Kioto prefektūra
Kioto prefektūra 京都府; Kyōto-fu | |
Prefektūra | |
---|---|
Sostinė | Kiotas |
Regionas | Kansajaus regionas |
Sala | Honšiū |
Gubernatorius | Keidžis Jamada |
Plotas | 4 612,71 km² (31 vieta) |
- % vandens | 1,0 |
Gyventojai (2005 m.) | |
- Gyventojų | 2 639 086 (13 vieta) |
- Tankis | 572,13 žm./km² |
Apskritys | 6 |
Savivaldybės | 28 |
ISO 3166-2 | JP-26 |
Svetainė | www.pref.kyoto.jp |
Prefektūros simboliai | |
- Gėlė | Prunus spachiana |
- Medis | Japoninė kriptomerija (Cryptomeria japonica) |
- Paukštis | Dryžagalvė audronaša (Calonectris leucomelas) |
Kioto prefektūra(京都府|Kyōto-fu) – Japonijos prefektūra, įsikūrusi Kinki regione, Honšiū saloje. Sostinė – Kiotas.
Istorija
Kioto miestas buvo Japonijos imperijos sostinė. Miesto istoriją galima pradėti sekti nuo 6 amžiaus. Yra žinoma, kad 544 m. Aoi Macuri nukeliavo į Kiotą melsti gausaus derliaus ir gero oro.
Kiotas iš pat pradžių nebuvo Japonijos sostinė. Anksčiau, sostine buvo Nara. 741 m., imperatorius Šiōmu trumpam laikui perkėlė sostinę į Kuni-kyo – vietą, esančią tarp Naros ir Kioto. 784 m., sostinė buvo perkelta į Nagaokakio, miestą, dabar taip pat priklausantį Kioto prefektūrai. 794 m. imperatorius Kammu perkėlė sostinę į Heian-kyo ir tai buvo šių dienų Kioto pradžia. Net ir šiomis dienomis, beveik visos senosios Kioto gatvės, namai ir šventyklos yra ten, kur ir buvo pastatyti tais metais.
Nors 1192 m. politinė jėga persidavė Kamakurai, kur samurajų klanas įsteigė šiogūnatą, Kiotas vis tiek išliko imperatoriškoji sostinė, kur bejėgiai imperatoriai bandė įsigalėti. Imperijos valdžia trumpam buvo atsinaujinus 1333 m., tačiau jau po trejų metų, kitas samurajų klanas įkūrė naują šiogunatą Kiote.
1467 m., Kiote įvyko didysis pilietinis karas, Ōnin no Ran ir didžioji miesto dalis sudegė. Japonija nupuolė į kariaujančių feodalų amžių. Tiki 1603 m. Ieyasu Tokugawa Edo mieste (dabartinis Tokijas) įkūrė šiogūnatą kuris ir buvo pavadintas Tokugavos šiogūnatu.
Meidži era Japonija vėl sugrįžo į imperinę tvarką 1868 m. Imperatorius Meidži, kuris tada buvo visavaldis, sekančiais metais perkėlė sostinę į Tokiją. Nuo tada Kiotas niekada nebebuvo Japonijos sostine.
Nors dauguma didžiųjų Japonijos miestų buvo visiškai subombarduoti JAV bombonešių II Pasaulinio karo metu, senoji sostinė nuo to buvo apsaugota: okupacijos metu, Šeštoji JAV armija ten buvo įsirengusi štabo būstinę.
Geografija
Kiotas yra įsikūręs netoli Honšiū salos ir pačios Japonijos centro. Ši prefektūra sudaro 1,2 % visos Japonijos teritorijos. Šiaurėje, Kiotas turi priėjimą prie Japonijos jūros. Pietuose ribojasi su Osakos ir Naros prefektūromis, rytuose – su Mie ir Šigos prefektūromis, o vakaruose – su Hiogo prefektūra. Kioto vidurys yra perskirtas Tanba kalnų, o tai lemia didžiulius klimato skirtumus tarp šiaurės ir pietų.
Miestai
Kioto prefektūroje yra 15 miestų.
Miesteliai ir kaimai
Miesteliai ir kaimai pagal apskritį:
Ekonomika
Kioto miesto pagrindinis pajamų šaltinis – turizmas. Šiaurės Kiote, Tango pusiasalyje, vyrauja žvejyba ir transportas, o vidurinėje Kioto dalyje – žemės ūkis ir miškininkystė. Nintendo įmonės centras yra taip pat Kioto mieste.
Kultūra
Kiotas buvo ir tebėra Japonijos kultūros centras. Jis daugiau kaip 1000 m. buvo Japonijos sostine.
Sportas
Kioto prefektūroje yra 2 futbolo komandos:
- Kyoto Purple Sanga (Kioto miestas)
- Sagawa Printing S.C. (Muko)
Turizmas
Kioto miestas yra vienas populiariausių turizmo vietų Japonijoje. Kartu su Nara, Kiotas yra mėgstamiausia vieta klasės iškiloms mokyklos baigimo proga.
Kai kurie japoniški festivaliai vyksta Kiote:
- Aoi Macuri (nuo 544 m.)
- Gion Macuri (nuo 869 m.)
- Ine Macuri (nuo Edo eros)
- Gozan no Okuribi (nuo 1662 m.)
- Džidai Macuri (nuo 1895 m.)
Nuorodos
- Oficiali Kioto prefektūros internetinė svetainė
- Kioto prefektūros tarptautinis centras
- Kioto prefektūros kasdieninio gyvenimo gidas
- Kioto turizmo federacija
- Kioto lankytojų gidas
Regionai ir prefektūros:
Regionai Prefektūros Kita |
|