Jurbarko rajono savivaldybė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jurbarko rajono savivaldybė
Jurbarko rajono savivaldybės herbas
Jurbarkas district location.png
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Centras: Jurbarkas
Meras: Ričardas Juška
Gyventojų: 29 706 (2011 m.)
Plotas: 1507 km² (13)
Tankumas (2011): 20 žm./km²
Tinklalapis: Savivaldybės svetainė
Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka: Jurbarko rajono savivaldybėVikiteka
  55° 23' 20  
22° 15′ 30″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Jurbarko rajonas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
23° 30′ 10″
  55° 02′ 50″  

Jurbarko rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Nemuno dešiniajame krante. Centras – Jurbarkas.

Geografija

Pro rajoną teka Mituva su intakais, rytinė riba – Dubysos žemupys, šiaurėje – Šešuvis su intaku Šaltuona. Telkšo 9 Jurbarko rajono ežerai, 6 tvenkiniai. Didžiausi miškai – Karšuvos girios dalis, Šimkaičių, Birbiliškės, Varnaitynės miškai.

Miškai, rezervatas, regioninis parkas

Didelę Jurbarko rajono dalį, 35 proc. savivaldybės teritorijos užima miškai. Pagrindinę urėdijos miškų dalį sudaro didžiulis vientisas Karšuvos girių masyvas. Miškai suskirstyti į dvylika girininkijų. Pusę miškų medyno sudaro spygliuočiai, likusi dalis – mišrieji ir lapuočiai miškai. Krašto miškai turtingi įvairios augmenijos ir gyvūnijos. Vakarinėje rajono dalyje yra Viešvilės rezervatas, panemune, nuo Šilinės į rytus driekiasi Panemunių regioninis parkas.



Istorija

Jurbarko rajono savivaldybės
istoriniai sąrašai
Vaizdas:P social sciences.png 2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
Vaizdas:P social sciences.png 2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. gyvenvietės
Išsamiau žr. Jurbarko rajonas

Jurbarko rajono savivaldybė įsteigta vietoje Jurbarko rajono pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą,[1] nors faktiškai savivaldos teisės tuometiniam Jurbarko rajonui suteiktos pagal 1990 m. vasario 12 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Vietos savivaldos pagrindų įstatymą. Jas įgyvendino Jurbarko rajono Liaudies deputatų taryba. Jurbarko rajono savivaldybė kaip juridinis vienetas pradėjo veikti į pirmąjį posėdį susirinkus 1995 m. kovo 25 d. išrinktai Jurbarko rajono savivaldybės tarybai.

2007 m. įkurta Jurbarko miesto seniūnija. 2009 m. gegužės 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-158 įsteigtos 56 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
2001 1507 37786 11 kaimo seniūnijų
  • 2 miestai
  • 8 miesteliai
  • 373 kaimai
  • 8 viensėdžiai
2011 30 186 12 seniūnijų 2 miestai, 8 miesteliai, 351 kaimas, 8 viensėdžiai

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2007 m. 2011 m.sur.[2]
41 892 41 624 40 511 40 351 37 786 37 353 35 616 29 706

2001 m. 98,7 proc. gyventojų sudarė lietuviai, 0,5 proc. rusai, 0,2 proc. vokiečiai, po 0,1 proc. – ukrainiečiai, lenkai, čigonai bei 0,3 proc. gyventojų, apklausos metu savo tautybės nenurodžiusių.

Gyvenvietės

Rajone yra:

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

Etnografija ir tradicinė kultūra

Etnografiniu požiūriu Jurbarko rajonas nėra vientisas, nes teritorija jungia trijų skirtingų etninių regionų žemes: nuo Šventosios upelio į vakarus (Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos) – šiaurės Skalva, lietuvininkų, Mažosios Lietuvos kraštas, į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Jurbarko – pietrytinės Karšuvos žemės, žemaitiškas regionas, dabar priklausantis Eržvilko ir Šimkaičių seniūnijoms, likusiai rajono savivaldybės daliai būdinga vakarų aukštaičių kultūra. Dar galima apčiuopti etnografinių žemių ribas, architektūros skirtumus, tarmes, tradicijas, papročius, gyvenimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus.

Kraštas turtingas savitos tradicinės kultūros. Pagal UNESCO rekomendacijas Jurbarko rajone yra užregistruoti 403 tradicinės kultūros puoselėtojai (asmenys), 13 tradicinės kultūros puoselėtojų (kolektyvų, bendruomenių), 9 dar gyvos tradicinės kultūros sritys ir rūšys, įgūdžiai, gebėjimai, 17 rajone iki šiol išsaugotų tradicinių švenčių, renginių.

Savivalda

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybės seniūnijos

Rajone yra 12 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Švietimas

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005–2012 m.[3]

Jurbarko rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Jurbarko rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Šaltiniai

  1. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas
  2. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  3. Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 121% (+10601-149=10452 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 3% (+268-0=268 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 2% (+159-2110=-1951 wiki spaudos ženklai).