Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Kelmės rajono savivaldybė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kelmės rajono savivaldybė
Kelmės sav herbas.jpg
Kelme district location.png
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Centras: Kelmė
Meras: Vaclovas Andrulis
Gyventojų: 32 164 (2011 m.)
Plotas: 17051,705 km²
170,500 ha
658.301 mi²
km² (8)
Tankumas (2011): 1919 žm./km²
0.19 žm./ha
49.21 žm./mi²
žm./km²
Tinklalapis: Savivaldybės svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka: Kelmės rajono savivaldybėVikiteka

Kelmės rajono savivaldybė – savivaldybė vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje. Centras – Kelmė.

Turinys

Gamta ir geografija

Kelmės rajono savivaldybės teritorijos plotas – 1705 km² (2,6% Lietuvos ploto), iš jų: 2000 ha užima miestai ir gyvenvietės, 1800 ha – pramonės įmonės ir keliai, 99 100 ha – žemdirbystės plotai, 44 400 ha – miškai, 4000 ha – vandenys, 17 000 ha – kitos paskirties plotai.

Kelmės rajono savivaldybės vakarinė dalis yra Vidurio Žemaičių aukštumoje (aukščiausia vieta – 204 m aukščio Spąsties kalva – prie Šlapgirės, į šiaurės vakarus nuo Užvenčio), kita dalis Rytų Žemaičių plynaukštėje, joje yra žemiausia vieta, pietuose, prie Dubysos, altitudė 66 m.

Sausio vidutinė temperatūra – 5,0 °C, liepos 16,9 °C. Kritulių iškrinta 636–704 mm per metus.

Savivaldybės teritorija teka Dubysa su intakais Šiauše, Gryžuva, Kražante, Ventos aukštupys su intakais Ušna, Aunuva, Knituoja, Ganse, pietvakariniu pakraščiu – Ančia (Šešuvies intakas). Telkšo 47 Kelmės rajono ežerai, 10 tvenkinių. Didžiausi miškai – Vainagių, Patumšių, Padubysio, Tytuvėnų. Šiaurinėje dalyje yra Kurtuvėnų regioninis parkas.

Yra 53 ežerai, didžiausi – Gauštvinis, Gludas, Bridvaišis, Karklėnų ežeras, 10 tvenkinių, didžiausi – Aunuvėnų, Pašiaušės, Kentrių. Pelkės užima 6000 ha, didžiausios – Tytuvėnų ir Šiluvos tyreliai.

Miškingumas 25,4%, 61,2% miškų ploto užima spygliuočiai, 38,8% – lapuočiai. Didžiausi miškai: Vyčių-Patytlaukio, Užpelkių, Papušio, Kūprės-Lembartiškės, Plykšilio, Žukiškės. Vudurinėje dalyje ir pietuose vyrauja balkšvažemiai, šiaurėje ir pietryčiuose – smėlžemiai, rytuose ir vakaruose – išplautžemiai, pelkėse – durpžemiai.

Saugomos teritorijos

Yra 4 gamtos paminklai: 3 geologiniai (Pašimšės (Ėrtelio), Oreliškės, Kriaučiaus akmenys) ir 1 hidrogeologinis (Svilės šaltiniai) bei 17 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų: 14 botaninių (Didysis Gorainių, Elbarų, Jungirio, Kiaunorių, Pakarčemio, Panūdžių, Reibių, Spunsčio, Šventragių ąžuolai, Martyno, Napoleono, Perkūnkalnio, Storoji Tytuvėnų šilo, Šaukėnų pušys), 2 geologiniai (Velniakelio ir Tučkinės akmenų ruožai) ir 1 geomorfologinis (Pustlaukio duobė). [1]


Kraštinės koordinatės

Blank-50px.png   55° 54′ 20″   Blank-50px.png
22° 27′ 40″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
23° 21′ 50″
  55° 27′ 40″  

Istorija

Kelmės rajono savivaldybė įsteigta vietoje Kelmės rajono pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą, [2] nors faktiškai savivaldos teisės tuometiniam Kelmės rajonui suteiktos pagal 1990 m. vasario 12 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Vietos savivaldos pagrindų įstatymą. Jas įgyvendino Kelmės rajono Liaudies deputatų taryba. Kelmės rajono savivaldybė kaip juridinis vienetas pradėjo veikti į pirmąjį posėdį susirinkus 1995 m. kovo 25 d. išrinktai Kelmės rajono savivaldybės tarybai. 19952010 m. Kelmės rajono savivaldybė buvo priskirta Šiaulių apskričiai. 2009 m. sausio 1 d. (vadovaujantis 2008 m. lapkričio 26 d. nutarimais) įkurtos 46 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950
(suskirstymas)
600 21 apylinkė
1954
(suskirstymas)
14 apylinkių
1959
(suskirstymas)
(surašymas)
1271,49 54300 28 apylinkės
1962 963 21 apylinkė
  • 2 miestai
1963
(suskirstymas)
18 apylinkių
1967 1704 57100
1970
(surašymas)
1700 53501 15 apylinkių
1972
(suskirstymas)
1679,53 15 apylinkių
1976
(suskirstymas)
1705 48500 14 apylinkių
  • 3 miestai
  • 6 miesteliai
  • 750 kaimų
  • 31 kaimų dalis
  • 100 viensėdžių
  • 2 glžk. stočių gyvenvietės
1979
(surašymas)
46609 12 apylinkių
  • 3 miestai
  • 889 kaimo vietovės
1985 1697 12 apylinkių
  • 3 miestai
  • 6 miesteliai
  • 721 kaimas
  • 2 glžk. stočių gyvenvietės
  • 72 viensėdžiai
1989
(surašymas)
1705 43336 9 apylinkės
  • 3 miestai
  • 817 kaimo vietovių
2001
(surašymas)
1705 40844 9 kaimo seniūnijos
  • 3 miestai
  • 6 miesteliai
  • 740 kaimų
  • 3 glžk. stočių gyvenvietės
  • 73 viensėdžiai
2011
(surašymas)
32 412 11 seniūnijų 3 miestai, 6 miesteliai, 714 kaimų, 2 gel. stočių gyvenvietės, 73 viensėdžiai

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2007 m. 2009 m. 2011 m.sur.[3]
54 300 53 501 46 609 43 336 40 844 39 707 38 608 37 500 32 164

2001 m. 40,6 tūkst. 98,0% gyventojų buvo lietuviai, 1,5% – rusai, kiti – lenkai, ukrainiečiai, čigonai, vokiečiai (2001 m.), miesto gyventojų 35,8%. Gyventojų tankumas 23,3 žmonių/km2. 91,5% gyventojų – katalikai, 0,7% – stačiatikiai, 0,4% – sentikiai, 0,2% – evangelikai liuteronai (2001 m.).

Gyvenvietės

Rajone yra:

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

Savivalda

Atstovaujamoji valdžia – Kelmės rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia Kelmės rajono savivaldybės administracija.

Kelmės rajono savivaldybės merai

  1. Rimantas Motuzas – 1991–1994 m.
  2. Zenonas Mačernius – 1994–1995 m.
  3. Stasys Lekšas – 1995–1997 m.
  4. Jurgis Staševičius – 1997–2000 m.
  5. Zenonas Mačernius – 2000 m.
  6. Kostas Arvasevičius – 2000–2012 m.
  7. Vaclovas Andrulis – nuo 2012 m.

Seniūnijos

Savivaldybės seniūnijos

Kelmės rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Švietimas ir kultūra

2005 m. savivaldybėje buvo Tytuvėnų žemės ūkio mokykla, gimnazija, 7 vidurinės, 15 pagrindinių, 15 pradžios mokyklų, jaunimo, specialioji, vaikų ir jaunimo sporto, meno mokyklos, du darželiai-mokyklos, 3 lopšeliai-darželiai, suaugusiųjų mokymo ir profesinio rengimo centrai, 5 ligoninės, 8 ambulatorinės gydymo įstaigos, 25 medicinos punktai, 2 vaikų globos įstaigos, 23 kultūros centrai, 32 bibliotekos.

Muziejai

  • Kelmės krašto muziejus, jo padaliniai – Kražių, Užvenčio ir Šaukėnų kraštotyros muziejai,
  • Tytuvėnų miško muziejus,
  • Tytuvėnų žemės ūkio mokyklos kraštotyros muziejus,
  • E. Digrevičienės kūrybos muziejus,
  • M. Savickienės gamtos išdaigų muziejus,
  • V. ir E. Venckų etnografinė sodyba.

Bendrojo lavinimo mokyklos

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005-2012 m.[4]

Ekonomika

Visoje savivaldybės teritorijoje pagaminama 0,2% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Yra medienos apdirbimo (bendrovės „Medžio konstrukcijos“, „Vėjovirpa“, „Smidrūnas“, „Anakletas“) ir baldų („Nuošalė“) pramonė, mėsos gaminių („Molavena“, „Lisela“), pieno produktų („Kelmės pieninė“), linų pluošto („Kelmės akcinė linų apdirbimo bendrovė“) gamyba, durpių gavyba („Tytuvėnų durpės“). Apdirbamosios pramonės įmonių daugiausia yra Kelmėje ir Tytuvėnuose.

Žemės ūkio naudmenos užima 58,2% ploto, iš jų 75,1% ariamoji žemė, 23,8% pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai. Ūkio vidutinis dydis 12,8 ha, vyrauja mišrios paskirties, pusiau natūriniai ūkiai, tiekiantys produkciją savo reikmėms. 60,8% pasėlių užima javai (vasariniai miežiai, žieminiai kviečiai, avižos, kvietrugiai), 23,7% daugiametės žolės, 6,0% bulvės, 1,6% pašariniai šakniavaisiai, 0,9% linai. Savivaldybės teritorijoje išauginama 11,0% visų Lietuvos bulvių, 5,4% linų, 3,0% lauko daržovių, 2,3% javų (2004 m.). 2004 m. pagaminta 2,9% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (3,7% pieno). Veisiama 7,9% visų Lietuvoje veisiamų avių ir ožkų, 3,6% galvijų (3,6% karvių), 3,2% arklių, 2,7% kiaulių (2005 m.).

Susisiekimas ir transportas

Per Kelmės rajoną buvo tiesiamas istorinis „Via Hanza“ kelias Berlynas-Sankt Peterburgas. Per teritoriją eina geležinkelis Pagėgiai-Radviliškis, automobilių magistralė E77 Ryga (Latvija)-Karaliaučius (Rusija).


Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Kelmės rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Šaltiniai

  1. Kelmės rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 715 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas
  3. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  4. Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: