Kazimieras Garšva

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kazimieras Garšva
Kazimieras Garšva 1950.jpg

Gimė 1950 m. lapkričio 11 d. (67 m.)
Linkuva

Veikla
kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.

Išsilavinimas Linkuvos gimnazija
Alma mater

Kazimieras Garšva (g. 1950 m. lapkričio 11 d. Linkuvoje) – kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.


Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai – ...

Šeima – ...

Mokslo ir studijų metai

1957 m. pradėjo lankyti Linkuvos vidurinę mokyklą. Tėvams persikėlus į Kauną 1963 m. tapo Kauno 22-ąją vidurinę mokyklos moksleiviu ir 1968 m. tą mokyklą baigė.

1968 m. įstojo į Vilniaus universitetą (VU) Filologijos fakultetą, kuriame studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1973 m. universitetą baigė, įgydamas ...

Mokslo keliu

19731976 m. TSRS mokslų akademijos Kalbotyros instituto Maskvoje aspirantas.

1977 m. apginta filologijos mokslų kandidato disertacija „Priegaidės fenologinėje sistemoje (remiantis lietuvių kalbos medžiaga)“ (1993 m. nostrifikuotas humanitarinių mokslų daktaro laipsniu).

Profesinė karjera

Nuo 1973 m. Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojas.

Mokslinė veikla

Svarbiausios mokslinio tyrinėjimo kryptys: lietuvių kalbos tarmės, bendrinės lietuvių kalbos fonetika ir fonologija, lietuvių kalbos ploto ir pakraščių šnektų istorija, tikriniai vardai ir kita. Parašyta 80 mokslinių ir 200 populiarių straipsnių, sudarytos 5 knygos.

Tyrė lietuvių kalbos tarmes, daugiausia paribio, bendrinės lietuvių kalbos fonetiką ir fonologiją, Lietuvos laisvės kovų istoriją. Yra aprašęs šiaurės vakarų panevėžiškių patarmę, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos (Seinų krašto) lietuvių šnektas.

Visuomeninė veikla

1988 m. Vilnijos draugijos kūrėjas. 1997 m. išrinktas jos pirmininku.

„Žiemgalos“ draugijos, Lietuvos Sąjūdžio tarybų, kitų visuomeninių organizacijų, valstybinių komisijų narys.

Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorius.

Bibliografija

  • Priegaidės fonologinėje sistemoje (remiantis lietuvių kalba), 1977 m., rusų k.
  • Joniškėlio apylinkių šnektos tekstai, 1982 m.
  • Lietuvių kalbos gramatika rusų k., vienas autorių, 1985 m.
  • Kalbų ryšiai ir sąveikos, 1989 m.
  • Pietryčių Lietuvos autonomijos klausimai, 1990 m., 1991 m.
  • Lietuvos rytai, 1993 m.
  • Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, vienas autorių, 1994 m., 3 leid. 1997 m.
  • Armija Krajova Lietuvoje, 2 t. 1995-1999 m.

Lietuvių kalbos savaitė „Jie garsino mūsų kraštą“ (skirta Linkuvos gimnazijos 100-ečiui)

5–6 klasių mokiniams teko didelė garbė pristatyti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją, kraštotyrinio darbo puoselėtoją Felimoniją Skrebaitę-Mielienę. Mokiniai susipažino su mokytojos biografija, kraštotyrine veikla. Sekė padavimus, kuriuos su savo mokiniais buvo surinkusi mokytoja. Mokiniai sužinojo, kaip atsirado kai kurių Linkuvos krašto kaimų pavadinimai. Stebino įdomios mįslės, kurios šiuolaikiniam mokiniui pasirodė tikras iššūkis. Tai buvo puiki pamoka prisimenant mokytoją F. Mielienę, jos, kaip kraštotyrininkės, veiklą.

Lietuvių kalbos savaitės antroji diena buvo skirta Šiaurės Lietuvos šviesuolei, Lietuvos garbės kraštotyrininkei, etninės kultūros puoselėtojai mokytojai Stanislavai Lovčikaitei prisiminti. Mokiniai susipažino su mokytojos kraštotyrine veikla, parašytomis knygomis, mokytojos darbu. Savo prisiminimais apie mokytoją ir auklėtoją pasidalino lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Birutė Deveikienė. 7a klasės mokiniai, lankantys etnografinį ansamblį „Ratinėlis“, mokė 8a ir 8b klasės mokinius žaisti mokytojos S. Lovčikaitės užrašytus Linkuvos krašto žaidimus „Barė ponas katinėlį“ ir „Sėjo rūtą, sėjo mėtą“.

3g ir 4g klasių mokiniai buvo pakviesti susipažinti su Linkuvos krašto rašytojais Juozu Paukšteliu ir poetu Vaidotu Spudu, jų ryšiais su mūsų gimnazija ir trumpai su jų kūryba. Buvo papasakota apie J. Paukštelio vaikystę, kelerius mokymosi metus Linkuvoje ir fragmentinius ryšius su mokykla, kai jau rašytojas J. Paukštelis atvykdavo į gimtuosius Titonius. Mokiniai susipažino su jo trilogija „Jaunystė“, „Netekėk, saulele“, „Čia mūsų namai“ žiūrėdami videofilmo „Čia mūsų namai“ ištraukas. Su V. Spudo trumpu gyvenimu ir darbu Linkuvoje supažindino mergaitės, paruošusios skaidres, o jo paskutiniųjų gyvenimo metų eilėraščiai buvo skaitomi iš vienintelės po poeto mirties 1963 metais išleistos knygelės „Mėlynos pušys“. Pasak vieno abituriento, renginys buvo jautrus.

1g ir 2g klasių mokiniai išgirdo apie Linkuvos krašto lietuvių kalbos puoselėtojus kalbininkus. 1gb klasė pristatė Kazimierą Garšvą, Stasį Tumėną, jų ryšius su Linkuva, kalbinius darbus. 1ga supažindino su kalbininke Antane Kučinskaite, papasakojo prisiminimus apie jos mokytojavimo metus Linkuvoje, perskaitė buvusios mokinės A. Konaverskytės-Sučylienės sukurtą eilėraštį „Kol gyvas žodis“, skirtą buvusiai „lelijėlių“ auklėtojai mokytojai A. Kučinskaitei. Mokytoją Leoną Kuodį pristatė 2g klasės mokiniai. Marija Kacilevičiūtė padainavo dainą, kuri buvo sukurta pagal L. Kuodžio sukurtą eilėraštį „Išvežta mergaitė“ ir ilgainiui virto gerai žinoma liaudies daina „Burkuoja balandžiai po langu“. Mokiniai dalyvavo trumpoje viktorinoje, o paskui atliko įvairias užduotis, kurios buvo parengtos pagal A. Kučinskaitės knygą „Kalbos etiketas“.

Reikia tikėtis, kad prisilietimas prie praeities tik padeda mokiniui suprasti, kad pasaulis prasideda čia, kur mūsų namai, kur žmonės, kuriems rūpėjo gimtojo krašto kultūra, kalba. „Kalba – tai miestas, į kurio statybas kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį (Emersonas)“, – teigė gimnazistė A. Leimontaitė. O gimnazistė S. Juškaitė renginį užbaigė tokiais žodžiais: „Tai ir mes kiekvienas atneškime po vieną akmenį ir prisidėkime prie to kalbos miesto statybos pagarbiai vartodami gimtąją kalbą ir atsimindami žmones, kuriems rūpėjo kultūros, gimtosios kalbos likimas, kuriems ir šiandien skauda dėl nenumaldomų pokyčių ir požiūrio į gimtąją kalbą kitimo.“

Lietuvių kalbos mokytojos B. Deveikienė, D. Romanovienė, L. Kupriūnienė, R. Ašmenavičienė

Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: