Kazys Škirpa

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kazys Škirpa
Kazys Skirpa.png

Gimė 1895 m. vasario 18 d.
Rusija Namajūnai, Saločių valsčius, Biržų apskritis, Rusijos imperija
Mirė 1979 m. rugpjūčio 18 d. (84 m.)
Jungtinės Amerikos Valstijos Vašingtonas, JAV

Sutuoktinis(-ė) Bronė Škirpienė
Vaikai

Kazys Škirpa


Veikla
diplomatas, karinis, politinis bei visuomenės veikėjas

Alma mater Belgijos karo akademija

Žymūs apdovanojimai

5 laipsnio Vyčio Kryžius su kardais

Kazys Škirpa (1895 m. vasario 18 d. Namajūnuose, Saločių valsčius, Biržų r. – 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone, JAV. 1995 m. birželio 16 d. palaikai perlaidoti Petrašiūnų kapinėse.) – diplomatas, karinis, politinis bei visuomenės veikėjas, pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, Generalinio štabo viršininkas, pulkininkas, pirmasis Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijai, Vokietijai.

Turinys

Mokslų kelyje

1907-1909 m. mokėsi Bauskės progimnazijoje Latvijoje. 1915 m. baigė Mintaujos (Jelgava) realinę gimnaziją ir įstojo į Petrogrado komercijos institutą.

1916 m. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, kur baigė Peterhofo karo mokyklą ir gavo karininko laipsnį. Po to tarnavo 20 Sibiro šaulių pulko Omske kuopos vadu, priešdujinės komandos viršininku. 1917 m. baigė Tomsko universitete kovos su dujomis karininkų kursus. 1917 m. pakeltas į paporučikius.

Pirmieji organizaciniai patyrimai

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Rusijos teritorijoje po revoliucijos ėmė organizuotis lietuviai kariai. Lietuvių karių sąjungos Centro komiteto narys leitenantas Kazys Škirpa iš Peterburgo buvo pasiųstas Ukrainon ryšininku su ten besikuriančiais tautiniais lietuvių vienetais.

Kazys Škirpa buvo Lietuvių tautos tarybos Rusijoje narys, kuri stengėsi Rusijos lietuvių kariuomenės dalinius perkelti į Lietuvą. Ši organizacija 1917 m. birželio 9-16 d. Petrograde suorganizavo Rusijos lietuvių atstovų suvažiavimą. 1918 m. bolševikams likvidavus karių sąjungą jis toliau veikė slaptame Vyriausiajame lietuvių karių komitete.

1918 m. 01—02 mėn. Škirpa tarnauja Vitebsko lietuvių batalione.

Lietuvos atsiradimo darbuose

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, trijų narių delegacija – advokatas Liudas Noreika ir karininkai Jonas Variakojis bei Kazys Škirpa gauvo pavedimą prasismelkti pro rusų-vokiečių frontą į Vilnių ir ten Lietuvos Tarybai pranešti apie rusų teritorijoje lietuvių daromus žygius. Vaizduodami karo pabėgėlius, delegatai susiduria su pavojais iš rusų pusės, kliūtimis – iš vokiečių. Daugpilyje K. Škirpa, kaip uniformuotas karys, vokiečių suimamas, bet L. Noreikos pastangomis paleidžiamas.

1918 m. kovo 20 dieną traukiniu jie atvyko į Vilnių. Tarybos posėdyje K. Škirpa pateikia karišką pranešimą – kiek karininkų, kiek kareivių, kiek puskarininkių Rusijon jie surinko, kas tai yra Karininkų sąjunga.

Taryba pabijojusi, kad, jeigu ims organizuoti kariuomenę, vokiečiai pasiųs ją į Vakarų frontą, kol kas nepritaria kariuomenės kūrimui. Karininkas K. Škirpa lieka Vilniuje laukti tinkamesnio momento, susidūręs su suprantamai atsargia Lietuvos valstybės kūrėjų laikysena.[1]

1918 m. balandžio mėn. Kazys Škirpa įsidarbina Lietuvos tarybos Skundų komisijoje. Gegužės mėn. Taryboje pradėjus registruoti inteligentus valstybiniam darbui buvo užmirštas skyrius apie kariuomenę. K. Škirpos pastangomis tas skyrius atsiranda. Spalio mėn. jis parengia ir įteikia Lietuvos tarybos Apsaugos komisijai projektą dėl savanorių šaukimo ir 1918-11-23 savanoriu įstoja į Lietuvos kariuomenę (1932 m. jis oficialiai buvo pripažintas pirmuoju savanoriu-kūrėju). Pradžioje jis paskiriamas KAM rikiuotės skyriaus 2 dalies viršininku. 1918-12-24 — tampa Vilniaus m. komendanto padėjėju. 1919-01-01 vikiečiams traukiantis iš Vilniaus Kazys Škirpa kartu su ...vadovavo kariams Gedimino pilies bokšte iškeliant trispalvę Lietuvos vėliavą.

1919-01-02 — eiti Vilniaus m. komendanto pareigas. RA okupavus Vilnių 1919-01-09 perkeltas Kauno m. komendanto padėjėju. 1919-03-02 paskirtas Atsk. bataliono (nuo 1919-06-20 Vilniaus batalionas) vadu, jo pagrindu suorganizavo 5 pėst. pulką, 1919-11-10 paskirtas eiti pulko vado pareigas, 1920-01-28 patvirtintas vadu.

1919-04-02 - 09-21 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais Ziežmarių-Daugpilio ruože, 1919 m. 10-11 ... 12-15 kovojo su bermontininkais prie Baisogalos ir Mažeikių, 1920-04-17 ... 08-02 - su lenkais Suvalkijoje, kur vadovavo Marijampolės grupei, sudarytai iš 5 pėst. pulko, 1 ats. bataliono ir kt. dalinių, saugojusiai barą nuo Vištyčio iki Druskininkų.

1919-10-18 suteiktas kapitono laipsnis.

Lietuvos kūrimo kelyje

1920-09-23 atleistas iš pareigų ir pasiųstas į Steigiamąjį Seimą. 1920-10-15 pakeltas į majorus. 1920-10-12 pavesta formuoti 1 savanorių (13 pėst.) pulką, paskirtas jo vadu.

1921-02-01 atleistas iš pareigų kaip Steigiamojo Seimo narys. Steigiamajame Seime daugiausia dirbo Krašto apsaugos komisijoje.

Bolševikams visu frontu eina į Lietuva, artėja net prie paties Vilniaus. Katastrofiška padėtis. Vyriausybėje krizė. Sudaroma nauja Mykolo Šleževičius tautinės vienybės vyriausybė.

Taip K. Škirpa pasiūlo atsišaukimą į tautą, kurį 1918 m. gruodžio 29 d. paskelbia per spaudą. Taip atsirado savanoriai.

1921 m. mokėsi Ciūricho Aukštojo technikos instituto kariniame fakultete (Šveicarija). 1922 m. lankė Aukštuosius karininkų kursus Kaune. 1925 m. baigė Belgijos karo akademiją Briuselyje.

1917 m. vienas lietuvių tautinių dalinių organizatorių Rusijoje. 1918 m. slapto Vyriausiojo lietuvių karių komiteto narys. Lietuvių Tautos Tarybos, veikusios Rusijoje, delegacijos narys, stengėsi Rusijos lietuvių kariuomenės dalinius perkelti į Lietuvą.

1918 m. pirmasis užsirašė į Lietuvos kariuomenę. Kariuomenės formavimo pradžioje tarnavo Krašto apsaugos štabo organizacijos skyriuje. Vėliau paskirtas Vilniaus karo komendanto padėjėju, faktiškai ėjo komendanto pareigas. 1919 m. sausio 1 d. su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę. Lietuvoje kasmet sausio 1 d. švenčiama Lietuvos vėliavos diena. Iki 1920 m. dalyvavo kovose dėl Lietuvos laisvės su bolševikais Žiežmarių-Žaslių rajone, Zarasų operacijoje, su bermontininkais Šiaulių operacijoje, su lenkais – Seinų-Augustavo operacijoje, Beržininkų-Počkūnų rajone. Kovai su lenkais suformavo I-ąjį savanorių pulką.

Nuo 1920 m. rugsėjo 15 d. iki 1921 m. rudens – Steigiamojo Seimo atstovas. Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai, įėjusiai į LSLDP ir Lietuvos valstiečių sąjungos bloką. Dirbo krašto apsaugos komisijoje. Mandato atsisakė.

1925 m. Generalinio štabo II skyriaus viršininkas, Aukštųjų karininkų kursų lektorius ir Karo mokyklos dėstytojas Kaune. 1926 m. Vyriausiojo štabo viršininkas. Sumažino kariuomenės dalių skaičių, suorganizavo mobilizacines priedangos rinktines, parengė skubų ginkluotų pajėgų mobilizacijos planą, pateikė naują taikos meto kariuomenės organizacijos projektą. Priešinosi 1926 m. valstybės perversmui.

Nuo 1927 m. tarnavo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. 1927 m. konsulinio skyriaus vedėjas Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne. Nuo 1928 m. Lietuvos karo atstovas Vokietijai. 1932 m. Savanorių sąjungos suvažiavimas Kaune pripažino K. Škirpą pirmuoju Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu. 1937 m. pasitraukė iš karinės tarnybos. Paskirtas nuolatiniu Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru prie Tautų Sąjungos Ženevoje. 1938 m. kovo 19 d. siūlė nepriimti Lenkijos ultimatumo. Vyriausybei ultimatumą priėmus, paskirtas pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Lenkijai. Vėliau – Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai.

Lietuvių aktyvistų fronto kūrėjas.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje siūlė vyriausybei, kad Lietuvos kariuomenė užimtų Vilnių. 1940 m. Berlyne sudarė Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) branduolį. Ruošė 1941 m. Birželio sukilimą. Po sukilimo paskelbtas Laikinosios Lietuvos vyriausybės Ministru Pirmininku. 1944 m. įteikė Reicho vyriausybei memorandumą, kuriame reikalaujama atšaukti okupaciją Lietuvoje. Birželio 14 d. suimtas ir išsiųstas į politinių internuotųjų stovyklą.

Karui pasibaigus, amerikiečių evakuotas į Paryžių. 1946 m. persikėlė į Airiją, 1949 m. emigravo į JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.

19571958 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) komisijos, siekusios suvienyti visas partijas ir rezistencinius sambūrius, pirmininkas.

Bendradarbiavo spaudoje karinėmis ir politinėmis temomis.

Įvertinimai

  • 1919 m. - 3 laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas
  • 1920 m. - 5 laipsnio Vyčio Kryžius su kardais
  • 1928 m. - Savanorių medalis; - Lietuvos nepriklausomybės medalis
  • 1935 m. - DLK Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas
  • 1929 m. - Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medalis
  • 1938 m. - Estijos Erelio kryžiaus 2 laipsnio ir 3 laipsnio ordinai
  • 1939 m. - Lenkijos Atgimimo 1 laipsnio ordinas
  • 1991 m. - Eigulių mikrorajone buvusi Vairo gatvė pavadinta K. Škirpos vardu.[2]
  • 2001 m. lapkričio 23 d. - Gedimino g. 25 atidengta memorialinė lenta: „Šiuose rūmuose 1925–1926 m. dirbo Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Steigiamojo seimo narys, štabo viršininkas, diplomatas, Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos Laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas, Vyčio kryžiaus kavalierius, generalinio štabo pulkininkas Kazys Škirpa (1895–1979)“ [3]. [4]

Bibliografija

  • 1920 metais (1971)
  • Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti (1973)
  • Škirpa Kazys, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 60.
  • Škirpa Kazys, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1964, t. 30, p. 32-34.
  • Truska L., Škirpa Kazys, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 377–379.
  • Lietuvos nepriklausomybės sutemos (1938-1940: atsiminimai ir dokumentai. - 2-sis patais. leid. - Vilnius, Vilspa. 1996 - 486 p. - Škirpa, Kazys

Nuorodos, šaltiniai

  1. http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/-amerikos-balso-archyvai-k-skirpa-vasario-16-osios-akta-turime-ne-is-kieno-malones/213161
  2. Kauno m. mero 1991-12-13 potv. Nr. 2039
  3. Kauno m. mero 2001-02-23 potv. Nr. 65
  4. Antanaitis J. A. Kaune pagerbtas karvedys ir politikas Kazys Škirpa. – Iliustr. // 1941 m. birželio sukilimas – tautos valios vykdymas: reportažai ir pranešimai iš 1941 m. birželio sukilimo 60-mečio minėjimų. – Kaunas, 2002. – P. 113–118.

https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vidmantas-valiusaitis-apie-skirpa-visko-m-a-haroldas-nezino.d?id=80135969

http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vidmantas-valiusaitis.-dar-karta-isiskaitykime-i-sito-zmogaus-biografija

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: