Kardinolas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kardinolo apranga ir atributai

Kardinolas (lot. Cardinalis "svarbiausias", kilmė iš cardo, cardinis, "durų vyris", "ašis") yra Katalikų Bažnyčios dvasininkas, rangu žemesnis už popiežių, dažniausiai vyskupas, Kardinolų kolegijos, kuri renka naują popiežių, narys.

Kardinolo skiriamieji ženklai – kardinolo kryžius ir žiedas, purpurinė sutana, modzetė, juosta, biretas ir pijusė. Į kardinolą kreipiamasi Jūsų Eminencija (J. Em.).

Kardinolą popiežius skiria iš dvasininkų, turinčių kunigystės šventimus. Jeigu paskirtasis neturi vyskupo šventimų, jam priklauso teisė juos gauti. Kardinolas dirba Romos kurijoje arba vadovauja partikuliarinėms, dalinėms bažnyčioms, jose reziduoja. Yra trys kardinolų laipsniai: vyskupas, kunigas ir diakonas. Popiežiaus paskirti, bet, dažniausiai dėl nepalankios politinės padėties nepaskelbti kardinolai vadinami in pectore ("širdyje"). Kardinolais dvasininkai Romoje pradėti vadinti VI a., šiuolaikinis kardinolo statusas įsigaliojo popiežiaus Pijaus V laikais (1566-1572 m.). Nuo 1059 m. kardinolai turi išskirtinę popiežiaus rinkimo teisę, nuo 1150 m. renkasi į Kardinolų kolegiją.[1]

Į kardinolų pareigas įeina dalyvavimas Kardinolų kolegijos susirinkimuose, taip pat patarti popiežiui individualiai arba kardinolų kolegijoje. Be to, kardinolai paprastai turi kitų pareigų – vadovauja vyskupijai arba arkivyskupijai, užima pareigas kurijoje.

Kardinolo rangas buvo suteiktas 3 lietuvių kilmės katalikų dvasininkams. Jais buvo Jurgis Radvila (nuo 1583 m.), Vincentas Sladkevičius (nuo 1988 m.). Nuo 2001 m. vasario 21 d. kardinolo titulą turi Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis.

Šaltiniai

  1. Romualdas Zdanys. Kardinolas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 430 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Vikiteka



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: