Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Karijotaičiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karijotaičiai
Karijotaičių herbas
Karijotaičių herbas
Kilmė Gediminaičiai
Pradininkas Karijotas
Titulas Kunigaikštis
Laikotarpis XIV-XV a.
Šalys LDK (Podolė)
Atšakos Volynskiai, Podolskiai

KarijotaičiaiLietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščių giminė, gyvavusi XIV a. I pusėje – XV a. pr.). Pradininkas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino šeštasis sūnus Karijotas (mirė apie 1362 m.) Jo broliai Lietuvos didieji kunigaikščiai Jaunutis, Algirdas, Kęstutis, kunigaikščiai Manvydas, Narimantas, Liubartas.

1349 m. pabaigoje Karijotas su sūnumis Eikšiu ar Aikštu, [1] ir Semionu Algirdo buvo pasiųsti pas Aukso ordos chaną Džanibeką tartis dėl bendros kovos su kryžiuočiais ir Maskvos kunigaikštyste.

Karijoto sūnūs [2] Jurgis, Aleksandras, Teodoras ir Konstantinas 1363 m. Mėlynųjų Vandenų mūšyje padėjo Algirdui nugalėti Aukso ordos kariuomenę ir už tai gavo iš jo valdyti Podolę tarp Dniestro ir Dniepro (dab. Ternopilio, Chmelnyckio ir Vinycios sritys). Tuo baigėsi mongolų – totorių valdymas, Lietuva priėjo prie svarbaus sausumos tarptautinio kelio, jungiančio Vidurio Europą su italų prekybinėmis kolonijomis Kryme. Karijotaičiai Podolę valdė vaivadų teisėmis, gynė ją nuo mongolų – totorių ir lenkų, statydino pilis ir miestus. Podolė buvo užtvara, sauganti Lenkiją, o iš dalies Moldovą ir Vengriją nuo mongolų – totorių antpuolių. Karijotaičiai įgyvendino Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo dar 1353 parengtą planą apgyvendinti ir įtvirtinti negyvenamas sritis tarp LDK ir Aukso ordai pavaldžių teritorijų, saugoti prekybos kelią Dniepru į Juodąją jūrą. [3] Karijotaičius rėmė vietos gyventojai, laikė išvaduotojais iš mongolų – totorių valdžios. Mirusio brolio valdą paveldėdavo kitas brolis: Jurgio – Aleksandras, Aleksandro – Konstantinas, Konstantino – Teodoras. Kai kurie Karijoto sūnūs 1399 m. žuvo Vorsklos mūšyje.

  • Aikštas, pasak Lietuvos metraščių, iš tėvo gavo valdyti Naugarduko kunigaikštystės šiaurinę dalį, įkūrė, kaip manoma, Eišiškes, [4] , jas pavertė valdų centru.
  • Simeonas valdė Svisločių (dab. Gardino sritis).
  • Jurgis (mirė 1375 m. Moldovoje) su Aleksandru 1366 m. dalyvavo sudarant LDK ir Lenkijos sutartį dėl Voluinės. 1374 m. priėmė moldavų kvietimą būti Moldovos valdovu. Nunuodytas.
  • Konstantino (mirė apie 1388 ar 1390 m. Vengrijoje) valdyta Podolė po 1377 m. puolimo tapo Vengrijos karaliaus Liudviko I lenu.
  • Teodoras (mirė apie 1414 m. Mukačeve, dab. Užkarpatės sritis) iš tėvo paveldėjo Naugarduką, apie 1388 m. tapo visos Podolės kunigaikščiu. 1392 m. sukilo prieš Lietuvos didijį kunigaikštį Vytautą. 1393 m. (kitais duomenimis, 1395 m.) jo pašalintas pabėgo į Vengriją. 13961414 valdė Mukačevą, XVI a. pab. čia pastatydino pilį, buvo Berehovės pavieto valdytojas. Sudaręs sąjungą su Liubarto sūnumi Teodoru, Švitrigaila ir Vokiečių ordinu, 1402 m. nesėkmingai bandė atgauti Podolę. Iki 1403 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto įsakymu kalintas Vilniuje. Teodoro sūnus Jonas Žadivydas dalyvavo Žalgirio mūšyje.

Iš Karijotaičių kilo rusų kunigaikščiai Volynskiai ir Podolskiai.

Šaltiniai

  1. Zenonas Ivinskis, (1939). „Eikšis“. Lietuviškoji enciklopedija 7 t. Kaunas: Spaudos Fondas. 577-578.
  2. „Karijotaičiai“. Tarybų Lietuvos enciklopedija 2 t. (1986). Vilnius, Lithuania: Vyriausioji enciklopedijų redakcija. 218.
  3. „Karijotaičiai“. Visuotinė lietuvių enciklopedija IX t. (2006) Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas
  4. Mečislovas Jučas, (2004). „Karijotas“. Lietuvos valdovai (XIII-XVIII a.): enciklopedinis žinynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ISBN 5-420-01535-8.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: