Kioto prefektūra

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kioto prefektūra

京都府; Kyōto-fu

Prefektūra
Japonijos žemėlapis su paryškinta Kioto prefektūra
Sostinė Kiotas
Regionas Kansajaus regionas
Sala Honšiū
Gubernatorius Keidžis Jamada
Plotas 4 612,71 km² (31 vieta)
 - % vandens 1,0
Gyventojai  (2005 m.)
 - Gyventojų 2 639 086 (13 vieta)
 - Tankis 572,13 žm./km²
Apskritys 6
Savivaldybės 28
ISO 3166-2 JP-26
Svetainė www.pref.kyoto.jp
Prefektūros simboliai
 - Gėlė Prunus spachiana
 - Medis Japoninė kriptomerija (Cryptomeria japonica)
 - Paukštis Dryžagalvė audronaša (Calonectris leucomelas)
Ivašimidzu Hačimangu, Šinto šventykla Javatoje.

Kioto prefektūra(京都府|Kyōto-fu) – Japonijos prefektūra, įsikūrusi Kinki regione, Honšiū saloje. Sostinė – Kiotas.

Istorija

Kioto miestas buvo Japonijos imperijos sostinė. Miesto istoriją galima pradėti sekti nuo 6 amžiaus. Yra žinoma, kad 544 m. Aoi Macuri nukeliavo į Kiotą melsti gausaus derliaus ir gero oro.

Kiotas iš pat pradžių nebuvo Japonijos sostinė. Anksčiau, sostine buvo Nara. 741 m., imperatorius Šiōmu trumpam laikui perkėlė sostinę į Kuni-kyo – vietą, esančią tarp Naros ir Kioto. 784 m., sostinė buvo perkelta į Nagaokakio, miestą, dabar taip pat priklausantį Kioto prefektūrai. 794 m. imperatorius Kammu perkėlė sostinę į Heian-kyo ir tai buvo šių dienų Kioto pradžia. Net ir šiomis dienomis, beveik visos senosios Kioto gatvės, namai ir šventyklos yra ten, kur ir buvo pastatyti tais metais.

Nors 1192 m. politinė jėga persidavė Kamakurai, kur samurajų klanas įsteigė šiogūnatą, Kiotas vis tiek išliko imperatoriškoji sostinė, kur bejėgiai imperatoriai bandė įsigalėti. Imperijos valdžia trumpam buvo atsinaujinus 1333 m., tačiau jau po trejų metų, kitas samurajų klanas įkūrė naują šiogunatą Kiote.

1467 m., Kiote įvyko didysis pilietinis karas, Ōnin no Ran ir didžioji miesto dalis sudegė. Japonija nupuolė į kariaujančių feodalų amžių. Tiki 1603 m. Ieyasu Tokugawa Edo mieste (dabartinis Tokijas) įkūrė šiogūnatą kuris ir buvo pavadintas Tokugavos šiogūnatu.

Meidži era Japonija vėl sugrįžo į imperinę tvarką 1868 m. Imperatorius Meidži, kuris tada buvo visavaldis, sekančiais metais perkėlė sostinę į Tokiją. Nuo tada Kiotas niekada nebebuvo Japonijos sostine.

Nors dauguma didžiųjų Japonijos miestų buvo visiškai subombarduoti JAV bombonešių II Pasaulinio karo metu, senoji sostinė nuo to buvo apsaugota: okupacijos metu, Šeštoji JAV armija ten buvo įsirengusi štabo būstinę.

Geografija

Kioto prefektūros žemėlapis

Kiotas yra įsikūręs netoli Honšiū salos ir pačios Japonijos centro. Ši prefektūra sudaro 1,2 % visos Japonijos teritorijos. Šiaurėje, Kiotas turi priėjimą prie Japonijos jūros. Pietuose ribojasi su Osakos ir Naros prefektūromis, rytuose – su Mie ir Šigos prefektūromis, o vakaruose – su Hiogo prefektūra. Kioto vidurys yra perskirtas Tanba kalnų, o tai lemia didžiulius klimato skirtumus tarp šiaurės ir pietų.

Miestai

Kioto prefektūroje yra 15 miestų.

Miesteliai ir kaimai

Miesteliai ir kaimai pagal apskritį:

Kiotamba
Kumijama
Ojamadzakis
Kasagis
Minamijamaširas
Seika
Vadzuka
Idė
Udžitavara
Inė
Josanas

Ekonomika

Kioto miesto pagrindinis pajamų šaltinis – turizmas. Šiaurės Kiote, Tango pusiasalyje, vyrauja žvejyba ir transportas, o vidurinėje Kioto dalyje – žemės ūkis ir miškininkystė. Nintendo įmonės centras yra taip pat Kioto mieste.

Kultūra

Kiotas buvo ir tebėra Japonijos kultūros centras. Jis daugiau kaip 1000 m. buvo Japonijos sostine.

Sportas

Kioto prefektūroje yra 2 futbolo komandos:

  • Kyoto Purple Sanga (Kioto miestas)
  • Sagawa Printing S.C. (Muko)

Turizmas

Kioto miestas yra vienas populiariausių turizmo vietų Japonijoje. Kartu su Nara, Kiotas yra mėgstamiausia vieta klasės iškiloms mokyklos baigimo proga.

Kai kurie japoniški festivaliai vyksta Kiote:

Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Kioto prefektūra – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Kioto prefektūros kontūrai Kioto prefektūra
Miestas
Ajabė | Džiojas | Fukučijama | Javata | Kameoka | Kidzugava | Kiotanabė | Kiotangas | Kiotas | Maidzuru | Mijadzu | Mukas | Nagaokakijas | Nantanas | Udžis
Apskritys
Cudzukio apskritis | Funajaus apskritis | Josos apskritis | Kusės apskritis | Otokunio apskritis | Soraku apskritis


 
Japonijos administracinis skirstymas – 日本 (Nihon)
Flag of Japan.svg

Regionai ir prefektūros: Regionai
Hokaidas - Tohoku - Kanto - Čiūbu (Hokuriku - Košinecu - Tokajus - Čiūkio) - Kansajus - Čiūgoku - Šikoku - Kiūšiū - Riūkiū

Prefektūros
Aičis - Akita - Aomoris - Čiba - Ehimė - Fukujus - Fukuoka - Fukušima - Gifu - Gunma - Hirošima - Hokaidas - Hiogo - Ibarakis - Išikava - Ivatė - Jamagata - Jamagučis - Jamanašis - Kagava - Kagošima - Kanagava - Kiotas - Kočis - Kumamotas - Mijagis - Mijadzakis - Mijė - Naganas - Nagasakis - Nara - Nijigata - Oita - Okajama - Okinava - Osaka - Saga - Saitama - Šidzuoka - Šiga - Šimanė - Točigis - Tojama - Tokijas - Tokušima - Totoris - Vakajama

Kita
Tokijo seniūnijos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+8123-1=8122 wiki spaudos ženklai).