Kaišiadorių rajono savivaldybė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kaišiadorių rajono savivaldybė
Kaišiadorių rajono savivaldybės herbas
Kaisiadorys district location.png
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Centras: Kaišiadorys
Meras: Romualdas Urmilevičius
Gyventojų: 34 540 (2011 m.)
Plotas: 1087 km² (36)
Tankumas (2011): 32 žm./km²
Tinklalapis: Savivaldybės svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka: Kaišiadorių rajono savivaldybėVikiteka
  55° 1' 30‘’  
24° 4' 50‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Kaišiadorių rajonas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
24° 48' 40‘’
  54° 37' 50‘’  

Kaišiadorių rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos pietinėje dalyje, tarp Kauno marių ir Neries. Ribojasi su Širvintų, Prienų, Kauno, Jonavos rajonų bei Elektrėnų savivaldybėmis.

Turinys

Geografija

Šiaurės rytine rajono dalimi teka Neris, per rajoną – jos intakai Laukysta ir Lomena. Vakarine riba teka Nemunas, per rajoną – jo intakai Lapainia, Strėva. Telkšo 29 Kaišiadorių rajono ežerai, 8 tvenkiniai. Didžiausi miškai: Pravieniškių, Strošiūnų, Gegužinės.


Istorija

Kaišiadorių rajono savivaldybės
istoriniai sąrašai
P social sciences.png 2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
P social sciences.png 2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
Išsamiau žr. Kaišiadorių rajonas

Kaišiadorių rajono savivaldybė įsteigta vietoje Kaišiadorių rajono pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą, [1] nors faktiškai savivaldos teisės tuometiniam Kaišiadorių rajonui suteiktos pagal 1990 m. vasario 12 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Vietos savivaldos pagrindų įstatymą. Jas įgyvendino Kaišiadorių rajono Liaudies deputatų taryba. Kaišiadorių rajono savivaldybė kaip juridinis vienetas pradėjo veikti į pirmąjį posėdį susirinkus 1995 m. kovo 25 d. išrinktai Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybai.

1999 m. gruodžio 21 d. kai kurios Kaišiadorių rajono kadastrinės vietovės rytuose (Gilučių dalis, Jagėlonys, Liutonys, Naujosios Kietaviškės – priklausančios Kietaviškių seniūnijai ir iš dalies Žaslių seniūnijai) perduotos naujai Elektrėnų savivaldybei. 2000 m. ar 2001 m. įkurta Pravieniškių seniūnija. 2009 m. vasario 1 d. įsteigtos seniūnaitijos, pavaldžios seniūnijoms (savivaldybės tarybos nutarimai kiekvienai seniūnijai priimti sausio 29 d.).


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
2001 1058 37649 9 kaimo seniūnijos
2011 33 786 11 seniūnijų 2 miestai, 3 miesteliai, 370 kaimų, 2 gel. stočių gyvenvietės, 14 viensėdžių

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[2]
44 777 41 625 41 813 40 216 37 649 36 285 34 540

Gyvenvietės

Savivaldybės teritorijoje yra:

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

Savivalda

Administracinis centras – Kaišiadorys. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybės seniūnijos

Rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė), suskirstytų į seniūnaitijas:

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Kaišiadorių rajono savivaldybė yra užmezgusi partnerystės ryšius:

Švietimas

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005-2012 m.[3]

Kaišiadorių rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

Literatūra

  • Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas (sud. Augustina Kurilienė). – Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2009. – 400 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-646-35-8

Šaltiniai

  1. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas
  2. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  3. Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: