Kalvarijos savivaldybė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalvarijos savivaldybė
Kalvarijos savivaldybės herbas
Kalvarija mun location.png
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Marijampolės apskritis
Centras: Kalvarija
Įkūrimo data: 2000
Meras: Valdas Aleknavičius
Gyventojų: 12 012 (2011 m.)
Plotas: 441 km² (50)
Tankumas (2011): 27 žm./km²
Tinklalapis: Savivaldybės svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka: Kalvarijos savivaldybėVikiteka
  54° 29' 20‘’  
22° 59' 30‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Kalvarijos savivaldybė Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
23° 24' 00‘’
  54° 15' 10‘’  

Kalvarijos savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje, pasienyje su Lenkija. Plotas 441 km² (0,7% Lietuvos ploto). 12 012 gyventojų (2011 m., 0,4% Lietuvos gyventojų). Savivaldybės centras – Kalvarija.

Turinys

Geografija

Kalvarijos savivaldybės teritorija yra Sūduvos aukštumoje, šiaurinėje dalyje vyrauja lyguminis, pietinėje – kalvotas reljefas. Didžiausias aukštis – 246,1 m (Aistiškių kalva) šiaurės vakaruose prie Aistiškių kaimo. Sausio vidutinė temperatūra – 4,6 °C, liepos 17,5 °C. Kritulių iškrinta 603–641 mm per metus.

Vandenys. Per Kalvarijos savivaldybės teritoriją teka Šešupė ir jos intakas Kirsna. 32 ežerai, didžiausi – Orija, Reketijos ežeras, Janavas, Šarkis, Raudeniškių tvenkinys ir kiti tvenkiniai. Yra Sūsios, Raudenio pelkės.

Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai, šiaurės ir šiaurės rytų pakraštyje – rudžemiai, pelkėtose vietovėse yra durpžemių, kai kur – smėlžemių.

Miškai (daugiausia mišrieji ir spygliuočių) užima 12,5% Kalvarijos savivaldybės teritorijos. Didžiausias yra Sūsninkų miškas, prie Lenkijos sienos driekiasi – 2000 ha bevardis miškų masyvas.

Naudingosios iškasenos: durpės (Sūsios durpynas), smėlis, žvyras, molis.

Savivaldybės teritorijoje yra Aguonio geomorfologinis draustinis, Vyžupio šaltinis (hidrologinis gamtos paminklas), trys savivaldybės saugomi draustiniai. [1]


Istorija

Kalvarijos savivaldybės
istoriniai sąrašai
P social sciences.png 2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
P social sciences.png 2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės

Savivaldybė buvo suformuota per savivaldybių reformą 1999 m. gruodžio 21 d. iš pietinės Marijampolės rajono dalies ir nedidelio ploto Vilkaviškio rajono pietryčiuose:

2009 m. rugpjūčio 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-49-11 įsteigta 14 seniūnaitijų.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1999 459 15000
2001 441 13883 4 seniūnijos: Akmenynų seniūnija, Kalvarijos seniūnija, Liubavo seniūnija, Sangrūdos seniūnija
  • 1 miestas
  • 172 kaimai
2011 12 056 4 seniūnijos 1 miestas, 166 kaimai

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2011 m.
2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[2]
13 883 13 492 12 012

Gyvenvietės

Savivaldybėje yra:

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

Administracija

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kalvarijos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kalvarijos savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybės seniūnijos

Kalvarijos savivaldybei yra priskirtos 4 seniūnijos (skliausteliuose – jų centrai):

Partnerystės ryšiai

Švietimas ir ugdymas

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005-2012 m.[3]

Kalvarijos savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

Ekonomika

Visoje Kalvarijos savivaldybėje 2004 m. pagaminta 0,1% Lietuvos pramonės produkcijos. Vyrauja maisto (pienas, miltai, duonos ir pyrago gaminių), medienos apdirbimo pramonė.

Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis, žemės ūkio naudmenos užima 73,4% savivaldybės teritorijos, iš jų 82,7% – ariamoji žemė, 16,3%-pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai. Ūkio vidutinis dydis 10 ha. Savivaldybės teritorijoje 2004 m. išauginta po 0,8% Lietuvos javų, cukrinių runkelių ir bulvių, pagaminta 0,8% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,0% pieno).

Per Kalvarijos savivaldybės teritoriją eina automobilių magistralė Via Baltica, geležinkelis Kazlų Rūda-Šeštokai. 19912006 m. veikė Lietuvos ir Lenkijos pasienio Kalvarijos (Budzisko) punktas.

Infrastruktūra

2005 m. buvo ligoninė, 3 ambulatorinės gydymo įstaigos, 7 medicinos punktai, pensionas, vaikų laikinosios globos namai, dvi vidurinės, suaugusiųjų vidurinė, 5 pagrindinės, muzikos mokyklos, vaikų lopšelis-darželis, dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 5 bažnyčios, 14 kultūros centrų, 13 bibliotekų, Turizmo ir verslo informacijos, sporto, globos ir užimtumo centrai, Kalvarijos krašto etnografijos ir V. Svitojaus kaimo kapelos „Gegužio žiedai“ muziejai. 3 poilsiavietės – Kalvarijos pakraštyje, prie Jurgežerių (veikia vaikų vasaros poilsio stovykla Gintaras) ir Orijos ežerų. [4]

Šaltiniai

  1. Kalvarijos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 241 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  3. Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.
  4. Kalvarijos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 242 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: