Kėdainių rajono savivaldybė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kėdainių rajono savivaldybė
Kėdainių sav herbas.jpg
Kedainiai district location.png
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Centras: Kėdainiai
Meras: Rimantas Diliūnas
Gyventojų: 53 565 (2011 m.)
Plotas: 16771,677 km²
167,700 ha
647.49 mi²
km² (10)
Tankumas (2011): 3232 žm./km²
0.32 žm./ha
82.88 žm./mi²
žm./km²
Tinklalapis: Savivaldybės tinklalapis
Commons-logo.svg Vikiteka: Kėdainių rajono savivaldybėVikiteka
  55° 33' 50‘’  
23° 32' 40‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Kėdainių rajonas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
24° 26' 10‘’
  55° 06' 50‘’  

Kėdainių rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos centre. Savivaldybės centras – Kėdainiai.

Turinys

Geografija

Kėdainių rajono savivaldybė išsidėsčiusi Lietuvos centrinėje dalyje. Rajone yra geografinis šalies centras – Ruoščių kaimas. Šiaurėje ribojasi su Panevėžio ir Radviliškio, rytuose – su Ukmergės, pietryčiuose – su Jonavos, pietuose – su Kauno, vakaruose – su Raseinių rajono savivaldybėmis. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Nevėžio žemumoje. Vakaruose kyla į Rytų Žemaičių plynaukštę. Aukščiausia rajono vieta yra Gudžiūnų apylinkėse – 113 m, žemiausia – pietuose, Nevėžio pakrantėje 21 m. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -5 °C, liepos 17,5 °C. Per metus iškrinta 645–670 mm kritulių. Nuolatinė sniego danga vidutiniškai laikosi nuo gruodžio pabaigos iki kovo vidurio. Jos storis – 18 cm. Vidaus vandenys užima 4 % teritorijos. Maždaug per rajono vidurį iš šiaurės į pietus prateka Nevėžis. Į jį teka intakai: Šušvė, Liaudė, Dotnuvėlė, Lankesa, Smilga, Obelis, Kruostas, Barupė ir kt. Telkšo 10 ežerų (Kėdainių rajono ežerai) ir 18 tvenkinių. Dirvožemiai daugiausia lengvo priemolio, vėlėniniai glėjiškiai ir vėlėniniai glėjiški sujaurėję. Miškingumas – apie 23,7 % (39,9 % miškų užima beržynai, 22,3 % – eglynai, 13,2 % – uosynai, 4,0 % – ąžuolynai). Didžiausi miškai: Dotnuvos, Josvainių, Lančiūnavos, Pernaravos. Yra Pajieslio geomorfologinis, Aluonos hidrografinis, Laucynės, Šušvės kraštovaizdžio draustiniai. Gamtos paminklai: 4 botaniniai (Lančiūnavos, M. Daukšos, Šaravų ąžuolai, Nykio vinkšna), 3 geologiniai (Pilsupių, Vosbučių atodangos, Siponių ožakmenis). Skinderiškio dendrologinis parkas.

Aplinkinės savivaldybės

Blank-50px.png Radviliškio rajono savivaldybė Panevėžio rajono savivaldybė Panevėžio rajono savivaldybė Blank-50px.png
Raseinių rajono savivaldybė
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Ukmergės rajono savivaldybė
Kauno rajono savivaldybė Kauno rajono savivaldybė Jonavos rajono savivaldybė

Istorija

Kėdainių rajono savivaldybė įsteigta vietoje Kėdainių rajono pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą, [1] nors faktiškai savivaldos teisės tuometiniam Kėdainių rajonui suteiktos pagal 1990 m. vasario 12 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Vietos savivaldos pagrindų įstatymą. Jas įgyvendino Kėdainių rajono Liaudies deputatų taryba. Kėdainių rajono savivaldybė kaip juridinis vienetas pradėjo veikti į pirmąjį posėdį susirinkus 1995 m. kovo 25 d. išrinktai Kėdainių rajono savivaldybės tarybai. 19952010 m. Kėdainių rajono savivaldybė buvo priskirta Kauno apskričiai.

XXI a. pradžioje panaikinta Aristavos seniūnija, jos teritorijos atiduotos Vilainių seniūnijai, išplėsta Kėdainių miesto seniūnijos teritorija. 2007 m. planuota Pernaravos seniūniją prijungti prie kuriamo Ariogalos rajono, tačiau seniūnijos gyventojai nubalsavo prieš atsiskyrimą nuo Kėdainių rajono, Ariogalos rajonas neįkurtas. 2009 m. gruodžio 11 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS–352 įsteigtos 75 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950
(suskirstymas)
739 39 apylinkės
1954
(suskirstymas)
11 apylinkių
1959
(suskirstymas)
(surašymas)
1431,93 58000 27 apylinkės
1963
(suskirstymas)
19 apylinkių
  • 2 miestai
1967 1679 64000
1970
(surašymas)
1700 64314 18 apylinkių
1972
(suskirstymas)
1704,66 18 apylinkių
1976
(suskirstymas)
1677 66000 17 apylinkių
  • 2 miestai
  • 9 miesteliai
  • 463 kaimai
  • 8 kaimų dalys
  • 43 viensėdžiai
  • 3 glžk. stočių gyvenvietės
1979
(surašymas)
67963 16 apylinkių
  • 2 miestai
  • 508 kaimo vietovės
1985 1677 68200 16 apylinkių
  • 2 miestai
  • 9 miesteliai
  • 457 kaimai
  • 2 glžk. stočių gyvenvietės
  • 35 viensėdžiai
1989
(surašymas)
1677 69461 11 apylinkės
  • 2 miestai
  • 515 kaimo vietovių
2001
(surašymas)
1677 65727 11 kaimo seniūnijų
2011
(surašymas)
54 057 11 seniūnijų 1 miestas, 10 miestelių, 462 kaimai, 2 gel. stočių gyvenvietės, 27 viensėdžiai

Gyventojai

Josvainiai

Rajone gyvena 1,9 % šalies gyventojų. 95,5 % gyventojų yra lietuviai, 2,3 % – rusai, 0,8 % – lenkai, 0,4 % – ukrainiečiai, 0,3 % – baltarusiai, yra vokiečių, čigonų, latvių, armėnų. Miesto gyventojų dalis – 48,9 %. Gyventojų vidutinis tankumas 38,6 žm./km². Tankiausiai gyvenami Kėdainiai ir jų apylinkės, bei Dotnuvos konurbacija. Rečiausiai gyvenama vakarinė rajono dalis (Pernaravos, Krakių seniūnijos). 81,2 % gyventojų yra katalikai, 1,2 % – stačiatikiai, 0,2 % – sentikiai, 0,2 % – evangelikai liuteronai, 0,1 % – evangelikai reformatai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2007 m. 2011 m.sur.[2]
58 000 64 314 67 963 69 461 65 727 63 559 53 565

Gyvenvietės

Rajone yra:

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

Ekonomika

AB Lifosa

Kėdainių rajonas vienas ekonomiškai stipriausių Lietuvos regionų (ypač išplėtota chemijos ir maisto pramonė bei žemės ūkis). Rajone pagaminama 2,8 % Lietuvos pramonės produkcijos (2005 m.). Mineralinių trąšų, sieros ir fosforo rūgščių ir kitų chemijos pramonės gaminių (AB Lifosa), padažų (AB Vesiga), ledų (AB Vikeda), cukraus (Danisco Sugar), konservų (Kėdainių Konservai), mėsos gaminių gamyba, grūdų (Kėdainių Grūdai), pieno perdirbimas, duonos ir pyrago gaminių kepimas, odos dirbimas, metalinių konstrukcijų (AB Progresas), žemės ūkio padargų ir jų dalių gamyba, medienos apdirbimo pramonė. Pagrindinis pramonės centras – Kėdainiai. Žemės ūkio naudmenos užima 65,2 % rajono ploto; sudėtis: 93,0 % ariamoji žemė, 5,3 % pievos ir natūralios ganyklos, 1,0 % sodai ir uogynai (2005 m.). 65,4 % pasėlių užima javai (daugiausia žieminiai kviečiai), 10,3 % daugiamečių žolių pasėliai, 6,0 % cukriniai runkeliai, 2,6 % bulvės, 1,2 % lauko daržovės. Kėdainių rajoas garsėja šiltnaminių daržovių auginimu. Užauginama 17,8 % visų Lietuvos šiltnamio daržovių (agurkų, pomidorų), 17,8 % cukrinių runkelių, 6,2 % lauko daržovių, 6,2 % javų, 3,2 % bulvių (2004 m.). 2004 pagaminta 2,8 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (3,7 % pieno). Rajone auginama 3,1 % Lietuvoje veisiamų galvijų, 2,4 % arklių, 1,8 % kiaulių, 1,4 % avių ir ožkų (2005 m.).

Per Kėdainių rajoną praeina keletas respublikinės reikšmės susisikimo arterijų: geležinkelis Vilnius-Šiauliai, plentai Via Baltica, Jonava-Šeduva, Aristava-Cinkiškiai, Aristava-Ukmergė. Pačiu pietvakariniu pakraščiu eina autostrada Vilnius-Klaipėda.

Savivalda

Atstovaujamoji valdžia – Kėdainių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia Kėdainių rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybės seniūnijos

Kėdainių rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Švietimas ir ugdymas

Šviesioji gimnazija

2005 m. rajone buvo viena gimnazija, 7 vidurinės, 16 pagrindinės, jaunimo, dailės, kalbų, muzikos, sporto mokyklos, 7 darželiai-mokyklos, 2 lopšeliai-darželiai, 3 vaikų darželiai, suaugusiųjų mokymo centras, švietimo centras, Jonušo Radvilos studijų centras, B. Oškinio vaikų aviacijos mokykla, Žemdirbystės institutas (Akademijoje), 1 ligoninė, 11 ambulatorinių gydymo įstaigų, 28 medicinos punktai, 4 pagyvenusių žmonių globos įstaigos, 4 vaikų globos įstaigos, 17 kultūros centrų, 39 bibliotekos. Kėdainių senamiestyje įsikūręs turizmo informacijos centras. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (centras Akademijoje). Kėdainių krašto muziejus (su padaliniais evangelikų reformatų bažnyčioje, J. Paukštelio memorialiniame muziejuje, Daugiakultūriame centre), M. Katkaus memorialinis, 1863 sukilimo muziejai, Tėvo Stanislovo liturginių drabužių ir reikmenų kolekcija, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, 4 mokyklų muziejai.

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005-2012 m.[3]

Surviliškio V. Svirskio mokykla
Žemės ūkio institutas

Kėdainių rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

Literatūra

  • Kėdainių rajono mokyklų muziejai (sud. Rytas Tamašauskas). – Kėdainiai: Spaudvita, 2008. – 48 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-637-37-0

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

  1. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas
  2. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  3. Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: