Kanada

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Canada
Flag of Canada.svg Canadian Coat of Arms Shield.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Kanada žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų, anglų
Sostinė Otava
Didžiausias miestas Torontas
Valstybės vadovai Elžbieta II Mišelė Žan Styvenas Harperis
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
9 984 6709,984,670 km²
998,467,000 ha
3,855,081.087 mi²
km² (2)
8,62 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
33 818 714 (36)
3.393.39 žm./km²
0.0339 žm./ha
8.78 žm./mi²
žm./km² (184)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
1165,00 mlrd. $ (12)
35200 $ (11)
Valiuta Kanados doleris ($)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
nuo UTC-3:30 iki UTC-8
taikoma ne visur
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1867 m. liepos 1 d.
Valstybinis himnas Kanados himnas
ISO kodas CA
ISO3 kodas CAN
ISO skaitmeninis kodas 124
FIPS kodas CA
GeoName kodas 6251999
Interneto kodas .ca
Šalies tel. kodas 1
Commons-logo.svg Vikiteka: KanadaVikiteka

Kanada – valstybė Šiaurės Amerikoje. Ribojasi su JAV pietuose ir vakaruose, taip pat su Atlanto vandenynu rytuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose bei Arkties vandenynu šiaurėje.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Kanados istorija.

Kanados istorija suskirstyta į keletą etapų, susijusių ir su viso pasaulio istorija. Kanados istorijai turėjo įtakos daug faktorių: Didieji geografiniai atradimai, Anglija, Prancūzija, jų tarpusavio vaidai, Pasauliniai karai ir kt.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Kanados politinė sistema.

Kanadą faktiškai valdo Jungtinės Karalystės valdovas (dab. Elžbieta II), jo skiriamas gubernatorius ir ministras pirmininkas, kuris išrenkamas renkant Kanados parlamentą. Kanada yra konstitucinė monarchija. Jos teritorija yra federacinė.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Kanados provincijos ir teritorijos.

Kanada padalinta į 10 provincijų bei 3 teritorijas.

Provincijos - tankiau apgyvendinti pietiniai regionai, turintys daugiau teisių nei teritorijos. Skliaustuose nurodytos provincijų sostinės:

Teritorijos - retai apgyvendinti šiauriniai regionai, turintys mažiau teisių nei provincijos. Skliaustuose nurodytos teritorijų sostinės:

Geografija

Kanados žemėlapis
Pagrindinis straipsnis – Kanados geografija.

Kanada išsidėsčiusi Šiaurės Amerikos žemyno šiaurėje, tarp Ramiojo vandenyno vakaruose, Atlanto rytuose ir Arkties šiaurėje. Tai antra pagal dydį pasaulio valstybė, dydžiu nusileidžianti tik Rusijai. Kanada ribojasi su vienintele valstybe – JAV (ilgiausia dviejų valstybių siena pasaulyje – 8893 km).

Rytinė Kanados dalis – lygumos ir 300–1500 m aukščio plynaukštės. Beveik pusę žemyninės Kanados dalies užima kristalinis Kanados skydas. Vakaruose – plati Šiaurės Amerikos Kordiljerų juosta (Pakrantės kalnai, Uoliniai kalnai, Šv. Elijo kalnai), su aukščiausia šalies vieta – Logano k. (6050 m). Kranto linija smarkiai raižyta: daugybė įlankų, užutėkių, fjordų, estuarijų. Kanados šiaurę sudaro Kanados Arktinis salynas su gausybe didelių salų (Bafino, Elsmyro, Viktorijos, Devono ir kt.).

Robsono kalnas Britų Kolumbijos provincijoje, Kanados vakaruose.

Klimatas: pietuose ir centrinėje dalyje – vidutinių platumų, toliau į šiaurę – subarktinis ir arktinis. Pakrantėse (rytinėje ir vakarinėje) būdingas jūrinis klimatas, centrinėje dalyje ir šiaurėje – žemyninis ir ryškiai žemyninis. Žiemos šiaurėje ilgos, speiguotos, be storos sniego dangos. Temperatūros nukrenta žemiau -40 °C. Speigai būdingi ir prerijų sritims, gausu sniego ir Kordiljerose. Pietvakariuose ir rytuose žiemos šiltos. Vasarą prerijose nereti dideli karščiai (25-30 °C, pasitaiko ir virš 40 °C), pakrantėse vyrauja gaivesni orai (žemiau 20 °C), o šiaurėje temperatūros vos keliais laipsniais viršija 0 °C. Drėgniausia vakarinėje pakrantėje (ypač Vankuverio saloje), kur per metus gali iškristi virš 2000 mm kritulių. Drėgna ir pietryčiuose (>1000 mm). Centrinėje dalyje daug sausiau, neretos ilgos sausros (300–500 mm). Sausiausia arktinėse srityse (iki 250 mm), o Elsmyro salos šiaurėje iškrenta vos 100 mm kritulių. Didelę dalį šalies teritorijos užima amžino įšalo žemė.

Kanados hidrografinis tinklas labai tankus. Šalyje yra daug didelių ežerų (Didieji ežerai, Vinipego, Didysis Vergų, Didysis Lokių ir kt. ežerai). Kanados ežeringumas 7,6 %. Ežerai ir kalnų ledynai duoda pradžią vandeningoms upėms: Makenziui, Jukonui, Saskačevanui, Šv. Lauryno upei, Freizeriui, Nelsonui ir kt. Arktines salas ir aukštikalnes dengia ledynų kupolai.

Dėl didelio šalies ploto joje didelė gamtinių zonų įvairovė. Arktinėse salose būdingi arktinių dykumų landšaftai su labai skurdžia augalija, toliau einant pietų link driekiasi tundrų ir miškatundrių tyrai. Kanados centrine dalimi tęsiasi plati taigos juosta (auga balteglės, juodosios eglės, cūgos, maumedžiai, kėniai, rytuose – pušys). Pietvakarinėje dalyje auga mišrieji miškai (klevai, ąžuolai, uosiai, besimaišantys su spygliuočiais). Centriniuose pietuose – prerijų stepės (dabar daugiausia išdirbtos).

Didžiausios Kanados metropolinės zonos

Toronto
Torontas
Vancouver
Vankuveris
Calgary
Kalgaris
Quebec city
Kvebekas

Vieta Pagrindinis miestas Provincija Populiacija Vieta Pagrindinis miestas Provincija Populiacija

Montreal
Montrealis
Ottawa
Otava
Edmonton
Edmontonas
Winnipeg
Vinipegas


1 Torontas Ontarijas 5 813 149 11 Kičeneris Ontarijas 451 235
2 Montrealis Kvebekas 3 868 831 12 Sent Katerinsas Ontarijas 390 317
3 Vankuveris Britų Kolumbija 2 116 581 13 Halifaksas Naujoji Škotija 372 858
4 Otava Ontarijas/Kvebekas 1 130 761 14 Ošava Ontarijas 330 594
5 Kalgaris Alberta 1 079 310 15 Viktorija Britų Kolumbija 330 088
6 Edmontonas Alberta 1 034 945 16 Vindzoras Ontarijas 323 342
7 Kvebekas Kvebekas 715 515 17 Saskatūnas Saskačevanas 233 923
8 Vinipegas Manitoba 694 668 18 Redžaina Saskačevanas 194 971
9 Hamiltonas Ontarijas 692 911 19 Šerbrukas Kvebekas 186 952
10 Londonas Ontarijas 457 720 20 Sent Džonsas Niufaundlandas ir Labradoras 181 113
2006 m. duomenys


Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Kanados ekonomika.

Gausu naudingųjų iškasenų, medienos. Aukšto išsivystymo valstybė. Prerijose auginami kviečiai ir plėtojama gyvulininkystė. Tarp Ontarijo ir Erio ežerų eina sodų juosta. Šalyje išplėtota sunkioji ir lengvoji pramonė, žvejyba, medžio apdirbimas ir kailinių žvėrelių eksportas.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Kanados gyventojai.

Pasak 2006 m. surašymo, Kanados gyvena 31 612 897 žmonių. Per penkerius metus nuo (nuo 2001 m. iki 2006 m.) Kanados populiacija išaugo 5,4 %.[2] Augimas vyksta dėl imigracijos ir, mažesne dalimi, dėl natūralaus prieaugio. Maždaug trys ketvirtadaliai Kanados populiacijos gyvena mažiau nei 150 km atstumu nuo sienos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.[3] Panaši gyventojų dalis gyvena miestuose[3].

Kaip ir daugelyje išsivysčiusių valstybių, Kanadoje didėja amžiaus mediana ir tuo pačiu mažėja darbingo amžiaus žmonių procentas. Surašymas parodė, kad padidėjusi emigracija šio proceso nesulėtino. 2006 m. Amžiaus mediana buvo 39,5 m.[4]. Pasak 2009 metų apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Kanadoje yra 81,23 m. (78,69 vyrams, 83,91 moterims).[5]

Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apskaičiavimai)[5] :

  • 0-14 metų: 16,1 % (2 761 711 vyrų ir 2 626 836 moterų)
  • 15-64 metų: 68,7 % (11 633 950 vyrų ir 11 381 735 moterų)
  • virš 65 metų: 15,2 % (2 220 189 vyrų ir 2 862 787 moterų)

Pasak 2001 m. surašymo, 77,1 % kanadiečių laiko save krikščionimis. Iš jų, didžiausią grupę sudaro katalikai (43,6 % visos Kanados populiacijos). Apie 16,5 % nepriskiria savęs jokiai religijai, o likę 6,4 % yra kitų religijų atstovai, daugiausiai musulmonai (1,9 % visos Kanados populiacijos), judėjai (1,1 %), budistai (1 %), hinduistai (1 %) ir sikhai (0,9 %).

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1994 m. ir 2012 m.
1994 m. 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 2001 m.sur.
29 107 935 29 422 360 29 671 700 30 004 000 30 300 400 30 007 094
2002 m. 2003 m. 2006 m. 2011 m.sur. 2012 m. -
31 413 990 31 629 700 31 612 897 33 476 688 33 818 714 -

Etninė sudėtis

2006 metų duomenimis didžiausios Kanados etninės grupės buvo tokios (apklausoje buvo galima pasirinkti daugiau nei vieną variantą):

Torontas yra vienas iš etniškai įvairiausių pasaulio miestų. 49,9 % procento mieste gyvenančių žmonių gimė už Kanados ribų ir pagal šį rodiklį Torontas pirmauja pasaulyje.[6]

ir kt.

Kanada pirmauja pasaulyje pagal imigrantų skaičių vienam gyventojui[3][7]. Valstybė skatina imigraciją ir priima daug pabėgėlių. Tikimasi, kad 2009 m. į šalį imigruos nuo 240 000 iki 265 000 žmonių. 2007 m. apklausos duomenimis, beveik penktadalis (19,8 %) kanadiečių gimė kitoje šalyje. Mažumų procentas šalyje nuolat auga ir Kanados statistikos departamentas prognozuoja, kad iki 2017 m. jis padvigubės. Beveik 60 % visų imigrantų yra iš Azijos.[8] Dauguma atvykėlių apsistoja dideliuose miestuose, dažniausiai Vankuveryje, Toronte arba Montrealyje. Šiuo metu apie 80 % Kanados gyventojų laiko save baltaodžiais.[3]

Kalbos

Kanadoje dvi oficialios kalbos – prancūzų ir anglų. 1969 m. liepos 7 d. patvirtinus Oficialiųjų kalbų aktą prancūzų kalba buvo sulyginta su anglų visais atžvilgiais, tai pradėjo Kanados tapimo dvikalbe šalimi procesą.

Prancūzų ir anglų kalbos turi vienodą padėtį federaliniame teisme, parlamente ir visose federalinėse institucijose. Visuomenė turi teisę į oficialias įstaigas kreiptis abejomis kalbomis ir gauti atsakymą ta pačia kalba.

Prancūzakalbės Kvebeko ir Naujojo Bransviko provincijos. Oficialų statusą regioniniu lygiu prancūzų kalba turi Kvebeko, Naujojo Bransviko, Manitobos, Ontarijo, Nunavuto, Jukono provincijose ir Šiaurės Vakarų teritorijose.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Kanados kultūra.

Kanados kultūra istoriškai buvo paveikta britų, prancūzų, aborigenų kultūrų bei tradicijų. Ji taip pat buvo stipriai paveikta amerikiečių kultūros dėl JAV artumo ir didelės migracijos tarp abiejų šalių. Didžioji dauguma anglakalbių imigrantų į Kanadą tarp 1755 ir 1815 m. buvo amerikiečiai iš „Trylikos kolonijų“. Per ir po karo už nepriklausomybę 46 000 Amerikos „Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos sąjungos“ šalininkų atvyko į Kanadą. Tarp 1785 ir 1812 m. „Vėlyvieji sąjungininkai“ emigravo į Kanadą, kaip į pažadų žemę.

Amerikos žiniasklaida ir pramogų pasaulis yra labai populiarūs (jei ne dominuojantys) anglakalbėje Kanados dalyje. Ir atvirksčiai: dauguma Kanados kultūros produktų ir pramogų pasaulio atstovų yra sėkmingi Jungtinėse Valstijose ir pasauliniu mastu. Dauguma kultūrinių produktų yra gaminami Šiaurės Amerikos ir pasaulinėms rinkoms. Kanados kultūros kūrimas ir išsaugojimas yra paremtas federacinės valdžios programomis, įstatymais ir institucijomis, tokiomis kaip „Canadian Broadcasting Corporation (CBC)“ „The National Film Board of Canada“ ir „Canadian Radio-Television and Telecommunications and Commission“.

Kanada yra geografiškai plati ir etiškai įvairi šalis. Kanados kultūra taip pat buvo labai paveikta imigracijos iš viso pasaulio. Dauguma kanadiečių vertina daugiakultūriškumą ir Kanados kultūrą mato kaip daugiakultūrišką iš prigimties. Daugiakultūriškas kultūros paveldas yra „Kanados teisių ir laisvių chartijos“ 27 skyriaus pagrindas.

Momentas kai Kanados vyrų ledo ritulio rinktinė, 2010 m. Olimpinėse žaidynėse, Vankuveryje, laimėjo aukso medalius

Kanados nacionaliniai simboliai yra paveikti gamtinių, istorinių ir „Pirmųjų tautų“ šaltinių. Kaip Kanados simbolis klevo lapas pradėtas naudoti nuo XVIII amžiaus. Klevo lapas yra pavaizduotas ant dabartinių ir buvusių vėliavų, 1 cento monetos ir herbe. Kiti populiarūs simboliai yra bebras, kanadinė berniklė, ledinis naras, Anglijos karūna, karališkoji Kanados raitotoji policija ir vėlesni: totemo stulpas ir inukšukas.

Kanados oficialios nacionalinės sporto šakos: ledo ritulys (žiemą) ir lakrosas (vasarą). Ledo ritulys yra nacionalinis laisvalaikio užsiėmimas ir populiariausias sportas šalyje. Taip pat tai yra sportas plačiausiai žaidžiamas kanadiečių: 1,65 milijonų žaidėjų 2004 m. Kanados šeši didžiausi didmiesčiai – Torontas, Monrealis, Vankuveris, Otava, Kalgaris ir Edmontonas turi privilegijas „Nacional Hockey League“ (NHL) ir daugiausiai žaidėjų, negu iš visų kitų šalių kartu sudėjus. Kitos populiarios sporto šakos yra kerlingas ir futbolas: pastarasis yra profesionaliai žaidžiamas „Canadian Fooball League“ (CFL). Golfas, beisbolas, slidinėjimas, amerikietiškas futbolas, tinklinis ir krepšinis yra plačiai žaidžiami jaunimo ir mėgėjų, bet profesionalių lygų nėra.

Kanadoje vyko keli aukšto lygio tarptautiniai sporto renginiai, tokie kaip 1976 vasaros olimpinės žaidynės Monrealyje, 1988 žiemos olimpinės žaidynės Kalgaryje ir „2007 FIFA pasaulio taurė“. Kanadoje, Vankuveryje taip pat vyko 2010 žiemos olimpinės žaidynės.

Kita informacija

Šaltiniai

  1. World Gazetteer.
  2. Beauchesne, Eric (2007-03-13). "We are 31,612,897." National Post. Nuoroda tikrinta 2007-03-13.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 http://www.canadastatistics.info/canadian-people.html Kanados statistikos departamentas: Apie Kanados žmones
  4. http://www12.statcan.ca/census-recensement/2006/as-sa/97-551/index-eng.cfm?CFID=609526&CFTOKEN=25158950
  5. 5,0 5,1 CIA pasaulio faktų knyga
  6. http://www.thestar.com/News/GTA/article/282694
  7. Benjamin Dolin and Margaret Young, Law and Government Division (2004-10-31). "Canada's Immigration Program." Library of Parliament. Nuoroda tikrinta 2006-11-29.
  8. http://www.statcan.gc.ca/daily-quotidien/071204/dq071204a-eng.htm 2006 Census: Immigration, citizenship, language, mobility and migration

Kanados valdžios tinklalapiai:

Kanados profilis:

Kitos žinios apie Kanadą:

Kanados žemėlapiai:

Kanados pagrindinė spauda, radijas, televizija (įskaitant ir Kanados lietuvių):

Kanados laikas ir orai:



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: