Taivanas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Kinijos Respublika)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
中華民國
Jhonghuá Mínguó
Taivanio vėliava Taivanio herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Taivanas žemėlapyje
Valstybinė kalba kinų
Sostinė Taipėjus
Didžiausias miestas Taipėjus
Valstybės vadovai Ma Ying-jeou Wu Den-yih
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
35 980 km² (137)
10,3 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
23 484 172 (47)
652.7 žm./km² (14)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2005 (progn.)
631,2 mlrd. $ (16)
27 600 $ (24)
Valiuta Naujasis Taivano doleris
Laiko juosta UTC+8
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
Persikėlė į Taivanio salą
nuo Kinijos LR
1911 m. spalio 10 d.
1912 m. sausio 1 d.
1949 m. gruodžio 7 d.
Valstybinis himnas Taivanio himnas
ISO kodas TW
ISO3 kodas TWN
ISO skaitmeninis kodas 158
FIPS kodas TW
GeoName kodas 1668284
Interneto kodas .tw
Šalies tel. kodas +886
Commons-logo.svg Vikiteka: TaivanasVikiteka

Kinijos Respublika (Taivanis, kitaip: Formoza) – Rytų Azijoje, Taivanyje ir keliose mažesnėse salose, tarp Taivanio sąsiaurio ir Filipinų jūros įsikūrusi valstybė, iš vienpartinės pilną visuotinį pripažinimą turinčios ir Kiniją kontroliuojančios tapusi demokratine dalinai pripažinta ir tik Taivanį ir aplinkines salas kontroliuojančia valstybe. Nepaisant to, šalis de facto glaudžiai bendradarbiauja su kitomis šalimis. Buvo viena JTO steigiančiųjų valstybių[2] ir viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių iki 1971 m., kai buvo pakeista Kinijos Liaudies Respublika.

1912 m. įkurta Kinijos Respublika apėmė didžiąją žemyninės Kinijos ir Mongolijos dalį. Pasibaigus II Pasauliniam karui, kapituliavus Japonijai, Kinijos Respublika prisijungė Taivanio ir Penghu salas. Komunistams 1949 m. laimėjus pilietinį karą prieš Kinijos nacionalistus (Guomindaną), pastarieji pasitraukė į Taivanį bei aplinkines jo salas ir kaip laikinąją Kinijos Respublikos sostinę įkūrė Taipėjų. Tuo tarpu žemyninėje Kinijoje įsitvirtinę komunistai įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką. Taivanis, kartu su Penghu, Kinmen, Matsu ir kitomis mažesnėmis salomis nuo tada tapo teritorija, priklausančia Kinijos Respublikai.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Kinijos Respublikos istorija ir Taivanio istorija.

1949 m. pabaigoje, įkūrus Kinijos Liaudies Respubliką, dešinieji, vadovaujami Čang Kaišeko, persikėlė į Taivanio salą, kur toliau gyvuoja 1912 m. įkurta Kinijos Respublika. Taivanis, nors ir turėdamas daugelį nepriklausomos valstybės bruožų, nėra JTO narys ir, bent formaliai, nėra paskelbęs nepriklausomybės nuo Kinijos Liaudies Respublikos, kuri Taivanį laiko savo provincija. Nors pastaruoju metu daugėja pasisakančiųjų už formalų salos nepriklausomybės paskelbimą, KLR valdžia Pekine tokį žingsnį laikytų iššūkiu bei yra pagrasinusi panaudoti karinę jėgą.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Taivanio politinė sistema.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Taivanio provincijos.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Taivanio geografija.
Taivanio nuotrauka iš palydovo

Taivanis yra Rytų Azijoje. Salos ribojasi su Rytų Kinijos jūra šiaurėje, Filipinų jūra rytuose, Pietų Kinijos jūra pietvakariuose, Taivanio sąsiauriu šiaurės rytuose, Luzono sąsiauriu pietuose.

Taivanio sala yra Taivanio sąsiauriu atskirta nuo pietrytinio Kinijos kranto, iki kurio atstumas – apie 200 km.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Taivano ekonomika.

Viena pažangiausių pasaulio pramoninių šalių. Į visą pasaulį iš Taivanio siunčiami elektronikos ir elektros prekes, mašinas, tekstilę, avalynę, sporto įrangą, televizorius ir laikrodžius. Taivanyje iš žemės ūkio gaunami dideli derliai, nors pastaruoju metu jie po truputį smunka, dėl konkurencijos. Pagrindinis žemės ūkio produktas yra ryžiai, taip pat auginamos cukranendrės, kukurūzai, vaisiai, arbata. Salos turi gan didelį žvejybos laivyną.

Gamyba šalyje sudaro 25 % BVP produkto. Pramonė, anksčiau susitelkusi ties ryžių ir cukranendrių malimu, dabar gamina įvairius elektronikos prietaisus, plieną, įvairius įrengimus, plataus vartojimo prekes, apdirba žemės ūkio produktus. Dauguma pramonės šakų yra valdomos privačiai, bet plieno ir elektronikos pramonę valdo valstybė.

Pagrindiniai eksporto produktai yra kompiuteriai, metalai, tekstilės, gumos, plastiko produktai, chemikalai. Importuojamos gamtinės iškasenos, įvairūs įrengimai, elektrotechnika. Pagrindiniai mainų partneriai yra Japonija, Kinija, JAV, Honkongas.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Taivano demografija.

Oficialiai gyventojai yra kolonistai kinai ir senieji gyventojai polineziečiai (Taivanio aborigenai). Tačiau dauguma Taivanio žmonių save laiko taivaniečiais. Jei ne atskira tauta, tai bent jau išskirtiniais salos gyventojais.

Dauguma gyventojų šneka bendrine kinų kalba (mandarinų kalba), arba jos Taivanio dialektu. Vietiniai aborigenai dar vartoja Formozos kalbas. 15 mln. šalies gyventojų šneka taivaniečių kalba – šnekamosios kinų kalbos dialektų grupės „Min“ pogrupio „Nan“ tarme. Šalį valdžius nedemokratiškiems politikams taivaniečių kalba buvo draudžiama, tačiau dabar jos neprivalomai mokoma mokyklose, ši kalba sparčiai plinta ir didelė tikimybė, kad artimiausiu metu bendrinė taivaniečių kalba gali tapti oficialiąja Taivanio kalba.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1990 m. ir 2012 m.
1990 m. 2000 m. 2001 m.sur. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2012 m.
20 393 628 22 300 929 22 406 000 22 521 000 22 604 550 22 689 122 22 770 383 22 876 527 23 484 172


Kita informacija

Šaltiniai

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: