Jurbarko rajono savivaldybė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jurbarko rajono savivaldybė
Jurbarko sav herbas.jpg
Jurbarkas district location.png
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Centras: Jurbarkas
Meras: Ričardas Juška
Gyventojų: 29 706 (2011 m.)
Plotas: 15071,507 km²
150,700 ha
581.853 mi²
km² (13)
Tankumas (2011): 2020 žm./km²
0.2 žm./ha
51.8 žm./mi²
žm./km²
Tinklalapis: Savivaldybės svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka: Jurbarko rajono savivaldybėVikiteka
  55° 23' 20  
22° 15′ 30″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Jurbarko rajonas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
23° 30′ 10″
  55° 02′ 50″  

Jurbarko rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Nemuno dešiniajame krante. Centras – Jurbarkas.

Turinys

Gamta ir geografija

Pro rajoną teka Mituva su intakais, rytinė riba – Dubysos žemupys, šiaurėje – Šešuvis su intaku Šaltuona. Telkšo 9 Jurbarko rajono ežerai, 6 tvenkiniai. Didžiausi miškai – Karšuvos girios dalis, Šimkaičių, Birbiliškės, Varnaitynės miškai.

Miškai, rezervatas, regioninis parkas

Didelę Jurbarko rajono dalį, 35 proc. savivaldybės teritorijos užima miškai. Pagrindinę urėdijos miškų dalį sudaro didžiulis vientisas Karšuvos girių masyvas. Miškai suskirstyti į dvylika girininkijų. Pusę miškų medyno sudaro spygliuočiai, likusi dalis – mišrieji ir lapuočiai miškai. Krašto miškai turtingi įvairios augmenijos ir gyvūnijos. Vakarinėje rajono dalyje yra Viešvilės rezervatas, panemune, nuo Šilinės į rytus driekiasi Panemunių regioninis parkas.



Istorija

Jurbarko rajono savivaldybė įsteigta vietoje Jurbarko rajono pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą, [1] nors faktiškai savivaldos teisės tuometiniam Jurbarko rajonui suteiktos pagal 1990 m. vasario 12 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Vietos savivaldos pagrindų įstatymą. Jas įgyvendino Jurbarko rajono Liaudies deputatų taryba. Jurbarko rajono savivaldybė kaip juridinis vienetas pradėjo veikti į pirmąjį posėdį susirinkus 1995 m. kovo 25 d. išrinktai Jurbarko rajono savivaldybės tarybai. 2009 m. gegužės 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-158 įsteigtos 56 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950
(suskirstymas)
736 30 apylinkių
1954
(suskirstymas)
15 apylinkių
1959
(suskirstymas)
(surašymas)
739,47 41892 15 apylinkių
  • 2 miestai
1963
(suskirstymas)
17 apylinkių
1967 1514 43100
1970
(surašymas)
1500 41624 17 apylinkių
  • 2 miestai
1972
(suskirstymas)
1513,7 17 apylinkių
1976
(suskirstymas)
1507 41000 16 apylinkių
  • 2 miestai
  • 8 miesteliai
  • 342 kaimai
  • 25 kaimų dalys
  • 11 viensėdžių
  • 1 glžk. stoties gyvenvietė
1979
(surašymas)
40511 14 apylinkių
  • 2 miestai
  • 377 kaimo vietovės
1985 1507 13 apylinkių
  • 2 miestai
  • 7 miesteliai
  • 354 kaimai
  • 11 viensėdžių
1989
(surašymas)
1508 40351 10 apylinkių
  • 2 miestai
  • 378 kaimo vietovės
2001
(surašymas)
1507 37786 11 kaimo seniūnijų
  • 2 miestai
  • 8 miesteliai
  • 373 kaimai
  • 8 viensėdžiai
2011
(surašymas)
30 186 12 seniūnijų 2 miestai, 8 miesteliai, 351 kaimas, 8 viensėdžiai

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2007 m. 2011 m.sur.[2]
41 892 41 624 40 511 40 351 37 786 37 353 35 616 29 706

2001 m. 98,7 proc. gyventojų sudarė lietuviai, 0,5 proc. rusai, 0,2 proc. vokiečiai, po 0,1 proc. – ukrainiečiai, lenkai, čigonai bei 0,3 proc. gyventojų, apklausos metu savo tautybės nenurodžiusių.

Gyvenvietės

Rajone yra:

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

Etnografija ir tradicinė kultūra

Etnografiniu požiūriu Jurbarko rajonas nėra vientisas, nes teritorija jungia trijų skirtingų etninių regionų žemes: nuo Šventosios upelio į vakarus (Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos) – šiaurės Skalva, lietuvininkų, Mažosios Lietuvos kraštas, į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Jurbarko – pietrytinės Karšuvos žemės, žemaitiškas regionas, dabar priklausantis Eržvilko ir Šimkaičių seniūnijoms, likusiai rajono savivaldybės daliai būdinga vakarų aukštaičių kultūra. Dar galima apčiuopti etnografinių žemių ribas, architektūros skirtumus, tarmes, tradicijas, papročius, gyvenimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus.

Kraštas turtingas savitos tradicinės kultūros. Pagal UNESCO rekomendacijas Jurbarko rajone yra užregistruoti 403 tradicinės kultūros puoselėtojai (asmenys), 13 tradicinės kultūros puoselėtojų (kolektyvų, bendruomenių), 9 dar gyvos tradicinės kultūros sritys ir rūšys, įgūdžiai, gebėjimai, 17 rajone iki šiol išsaugotų tradicinių švenčių, renginių.

Savivalda

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybės seniūnijos

Rajone yra 12 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Švietimas

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005-2012 m.[3]

Jurbarko rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Jurbarko rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Šaltiniai

  1. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas
  2. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  3. Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: