Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Kalifornijos valstija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Kalifornija)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalifornijos valstija
State of California
Flag of California.svg Seal of California.svg
California in United States.svg
Laiko juosta: (UTC-8)
------ vasaros: (UTC-7
Valstybė: Vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Centras: Sakramentas
Oficialios kalbos: anglų
Gubernatorius: Jerry Brown
Gyventojų: 37 253 956 (2010 m.(1)
Plotas: 410000410,000 km²
41,000,000 ha
158,301 mi²
km² (3)
  - vandens %: 4,7 %
Tankumas (2010): 9191 žm./km²
0.91 žm./ha
235.69 žm./mi²
žm./km² (12)
Aukščiausia vieta: Vitnio kalnas (4421 m)
ISO 3166-2: US-CA
Tinklalapis: ca.gov
Commons-logo.svg Vikiteka: Kalifornijos valstijaVikiteka

Kalifornija (angl. State of California) valstija JAV Vakarinėje Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kalifornija tankiausiai apgyvendinta ir trečia pagal dydį JAV valstija.

Kalifornija dar vadinama „Auksine valstija“, šis pavadinimas kilo 1848 metais valstijoje atradus aukso ir po šio atradimo kilus ne vienai aukso karštligei. JAV pašto tarnybų naudojamas valstijos sutrumpinimas – CA.

Pietinė Kalifornijos dalis yra tankiau apgyvendinta negu, didesnė, šiaurinė. Didelė gyventojų dalis yra susitelkus, 80 km ruože, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kalifornija yra dominuojanti JAV ekonomikoje ir kultūroje, jos indėliai į technologijas ir juridines reformas federalinėje sistemoje labai svarūs.

Kalifornijos pavadinimas pasiskolintas iš Garsijos Rodrigeso de Montalvo romano „Espladiano nuotykiai“, taip romane vadinosi rojaus sala.

Turinys

Istorija

Tarp europiečių, kurie pirmieji 1542 metais ištyrinėjo Kalifornijos pakrantes buvo Chuanas Rodrigesas Kabriljas (Juan Rodriguez Cabrillo) 1542 m. ir seras Frensis Dreikas (Francis Drake) 1579 metais. Iki XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio buvo manoma, kad Kalifornija yra sala.

Kalifornija buvo pavadinta šiaurės vakarų Ispanijos imperijos dalis Šiaurės Amerikoje. Ispanų misionieriai nuo XVIII a. pirmojo dešimtmečio pabaigos pradėjo kurti nedideles gyvenvietes dideliuose dykynės plotuose į šiaurę nuo Žemutinės Kalifornijos (California Baja). Po to, kai Meksika paskelbė savo nepriklausomybę, visa virtinė tokių gyvenviečių buvo paskelbta valstybine nuosavybe ir tos gyvenvietės-misijos buvo apleistos.

Po JAV- Meksikos karo 1847 metais šis regionas buvo pasidalintas tarp JAV ir Meksikos. 1848 m. JAV dalyje (Aukštutinė Kalifornija – Alta California) atradus aukso, prasidėjo vadinamoji „aukso karštinė“. Tuo metu gyventojų skaičius labai išaugo. Tuo pačiu metu buvo paskelbta Kalifornijos respublika, kurios gyvavimas greitai baigėsi, kai SAn Francisko įlankoje išsilaipino JAV karinio laivyno komandoras Sloutas ir paskelbė teritoriją priklausant JAV. 1850 metais Kalifornija buvo paskelbta 31 JAV valstija.

Pilietinio karo metu Kalifornija oficialiai palaikė Šiaurę, bet jos gyventojų nuomonė išsiskyrė. Kalifornijos savanorių būriai kovėsi abiejose pusėse.

Nutiesus pirmąjį transkontinentinį geležinkelį XIX a. aštuntajame dešimtmetyje, gyventojų skaičius nepaprastai greit išaugo. Kolonistams patiko Kalifornijos klimatas ir puikios sąlygos verstis žemės ūkiu. 1950 metais Kalifornija tapo daugiausia gyventojų turinčia valstija ir išlieka tokia iki šiol.

„Lokio vėliavos respublika“

Senoji „Lokio vėliava“
Dabartinė Kalifornijos valstijos vėliava

JAV Kalifornijos valstijos vėliava istoriškai vadinama „lokio vėliava“. Ji yra trumpaamžės Kalifornijos respublikos (1846 m.), vadintos „Lokio vėliavos respublika“, įsikūrusios paskelbus nepriklausomybę nuo Meksikos, vėliavos variantas.

Didžiausi miestai

2010 m. duomenys

Politinė sistema

Kalifornija valdoma kaip respublika. Vykdomoji valdžia – gubernatorius ir kiti renkami pareigūnai. Dabartinis valstijos gubernatorius yra Arnoldas Švarcnegeris, vicegubernatorius – Kurs Bustamante. Valstijos gubernatorius, kaip ir kiti konstituciniai valstijos pareigūnai, renkamas ketverių metų kadencijai ir jį galima perrinkti tik vieną kartą.

Įstatymų leidžiamoji valdžia – Senatas (40 senatorių) ir Asamblėja (80 deputatų). Valstijos senatoriai renkami ketveriems, o Asamblėjos nariai dvejiems metams. Kalifornija turi 2 atstovus JAV Senate ir 53 – JAV Kongrese.

Teisminė valdžia – Aukščiausiasis valstijos Teismas ir žemesnių instancijų teismai. Pagrindinis Kalifornijos įstatymas yra Kalifornijos konstitucija – vienas iš didžiausių konstitucinių dokumentų pasaulyje.

Valstijos sostinė – Sakramentas (Sacramento). 17751849 valstijos sostinė buvo Monterėjuje (Monterey), 1849-1851 metais San Chosė (San Jose), 1852-1853 metais Valjecho (Vallejo), 1853-1854 Benicia, ir 1862 metais San Franciske (San Francisco), sostinė laikinai 1852 metais buvo persikėlusi į Sakramentą, kada Valjecho nebuvo pabaigtos valstybinės rezidencijos statybos. Sakramentas nuolatine sostine tapo 1854 metais. 1862 metais dėl didelio potvynio sostinės funkcijos keturiems mėnesiams buvo perkeltos į San Franciską.

Geografija

National-atlas-california.png

Kalifornija yra Ramiojo vandenyno pakrantėje. Šiaurėje ribojasi su Oregono valstija, rytuose su Nevados ir Arizonos valstijomis. Kolorado upė sudaro ribą tarp Kalifornios ir Arizonos. Pietuose ribojasi su Meksika (Žemutinės Kalifornijos valstija).

Kalifornija yra trečioji pagal plotą JAV valstija – 410 000 km². Dauguma didžiųjų miestų išsidėstę valstijos vakaruose prie Ramiojo vandenyno. Centrinę valstijos dalį užima derlingos žemės, apsuptos kalnų – kadaise buvusio vandenyno vieta. Gana šiltas klimatas, ypatingai centre ir kai kur pietuose, leidžia auginti atitinkamas kultūras; pvz, citrinvaisius. Pietinėje dalyje driekiasi Mohavio dykuma. Nuo dykumos į šiaurės rytus, prie Nevados, plyti Mirties slėnis (Death Valley), kuris yra žemiausia (86 m. žemiau jūros lygio) ir karščiausia Šiaurės Amerikoje.

Toliau į šiaurės vakarus nuo Mirties slėnio telkšo Tahoė ežeras (ant Kalifornijos ir Nevados ribos). Kalifornija turi aštuonias salas vadinamas Kanalo salas (angl. Channel Islands) Ramioje vandenyne į vakarus nuo Los Andželo pakrantės. Valstijos rytuose driekiasi Siera Nevados kalnai. Jų viršūkalnė – Vitnis (angl. Mount Whitney) – pats aukščiausias kontinentinės JAV dalies taškas (4421 m.). Netoliese yra Josemitų nacionalinis parkas. Išilgai valstijos teritorijos driekiasi tektoninis Šv. Andrejaus lūžis.

San Francisko įlanka yra įlanka iš Ramiojo vandenyno į Kalifornijos šiaurės-centrinės pakrantę. Aukso Vartų sąsiauris (angl. Golden Gate) jungia šią įlanką su vandenynu. Prie šios įlankos yra keleta žymių miestų: San Franciskas, Oklandas, San Chosė, Berklis su daugeliu priemiesčių. Į pietus nuo San Francisko įlankos yra Silicio slėnis (angl. Silicon Valley), kuris apima San Chose miestą ir jo apylinkes. Silicio slėnis yra žinomas dėl technologinių kompanijų.

Kalifornijoje esama didžiausi, aukščiausi gyvi, ir turbūt seniausi medžiai pasaulyje.

Kaliforinija ir Aliaska, kiekviena iš jų turi aštuonis nacionalinius parkus, daugiasia JAV valstijose. Dėl idomios gamtos, dar yra nacionaliniai monumentai ir valstijos parkai.

Kalifornijos nacionaliniai parkai[1]

Ekonomika

2009 m. liepos 2 d. Kalifornijos vyriausybės atstovai paskelbė apie kelių dešimčių milijonų trūkumą biudžete, sukeltą 2008–2009 m. pasaulio ekonominės krizės padarinių. Kalifornija laikoma turtingiausia JAV valstija.

Gyventojai

Pagal gyventojų skaičių didžiausia valstija JAV yra Kalifornija (35 484 453 gyventojai, 2003 m. duomenimis).

Transportas

Šaltinis

  1. National Park Service - California



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: