Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Kazlų Rūdos savivaldybė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kazlų Rūdos savivaldybė
Kazlų Rūdos sav herbas.jpg
Kazlu Ruda mun location.png
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Marijampolės apskritis
Centras: Kazlų Rūda
Meras: Vytautas Kanevičius
Gyventojų: 13 221 (2011 m.)
Plotas: 555555 km²
55,500 ha
214.286 mi²
km² (46)
Tankumas (2011): 2424 žm./km²
0.24 žm./ha
62.16 žm./mi²
žm./km²
Tinklalapis: Savivaldybės svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka: Kazlų Rūdos savivaldybėVikiteka
  54° 57' 00‘’  
23° 16' 10‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Kazlų Rūdos savivaldybė Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
23° 40' 20‘’
  54° 38' 00‘’  

Kazlų Rūdos savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos pietvakarinėje dalyje. Plotas 555 km² (0,8% Lietuvos teritorijos), 13 221 gyventojų (2011 m.,0,4% Lietuvos gyventojų). Centras – Kazlų Rūda.

Turinys

Geografija

Savivaldybės teritorijos didžiausią dalį užima Šešupės žemuma, pietryčių pakraštį – Veiverių kalvagūbris. Vidaus vandenys užima apie 2% teritorijos. Per teka Višakis, Jūrė, Pilvė, pietvakarine riba – Šešupė, šiaurės vakarų pakraščiu teka Nova. 5 valstybinės reikšmės ežerai (didžiausias – Amalvas) ir 8 tvenkiniai (didžiausi – Pilvės-Vabalkšnės, Kazlų). Raudonplynio, Novaraisčio pelkės. Miškingumas 56%. Didžiausi – Kazlų Rūdos miškai ir Braziūkų miškai. Dirvožemiai daugiausia smėlžemiai ir jauražemiai, yra durpžemių.

Per savivaldybę eina magistralė Via Baltica, plentai Kaunas-Marijampolė, Vilnius-Karaliaučius (RF), geležinkelis Sankt Peterburgas (Rusija)-Varšuva (Lenkija). [1]


Istorija

Savivaldybė suformuota per savivaldybių reformą 1999 m. gruodžio 21 d. iš šiaurinės Marijampolės rajono savivaldybės (Kazlų Rūdos seniūnija, dalis Sasnavos seniūnijos) ir pietrytinės Šakių rajono savivaldybės dalies (Jankų seniūnija):

2009 m. gegužės 22liepos 2 d. sudarytos 22 seniūnaitijos, lapkričio 25 d. sudaryta dar 1 seniūnaitija.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1999 554 15700
2001
(surašymas)
555 14937 4 seniūnijos: Antanavo seniūnija, Jankų seniūnija, Kazlų Rūdos seniūnija, Plutiškių seniūnija
  • 1 miestas
  • 182 kaimai
  • 1 geležinkelio stoties gyvenvietė: Jūrės GS
2011
(surašymas)
13 235 4 seniūnijos 1 miestas, 1 miestelis, 180 kaimų

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2011 m.
2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[2]
14 937 14 620 13 221

Gyvenvietės

Įvažiavimas į savivaldybę nuo Kauno pusės (ties Suvalkijos plentu)

Savivaldybėje yra:

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

Administracija

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kazlų Rūdos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kazlų Rūdos savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybės seniūnijos

Savivaldybė apima 4 seniūnijas (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Kultūra, švietimas

2005 m. buvo gimnazija, vidurinė, 6 pagrindinės, pradinė, muzikos mokyklos, lopšelis-darželis, spec. internatinė mokykla, ligoninė, dvi ambulatorinės gydymo įstaigos, 6 medicinos punktai, globos įstaiga pagyvenusiems žmonėms, 7 bažnyčios, 7 kultūros centrai, 11 bibliotekų, sporto centras, Miškų muziejus (Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos informacinis centras), Sinderiškių vėjo malūnas.

Švietimas

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005-2012 m.[3]

Bendrojo lavinimo mokyklos

Paveldas

Atminimo paminklai:

  • 19441952 m. žuvusiems ir užkastiems Žalgirio rinktinės partizanams,
  • 19441953 m. partizanų Tauro apygardos įkūrėjui kun. A. Yliui ir apygardos kapelionui kun. J. Lelešiui,
  • Iš geležinkelio stoties ištremtiems Lietuvos piliečiams,
  • 19441952 m. Kazlų Rūdos apylinkėse žuvusiems partizanams,
  • 1991 m. lapkričio 23 d. iš užkasimo vietos perkeltiems ir perlaidotiems 1946 m. liepos 24 d. žuvusiems septyniems partizanams,
  • 1993 m. spalio 23 d. iš užkasimo vietos perkeltiems ir perlaidotiems 1945 m. birželio mėn. Eglupiuose žuvusiems partizanams broliams J. ir J. Krapavičiams,
  • 1991 m. mirusiam partizanui politiniam kaliniui V. Lapieniųi {Kazlų Rūdoje)

Pastatai:

Parkai:

  • Kazlų Rūdos parkas

Gyventojai

98,1% gyventojų yra lietuviai, 0,8% – rusai, 0,3% – baltarusiai, 0,2% – ukrainiečiai, 0,2% – vokiečiai (2001 m.). Miesto gyventojų 49% (2005 m.). Gyventojų tankumas 26,8 žmonių/km2. 89,5% gyventojų yra katalikai, 0,5% – stačiatikiai, 0,1% – evangelikai liuteronai (2001 m.).

Ekonomika

Visoje savivaldybėje pagaminama 0,5% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Išplėtotas pirminis medienos apdorojimas (bendrovė „Kazlų medis“), medienos gaminių („Girių bizonas“, „Jūrės medis“, „Kronolitas“), šiluminės energetikos įrenginių („Kazlų Rūdos metalas“), mėsos produktų („Čečeta“), tekstilės gaminių („Vip“), biologinio kuro („Skiedryne“) gamyba.

Žemės ūkio naudmenos užima 31,5% teritorijos, iš jų 72,7% – ariamoji žemė, 26,3% – pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai (2005 m.). Ūkio vidutinis dydis 9,46 ha. 64,6% pasėlių užima javai (išauginama 0,4% Lietuvos javų), 7,7% – bulvės (0,9%), 4,8% – daržovės (1,3%), 5,7% – daugiametės žolės. 2004 m. pagaminta 0,5% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (0,5% pieno), užauginama 1,0% Lietuvoje užauginamų galvijų (0,6% karvių), 0,8% arklių, 0,5% avių ir ožkų, 0,4% kiaulių.

Bebruliškėje yra žuvivaisos tvenkiniai (bendrovė „Karpis“). Žilvičių auginimas ir pynimas, sraigių, sliekų veisimas, vaistažolių auginimas. Prie Jūrės tvenkinio yra poilsiavietė. [4]

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Kazlų Rūdos savivaldybė yra užmezgusi partnerystės ryšius:

Šaltiniai

  1. Kazlų Rūdos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 677 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  3. Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.
  4. . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 677 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: