Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Kalvarijos savivaldybė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalvarijos savivaldybė
Kalvarijos sav herbas.jpg
Kalvarija mun location.png
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Marijampolės apskritis
Centras: Kalvarija
Įkūrimo data: 2000
Meras: Valdas Aleknavičius
Gyventojų: 12 012 (2011 m.)
Plotas: 441441 km²
44,100 ha
170.27 mi²
km² (50)
Tankumas (2011): 2727 žm./km²
0.27 žm./ha
69.93 žm./mi²
žm./km²
Tinklalapis: Savivaldybės svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka: Kalvarijos savivaldybėVikiteka
  54° 29' 20‘’  
22° 59' 30‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Kalvarijos savivaldybė Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
23° 24' 00‘’
  54° 15' 10‘’  

Kalvarijos savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje, pasienyje su Lenkija. Plotas 441 km² (0,7% Lietuvos ploto). 12 012 gyventojų (2011 m., 0,4% Lietuvos gyventojų). Savivaldybės centras – Kalvarija.

Turinys

Gamta ir geografija

Kalvarijos savivaldybės teritorija yra Sūduvos aukštumoje, šiaurinėje dalyje vyrauja lyguminis, pietinėje – kalvotas reljefas. Didžiausias aukštis – 246,1 m (Aistiškių kalva) šiaurės vakaruose prie Aistiškių kaimo. Sausio vidutinė temperatūra – 4,6 °C, liepos 17,5 °C. Kritulių iškrinta 603–641 mm per metus.

Vandenys. Per Kalvarijos savivaldybės teritoriją teka Šešupė ir jos intakas Kirsna. 32 ežerai, didžiausi – Orija, Reketijos ežeras, Janavas, Šarkis, Raudeniškių tvenkinys ir kiti tvenkiniai. Yra Sūsios, Raudenio pelkės.

Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai, šiaurės ir šiaurės rytų pakraštyje – rudžemiai, pelkėtose vietovėse yra durpžemių, kai kur – smėlžemių.

Miškai (daugiausia mišrieji ir spygliuočių) užima 12,5% Kalvarijos savivaldybės teritorijos. Didžiausias yra Sūsninkų miškas, prie Lenkijos sienos driekiasi – 2000 ha bevardis miškų masyvas.

Naudingosios iškasenos: durpės (Sūsios durpynas), smėlis, žvyras, molis.

Savivaldybės teritorijoje yra Aguonio geomorfologinis draustinis, Vyžupio šaltinis (hidrologinis gamtos paminklas), trys savivaldybės saugomi draustiniai. [1]


Istorija

Savivaldybė buvo suformuota per savivaldybių reformą 1999 m. gruodžio 21 d. iš pietinės Marijampolės rajono dalies ir nedidelio ploto Vilkaviškio rajono pietryčiuose:

2009 m. rugpjūčio 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-49-11 įsteigta 14 seniūnaitijų.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1999 459 15000
2001
(surašymas)
441 13883 4 seniūnijos: Akmenynų seniūnija, Kalvarijos seniūnija, Liubavo seniūnija, Sangrūdos seniūnija
  • 1 miestas
  • 172 kaimai
2011
(surašymas)
12 056 4 seniūnijos 1 miestas, 166 kaimai

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2011 m.
2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[2]
13 883 13 492 12 012

Gyvenvietės

Savivaldybėje yra:

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

Administracija

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kalvarijos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kalvarijos savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybės seniūnijos

Kalvarijos savivaldybei yra priskirtos 4 seniūnijos (skliausteliuose – jų centrai):

Partnerystės ryšiai

Švietimas ir ugdymas

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005-2012 m.[3]

Kalvarijos savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

Ekonomika

Visoje Kalvarijos savivaldybėje 2004 m. pagaminta 0,1% Lietuvos pramonės produkcijos. Vyrauja maisto (pienas, miltai, duonos ir pyrago gaminių), medienos apdirbimo pramonė.

Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis, žemės ūkio naudmenos užima 73,4% savivaldybės teritorijos, iš jų 82,7% – ariamoji žemė, 16,3%-pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai. Ūkio vidutinis dydis 10 ha. Savivaldybės teritorijoje 2004 m. išauginta po 0,8% Lietuvos javų, cukrinių runkelių ir bulvių, pagaminta 0,8% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,0% pieno).

Per Kalvarijos savivaldybės teritoriją eina automobilių magistralė Via Baltica, geležinkelis Kazlų Rūda-Šeštokai. 19912006 m. veikė Lietuvos ir Lenkijos pasienio Kalvarijos (Budzisko) punktas.

Infrastruktūra

2005 m. buvo ligoninė, 3 ambulatorinės gydymo įstaigos, 7 medicinos punktai, pensionas, vaikų laikinosios globos namai, dvi vidurinės, suaugusiųjų vidurinė, 5 pagrindinės, muzikos mokyklos, vaikų lopšelis-darželis, dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 5 bažnyčios, 14 kultūros centrų, 13 bibliotekų, Turizmo ir verslo informacijos, sporto, globos ir užimtumo centrai, Kalvarijos krašto etnografijos ir V. Svitojaus kaimo kapelos „Gegužio žiedai“ muziejai. 3 poilsiavietės – Kalvarijos pakraštyje, prie Jurgežerių (veikia vaikų vasaros poilsio stovykla Gintaras) ir Orijos ežerų. [4]

Šaltiniai

  1. Kalvarijos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 241 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  3. Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.
  4. Kalvarijos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 242 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: