II). Kauno diena, 2012 11 30, Nr. 279, Santaka, p.2–3.
  • Eidintas Alfonsas. Antanas Smetona ir jo aplinka. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, - 511 p.
Postas
Prieš tai:
Augustinas Voldemaras
Lietuvos ministras pirmininkas
1929 - 1938
Po to:
Vladas Mironas
Prieš tai:
Vladas Stašinskas
Lietuvos banko vadovas
1938 m. spalio 1 d. – 1939 m. rugsėjo 30 d.
Po to:
Juozas Paknys
Parengė: Ingrida Jakubavičienė. 2014 m. balandžio mėn..

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: