Kamerūnas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Republic of Cameroon
République du Cameroun
Kamerūno vėliava Kamerūno herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Kamerūnas žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų, anglų
Sostinė Jaundė
Didžiausias miestas Duala
Valstybės vadovai Polis Bija
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
475 440 km² (52)
1,3 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
20 317 188 (57)
42.73 žm./km² (134)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
42,20 mlrd. $ (87)
2400 $ (139)
Valiuta CFA frankas (XAF)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+1
nenaudojamas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Prancūzijos
1960 m. sausio 1 d.
Valstybinis himnas Kamerūno himnas
ISO kodas CM
ISO3 kodas CMR
ISO skaitmeninis kodas 120
FIPS kodas CM
GeoName kodas 2233387
Interneto kodas .cm
Šalies tel. kodas 237
Commons-logo.svg Vikiteka: KamerūnasVikiteka

Kamerūno Respublika (Kamerūnas) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Nigerija, Čadu, Centrinės Afrikos Respublika, Kongu, Gabonu, Pusiaujo Gvinėja ir Gvinėjos įlanka.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Kamerūno istorija

Kamerūno istorija iki XX a.: Kanem-Bornu, Adamava, Bamendos savana, Dualai

Kamerūno teritorija susiformavo tik pačioje XIX a. pabaigoje, šias sritis užėmus Vokietijai. Iki tol skirtingose dabartinės teritorijos dalyje egzistavo įvairios istorinės valstybės.

Šiauriausia Kamerūno dalis, kartu su kitomis teritorijomis aplink Čado ežerą priklausė istoriniam Sahelio civilizacijos Kanem-Bornu regionui. Dar prieš mūsų erą čia klestėjo Sao civilizacija, vėliau susikūrė Kanemas, kurį XIV a. pakeitė Bornu valstybė, egzistavusi iki XIX a. pabaigos.

Į pietus nuo Kanem-Bornu buvo istorinis Adamavos regionas, kurio dalys apima ir Nigeriją, Čadą, Centrinės Afrikos Respubliką. Pagoniškos regiono tautos iki pat XVIII a. savo valstybės nesukūrė. 1809 m. regionas buvo įjungtas į fulbių Sokoto Kalifatą kaip jo sudėtinė dalis, Adamavos emyratas. Regione paplito fulbių kalba, islamas, susikūrė daug smulkių feodalinių valstybių, - lamidatų.

Maždaug nuo XVII a. dar vienas aukštos kultūros židinys įsižiebė vakarų Kamerūne, Bamendos savanos regione. Jis buvo stipriai įtakotas Benino civilizacijos ir lietėsi su Kalabaro karalyste dab. Nigerijos teritorijoje. Vietos tautos sukūrė daug smulkių valstybėlių, kurias valdė vietos vadai fonai. Savanos valstybės išpažino vietos religijas, bet joms įtaką darė ir islamas. Jos tarpininkavo tarp Sahelio tautų ir pajūrio tautų (dualų).

Dualai nuo XVI a. užmezgė santykius su portugalais, kurie, pirmą kartą pasiekę pakrantes, pavadino Vuri upę krevečių upe (Rio dos Camarões). Šis pavadinimas ilgainiui davė pavadinimą visam Kamerūnui. Dualai aktyviai prekiavo su vakariečiais, supirkinėdami prekes iš žemyno gilumos tautų. Paklausiausios prekės buvo dramblio kaulas, kolos riešutai, pipirai.

Kamerūno sienų kaita XX a.

██ Vokietijos Kamerūnas

██ Britanijos Kamerūnas

██ Prancūzijos Kamerūnas

██ Nepriklausoma Kamerūno Respublika

XIX a. pakrantėmis labai domėjosi britai, kurie siekė kolonizuoti kraštą, tačiau 1894 m. Vokietija pasirašė sutartis su dualų karaliais, taip gaudami Kamerūno pakrantės teritorijas. Iš čia jie skverbėsi gilyn į šalį, užkariaudami Bamendos savaną, du britais pasidalindami Adamavą ir pasiekdami Čado ežerą. Taip buvo suformuota Kamerūno kolonija.

Po I pasaulinio karo ši Vokietijos kolonija buvo padalinta tarp Prancūzijos (Rytų Kamerūnas) ir Britanijos (Pietų Kamerūnas ir Šiaurės Kamerūnas). Prancūziškoji valda tapo dabartiniu Kamerūnu, išsikovojusi nepriklausomybę 1960 m. Po metų britiškasis Šiaurės Kamerūnas integruotas į Nigerijos sudėtį, o Pietų Kamerūnas pasirinko prisijungti prie Kamerūno respublikos. Taip susikūrė Kamerūno Federacinė Respublika, kuri 1972 m. buvo pervadinta į Jungtinę Kamerūno Respubliką; nuo 1984 m. šalis vadinama Kamerūno Respublika.

Nepriklausomybės laikotarpiu Kamerūnui buvo būdingas stabilumas, kuris leido vystyti žemės ūkį, tiesti kelius ir geležinkelius, taip pat vystyti naftos pramonę.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Kamerūno politinė sistema

Demokratinė prezidentinė respublika. Konstitucija priimta 1972 m. ir atnaujinta 1995 m. Įstatymų leidimo valdžia yra vienų rūmų parlamentas, renkamas 5 metams ir susidedantis iš 180 narių.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Kamerūno administracinis suskirstymas

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Kamerūno geografija

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Kamerūno ekonomika

Žvejyba yra svarbi Kamerūno industrijos sritis. XV amžiaus Portugalų keliautojai dėl krevečių gausos vietą pavadino Rio dos Camarões ("Krevečių upė"), iš ko ir kilo pavadinimas Kamerūnas. Ši krevetė sugauta 2007 m. Kamerūno vakaruose.

Prieš naftos atradimą Kamerūnas buvo daugiausia žemės ūkio valstybė. Žemės ūkis šalyje sudaro beveik trečdalį šalies BVP. Šiaurė, kurioje yra auginami daugiausia galvijai, yra mažiausiai ekonomiškai išsivysčiusi šalies dalis.

Kamerūnas lieka vienu iš pagrindinių kakavos gamintojų pasaulyje. Kava, bananai, produktai iš palmių, tabakas, riešutai, kaučiukas taip pat yra svarbūs šalies ekonomikai. Pagrindiniai prasimaitinimo produktai yra bananai, manijokai, batatai, platanai (bananų rūšis), riešutai, soros, sorgai. Maisto produktų kiekis patenkina gyventojų poreikius nepaisant periodiškų sausrų.

Žvejybos, miškų ūkis, naftos, bei žemės ūkis yra pagrindiniai gyventojų verslai. Kamerūno naudingosios iškasenos yra boksitai ir geležies rūda. Maisto apdirbimas, medienos apdirbimas, plataus vartojimo prekių gamyba, tekstilė yra svarbios šalies pramonės šakos.

Kamerūnas eksportuoja naftos produktus, žemės ūkio, medienos produktus. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Europos Sąjunga, Afrikos šalys, JAV.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Kamerūno demografija

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1987 m. ir 2012 m.
1987 m. 1996 m. 1997 m. 2001 m.sur. 2005 m. 2007 m. 2009 m. 2010 m. 2012 m.
10 495 600 13 560 000 13 937 000 15 731 000 17 463 836 18 549 200 18 927 701 19 406 100 20 317 188

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Kamerūno kultūra

Kita informacija

Šaltiniai



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: