Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Kazimieras Garšva

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kazimieras Garšva
Kazimieras Garšva 1950.jpg

Gimė 1950 m. lapkričio 11 d. (66 m.)
Linkuva

Veikla
kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.

Išsilavinimas Linkuvos gimnazija
Alma mater

Kazimieras Garšva (g. 1950 m. lapkričio 11 d. Linkuvoje) – kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.


Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai – ...

Šeima – ...

Mokslo ir studijų metai

1957 m. pradėjo lankyti Linkuvos vidurinę mokyklą. Tėvams persikėlus į Kauną 1963 m. tapo Kauno 22-ąją vidurinę mokyklos moksleiviu ir 1968 m. tą mokyklą baigė.

1968 m. įstojo į Vilniaus universitetą (VU) Filologijos fakultetą, kuriame studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1973 m. universitetą baigė, įgydamas ...

Mokslo keliu

19731976 m. TSRS mokslų akademijos Kalbotyros instituto Maskvoje aspirantas.

1977 m. apginta filologijos mokslų kandidato disertacija „Priegaidės fenologinėje sistemoje (remiantis lietuvių kalbos medžiaga)“ (1993 m. nostrifikuotas humanitarinių mokslų daktaro laipsniu).

Profesinė karjera

Nuo 1973 m. Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojas.

Mokslinė veikla

Svarbiausios mokslinio tyrinėjimo kryptys: lietuvių kalbos tarmės, bendrinės lietuvių kalbos fonetika ir fonologija, lietuvių kalbos ploto ir pakraščių šnektų istorija, tikriniai vardai ir kita. Parašyta 80 mokslinių ir 200 populiarių straipsnių, sudarytos 5 knygos.

Tyrė lietuvių kalbos tarmes, daugiausia paribio, bendrinės lietuvių kalbos fonetiką ir fonologiją, Lietuvos laisvės kovų istoriją. Yra aprašęs šiaurės vakarų panevėžiškių patarmę, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos (Seinų krašto) lietuvių šnektas.

Visuomeninė veikla

1988 m. Vilnijos draugijos kūrėjas. 1997 m. išrinktas jos pirmininku.

„Žiemgalos“ draugijos, Lietuvos Sąjūdžio tarybų, kitų visuomeninių organizacijų, valstybinių komisijų narys.

Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorius.

Bibliografija

  • Priegaidės fonologinėje sistemoje (remiantis lietuvių kalba), 1977 m., rusų k.
  • Joniškėlio apylinkių šnektos tekstai, 1982 m.
  • Lietuvių kalbos gramatika rusų k., vienas autorių, 1985 m.
  • Kalbų ryšiai ir sąveikos, 1989 m.
  • Pietryčių Lietuvos autonomijos klausimai, 1990 m., 1991 m.
  • Lietuvos rytai, 1993 m.
  • Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, vienas autorių, 1994 m., 3 leid. 1997 m.
  • Armija Krajova Lietuvoje, 2 t. 1995-1999 m.

Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: