Karaliaučiaus sritis
Karaliaučiaus sritis Калининградская область | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC+3) | |||||||
Valstybė: | Rusija | ||||||
Federalinė apygarda: | Šiaurės Vakarų federalinė apygarda | ||||||
Centras: | Kaliningradas | ||||||
Oficialios kalbos: | rusų | ||||||
Gubernatorius: | Nikolajus Cukanovas | ||||||
Gyventojų: | 937 914 (2010 m.) (57) | ||||||
Plotas: | 15100 km² (80) | ||||||
- vandens %: | 11,7 % | ||||||
Tankumas : | 62 žm./km² | ||||||
Vikiteka: | Karaliaučiaus sritisVikiteka |
Kaliningrado sritis (rus. Калининградская область) – labiausiai į vakarus nutolusi Rusijos federacijos dalis, Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.
Kaliningrado sritis sudaryta 1946 m. balandžio 7 d. Srities plotas – 15,1 tūkst. km² (13,3 tūkst. km ² be Kuršių marių ir Aistmarių). Gyventojų – 937,9 tūkst. (2010 m. surašymo duomenimis). Atstumas iš šiaurės į pietus – 108 km, iš vakarų į rytus – 205 km. Pietuose Kaliningrado sritis ribojasi su Lenkija, šiaurėje ir rytuose – su Lietuva. Vakaruose Kaliningrado sritį skalauja Baltijos jūra.
Istorija
Kaliningrado srities istorija iki 1945 m. – žr. Prūsijos istorija
Rytprūsiai, tiksliau šiaurinė jų dalis (apie 1/3 Rytų Prūsijos dalies), į Rusijos sudėtį pateko po Antrojo pasaulinio karo pabaigos pagal Potsdamo susitarimus. Iškart po Sovietų Sąjungos pergalės kare su Vokietija, buvo sukurta Specialioji Kionigsbergo karinė apygarda, kuri užsiėmė ir civiliniais klausimais. 1945 m. ši apygarda performuota į Kionigsbergo sritį Rusijos TFSR, 1946 m. rugsėjo 7 d. pervadinta į Kaliningrado sritį. Buvusių gyventojų likučiai iki 1947 m. buvo deportuoti į Vokietiją. Kaliningrado sritis tapo labiausiai militarizuota Sovietų Sąjungos dalis, kartais vadinta „nepaskandinamu sovietų lėktuvnešiu“.
Gyventojai
2002 m. gyventojų surašymo duomenimis, Kaliningrado srityje gyveno 955,2 tūkst. gyventojų. Iš jų 741,8 tūkst. gyvena miestuose, 213,4 tūkst. – kaime. Kaliningrado mieste gyvena beveik pusė srities gyventojų – 430,3 tūkst. žmonių.
Administracinis teritorinis suskirstymas
Po 2007 m. administracinės reformos Kaliningrado srityje yra 22 municipaliniai dariniai: 15 municipalinių rajonų, dar skirstomų į savivaldžias miesto ar kaimo gyvenvietes, 6 miesto apygardos ir Kaliningrado miestas.
Rajonai
Rajonas | Rusiškas pavadinimas | Savivaldybių |
Bagrationovsko rajonas | Багратионовский район | 5 |
Baltijsko rajonas | Балтийский район | 3 |
Černiachovsko rajonas | Черняховский район | 4 |
Gurjevsko rajonas | Гурьевский район | 8 |
Gusevo rajonas | Гусевский район | 5 |
Gvardeisko rajonas | Гвардейский район | 5 |
Krasnoznamensko rajonas | Краснознаменский район | 4 |
Nemano rajonas | Неманский район | 3 |
Nesterovo rajonas | Нестеровский район | 4 |
Oziorsko rajonas | Озёрский район | 4 |
Polesko rajonas | Полесский район | 5 |
Pravdinsko rajonas | Правдинский район | 4 |
Slavsko rajonas | Славский район | 4 |
Svetlogorsko rajonas | Светлогорский район | 3 |
Zelenogradsko rajonas | Зеленоградский район | 5 |
Miestai
Dabartinis pavadinimas | Rusiškas pavadinimas | Vokiškas pavadinimas | Lietuviškas pavadinimas | Gyventojų (2002) | Gyventojų (2010) |
Bagrationovskas | Багратионовск | Preußisch Eylau | Prūsų Ylava | 7 200 | 6 399 |
Baltijskas | Балтийск | Pillau | Piliava | 33 300 | 32 670 |
Černiachovskas | Черняховск | Insterburg | Įsrutis | 44 300 | 40 464 |
Gurjevskas | Гурьевск | Neuhausen, Villenkolonie | Sembų Romuva, Noihauzenas | 10 900 | 12 433 |
Gusevas | Гусев | Gumbinnen | Gumbinė | 28 500 | 28 260 |
Gvardeiskas | Гвардейск | Tapiau | Tepliava | 14 600 | 13 888 |
Kaliningradas | Калининград | Königsberg in Preußen | Karaliaučius | 430 000 | 431 491 |
Krasnoznamenskas | Краснознаменск | Haselberg | Prūsų Lazdynai | 3 800 | 3 522 |
Laduškinas | Ладушкин | Ludwigsort | Liudvigsortas | 3 800 | 3 788 |
Mamonovas | Мaмоново | Heiligenbeil | Šventapilė | 7 400 | 7 757 |
Nemanas | Неман | Raganita Ragnit | Ragainė | 12 700 | 11 794 |
Nesterovas | Нестеров | Stallupenen, Ebenrode | Stalupėnai | 5 000 | 4 584 |
Oziorskas | Озерск | Darkehmen, Angerapp | Darkiemis | 5 800 | 4 740 |
Pionerskis | Пионерский | Neukuhren | Naujieji Kuršiai | 11 800 | 11 017 |
Poleskas | Полесск | Labiau | Labguva | 7 700 | 7 580 |
Pravdinskas | Правдинск | Fridland | Bartų Romuva, Frydlandas | 4 500 | 4 323 |
Slavskas | Славск | Heinrichswalde | Gastos | 5 200 | 4 614 |
Sovetskas | Советск | Tilse, Tilsit | Tilžė | 43 200 | 41 709 |
Svetlas | Светлый | Zimmerbude | Cimerbudė | 21 700 | 21 380 |
Svetlogorskas | Светлогорск | Rauschen | Rūsiai | 11 000 | 10 775 |
Zelenogradskas | Зеленоградск | Kranz | Prūsų Krantas | 12 500 | 13 015 |
Miesto tipo gyvenvietės
Dabartinis pavadinimas | Rusiškas pavadinimas | Vokiškas pavadinimas | Lietuviškas pavadinimas | Gyventojų, tūkst. (2002) | Gyventojų (2010) |
Jantarnas | Янтарный | Palmnicken | Palmininkai | 5 500 | 5 520 |
Primorjė | Приморье | Groß Kuhren | Didieji Kuršiai | 800 | 952 |
Primorskas | Приморск | Fischhausen | Žuvininkai | 2 066 | |
Znamenskas | Знаменск | Wehlau | Vėluva | 4300 | |
Železnodorožnas | Железнодорожный | Gerdauen | Girdava | 2 900 | 2 755 |
Panaudota
- Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
- Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937
Ekonomika ir transportas
Kaliningrado srityje išvystyta transporto (vagonų gamykla) ir kėlimo įrenginių (gamykla „Baltkran“) mašinų gamyba, laivų statyba ir remontas (Kaliningrade ir Sovetske). Taip pat automobilių surinkimas, televizorių gamyba, statybinių medžiagų gamyba (Kaliningrado gelžbetonio kontrukcijų gamykla). Išvystyta maisto pramonė.
Kaliningrado srityje yra didžiausios gintaro atsargos (daugiau nei 90 %). Gintaras kasamas Jantarno gyvenvietės apylinkėse, ten pat gintaro kombinate gintaras apdirbamas. Kaliningrado srityje taip pat išgaunama nafta.
Išvystyta žvejyba, dideli žvejybiniai uostai yra Kaliningrade ir Pionerske, mažesni – Rybačyje ir Svetle.
Kaliningrade, Pionerske ir Baltijske yra dideli prekybiniai uostai, Černiachovske ir Sovietske – upių uostai. Kaliningradą ir Sankt Peterburgą jungia keltų linija.
Kalinigrade yra tarptautinis aerouostas.
Kaliningradas geležinkeliu susijęs ne tik su Rusijos miestais (Maskva ir Sankt Peterburgu), bet ir su Gdyne Lenkijoje ir Berlynu Vokietijoje.
Lietuvos ir Kaliningrado srities santykiai
Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities santykius apibrėžia 1991 m. pasirašytas Susitarimas dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje – kultūrinėje Kaliningrado srities raidoje.
Veikia Lietuvos ir Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo taryba.
Iki 2002 m. pagrindinis klausimas, susijęs su Kaliningrado sritimi, buvo tranzito problematika.
Nuorodos
- Kaliningrado srities vyriausybės oficiali svetainė (rus.)
- Užsienio reikalų ministerijos straipsnis
- Kaliningrado srities vietovardžiai lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis
- VLKK krašto vietovardžių sąrašas (rusų-lietuvių)
- VLKK krašto tradicinių vietovardžių sąrašas (vokiečių-lietuvių)
- Kaliningrado sritis (rus.)
- Kaliningrado srities vietovardžiai, interaktyvus žemėlapis: lietuviškai, vokiškai, rusiškai
- Kaliningrado srities vietovardžiai, interaktyvus žemėlapis. geoportal.lt
- Kaliningrado sritis nuotraukuose
- Kaliningrado srities istorijos puslapiai
Vaizdas:Symbol star2.svg | Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
|