Kajetonas Aleknavičius
Kajetonas Aleknavičius | |
---|---|
| |
Gimė | 1804 m. sausio 26 d. Terpeikiuose, Kupiškio raj. |
Mirė | † 1874 m. gruodžio 2 d. Asavoje, Varenavo r., Baltarusijoje |
| |
Veikla | Kunigas, poetas
|
| |
Alma mater | 1832 m. Vilniaus vyriausioji kunigų seminarija |
Kajetonas Aleknavičius (1804 m. sausio 26 d. Terpeikiuose, Kupiškio raj. – 1874 m. gruodžio 2 d. Asavoje, Varenavo r., Baltarusijoje) – Kunigas, poetas.
Anykštėno Biografija
Tėvai – valstiečiai.
Mokėsi Troškūnų, Anykščių raj. bernardinų vienuolyno kolegijoje. 1827 m. įstojo į Vilniaus Antakalnio reguliariųjų Laterano kanauninkų vienuolyną, 1832 m. baigė studijas Vilniaus vyriausiojoje kunigų seminarijoje prie Vilniaus universiteto ir buvo įšventintas kunigu.
1832–1843 m. K. Aleknavičius tarnavo vikaru Obeliuose (Rokiškio raj.), Panemunėlyje (Rokiškio raj.), Kėdainiuose ir Semeliškėse (Elektrėnų sav.).
1843–1867 m. jis buvo Merkinės (Varėnos raj.) klebonas. Merkinėje 1843 m. jis savo lėšomis pastatė naują kleboniją, su parapijiečiais bendraudavo lietuviškai. Už 1863 m. sukilėlių rėmimą 1867 m. jis buvo iškeltas iš Merkinės į Asavą (dabar – Gardino sritis, Baltarusija).
K. Aleknavičius yra eiliuoto feljetono lietuvių literatūroje pradininkas. Jis vienas pirmųjų pradėjo rašyti ir eilėraščius vaikams. K. Aleknavičiaus poezija pasižymi liaudišku pasaulėvaizdžiu, joje vyrauja vaizdžios kaimo buities realijos, gausu pamokymų, kurie išsakomi gyva sąmojinga žmonių šneka, vartojant tautosakinius poetizmus. Jo kūryba prisidėjo prie buitinės valstiečių kultūros kėlimo, žadino meilę knygai, mokslui, padėjo formuotis bendrinei lietuvių kalbai. Kai kurie jo eilėraščiai ilgainiui virto liaudies dainomis.
Jis išleido poezijos rinkinį "Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes" (1861 m., kiti leidimai – 1904, 1907 m.). Dialogo forma jis parašė elementorių "Elementarius, arba Lengwus mokslas skaytit Raszto Szwento" ("Elementorius, arba Lengvas mokslas skaityt Rašto švento", 1846 m., kitas leidimas 1858 m.), kuris laikomas pirmuoju aukštaitišku vadovėliu.
Mirė 1874 m. gruodžio 2 d. Asavoje (Baltarusija).
Redaguota pagal naująsias lietuvių kalbos normas K. Aleknavičiaus poezija po jo mirties išleista rinkiniais "Birutės" garsai" (1910 m., kitas leidimas – 1914 m.) ir "Kikilis laibakojis" (1971 m.).
Biografija
Mokėsi Troškūnų šešiaklasėje mokykloje, 1827 m. įstojo į Vilniaus Laterano kanauninkų vienuolyną, 1832 m. baigė Vilniaus vyriausiąją kunigų seminariją. Kunigavo Obeliuose, Panemunėlyje, Kėdainiuose, Semeliškėse, nuo 1848 m. Merkinėje, iš kur už 1863 metų sukilimo rėmimą 1867 m. iškeltas į Asavą.
Eiliuoto feljetono lietuvių literatūroje pradininkas, vienas pirmųjų pradėjo rašyti eilėraščius vaikams. Poezija liaudiško pasaulėvaizdžio, joje gausu kaimo buities realijų, pamokymai sakomi gyva sąmojinga žmonių šneka, vartojami tautosakiniai poetizmai. Paskelbė poezijos rinkinį Pasakos, pritikimai, veselios ir giesmės (1861). Dialogo forma parašė elementorių Elementorius, arba Lengvas mokslas skaityt Rašto švento, 1846.
Šaltiniai
- Kajetonas Aleknavičius. Anykštėnų biografinis žinynas.
- Daiva Krištopaitienė. Aleknavičius, Kajetonas. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius, 2001, ISBN 9986-513-95-2, Interaktyvi.
- K. Aleknavičiaus ikonografija ir bibliografija M. Mažvydo bibliotekoje
- Kajetono Aleknavičiaus eilėraštis „Motka ir reikalas mokslo vaikams“
Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |
- Gimę 1804 m.
- Gimę sausio 26 d.
- Mirę 1874 m.
- Mirę gruodžio 2 d.
- Anykštėnų biografijos
- Lietuvos rašytojai
- Lietuvos kunigai
- Lietuvos vienuoliai
- Lietuvos poetai
- Kupiškis: asmenybės
- Kėdainiai: asmenybės
- Merkinė: asmenybės
- Obeliai: asmenybės
- Panemunėlis: asmenybės
- Semeliškės: asmenybės
- Terpeikiai: asmenybės
- Troškūnai: asmenybės