Kataras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
دولة قطر
Dawlat Qatar
Flag of Qatar.svg Coat of arms of Qatar.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Kataras žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų
Sostinė Doha
Didžiausias miestas Doha
Valstybės vadovai [[Valstybės emyras::Šeichas Hamad bin Khalifa]]
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
11 43711,437 km²
1,143,700 ha
4,415.826 mi²
km² (157)
0
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
1 093 480 (152)
95.6195.61 žm./km²
0.956 žm./ha
247.63 žm./mi²
žm./km² (90)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
26,05 mlrd. $ (101)
88222 $ (26)
Valiuta Kataro rialas (QAR)
Laiko juosta UTC+3
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1971 m. rugsėjo 3 d.
Valstybinis himnas Kataro himnas
ISO kodas QA
ISO3 kodas QAT
ISO skaitmeninis kodas 634
FIPS kodas QA
GeoName kodas 289688
Interneto kodas .qa
Šalies tel. kodas 974
Commons-logo.svg Vikiteka: KatarasVikiteka

Kataro Valstybė (Kataras) – valstybė Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Saudo Arabija pietuose, Persijos įlanka vakaruose, šiaurėje ir rytuose.

Turinys

Istorija

Bachreinas-orn.png
Bachreino regiono istorija
Dilmunas, Maganas
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Karmatai
Ujunidų dinastija
Usfuridų dinastija
Ormuzas
Džebridų dinastija
Muntafikų dinastija, Portugalai
Osmanų imperija
Bani Chalidai
Saudo Arabija, Bahreinas, Kataras, Kuveitas, JAE
Pagrindiniai straipsniai – Kataro istorija ir Bachreinas (regionas).

Priešislaminės eros metu pusiasalyje dominavo įvairios užsienio jėgos, tokios kaip Persų dinastija. Paskutiniosios Persų dinastijos valdymo metu, Kataro pusiasalis buvo įtrauktas į didelį Bahreino regioną.

Islamo eros metu Kataras buvo viena pirmųjų vietų, kur buvo įvestas Islamo tikėjimas. Viduramžiais Kataras buvo daugiau nei priklausomas, mat buvo svarbus centras Persijos įlankos - Indijos vandenyno prekyboje. Čia keitėsi įvairios vietinės ir okupantų dinastijos.

1732 m. iš Kuveito į visą Bachreino regioną migravo klajokliai beduinai Bani chalidai, kurie įsitvirtino Zubaros mieste, esančiame Kuveito teritorijoje. Šis miestas labai greitai tapo svarbiu prekybos centru.

1783 m., pasibaigus Bani chalidų karui su okupantais persais, persai buvo išvyti, o Zubara tapo Bani chalidų centriniu miestu. Tokiu būdu Kataro teritorija kurį laiką buvo įgijusi svarbiausią padėtį Bachreino regione. Po keliolikos metų, 1797 m., Bani chalidų sostinė buvo perkelta į kitas vietas.

Po ilgus amžius trukusio Osmanų ir Britų imperijos dominavimo regione, Kataras tapo nepriklausoma valstybe 1971 m. rugsėjo 3 dieną (tačiau nepriklausomybės diena švenčiama gruodžio 18 dieną).

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Kataro politinė sistema.

Katarą valdo šeichai. Čia vyrauja sistema vadinama emyratu - absoliutine monarchija.

Administracinis suskirstymas

Kataro savivaldybės
Pagrindinis straipsnis – Kataro savivaldybės.

Kataras skiriamas į 10 savivaldybių:

  1. Dohos savivaldybė الدوحة
  2. Guvarija الغويرية
  3. Džumalija الجميلية
  4. Chauras الخور
  5. Vakra الوكرة
  6. Rajanas الريان
  7. Džarija al Batna جريان الباطنة
  8. Šamalas الشمال
  9. Um Salalas أم صلال
  10. Mesaidas مسيعيد

Statistikos reikmėms savivaldybės papildomai sudalintos į zonas (2004 m. iš viso buvo 97 zonos).

Geografija

Beveik visą šalies plotą užima dykuma.
Pagrindinis straipsnis – Kataro geografija.

Kataras yra šalis šiaurės rytų Arabijos pusiasalyje, prie Persijos įlankos. Pietuose ribojasi su Saudo Arabija. Kataro aukščiausias taškas - Qurayn Abu al Bawl (103 m.) Beveik visą šalies plotą užima dykuma, vakarų pakrantėje esama neaukštų kalnų. Lyja labai retai (kritulių kiekis mažesnis, nei 100 mm per metus) paprastai žiemą, kilus audrai.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Kataro ekonomika.

Ekonomikos pagrindą sudaro naftos bei gamtinių dujų gavyba ir perdirbimas. Norėdama sumažinti šalies priklausomybę nuo naftos, vyriausybė skatina žvejybą ir žemės ūkį. Penktame dešimtmetyje mažesnės naftos šalys, kaip Kataras ir Kuveitas, ėmė kviestis darbininkus iš kitų Vidurinių Rytų kraštų, Indijos ir Pakistano. Savo darbo jėgos nebeužteko sparčiai augančiai naftos pramonei. Šiuo metu imigrantų joje daugiau negu vietinių žmonių.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Kataro demografija.

Vietinių arabų kilmės gyventojų ~62 000 (1973); kiti - ateiviai iš kitų šalių - Irano, Indijos, Pakistano. Dauguma tikinčiųjų musulmonai. 50 % beraščių.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1986 m. ir 2012 m.
1986 m. 1997 m. 2004 m. 2006 m. 2012 m.
369 078 522 023 742 883 838 065 1 093 480

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Kataro kultūra.

Sportas

2022 m. Katare vyks XXII pasaulio futbolo čempionatas.

Kita informacija

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: