Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Klaipėda

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Klaipėda
   Coat of arms of Klaipeda (Lithuania).svg      Flag of Klaipėda.gif   
Tharau.jpeg

Klaipėda
55°42′40″N 21°07′52″E / 55.711°N 21.131°E / 55.711; 21.131 (Klaipėda)Koordinatės: 55°42′40″N 21°07′52″E / 55.711°N 21.131°E / 55.711; 21.131 (Klaipėda)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Klaipėdos miesto savivaldybė
Meras: Vytautas Grubliauskas
Gyventojų: 162 360 (2011 m.)
Plotas: 98 km²
Tankumas (2011): 1 657 žm./km²
Altitudė: 21 m
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Klaĩpėda
Kilmininkas: Klaĩpėdos
Naudininkas: Klaĩpėdai
Galininkas: Klaĩpėdą
Įnagininkas: Klaĩpėda
Vietininkas: Klaĩpėdoje
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: centrinis LT-91001
Kraunamas žemėlapis ...


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KlaipėdaVikiteka

Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, Pajūrio žemumoje prie Danės žiočių. Miestas yra Klaipėdos apskrities centras, yra Klaipėdos miesto savivaldybė (su 1 seniūnija), Kuršių nerijos nac. parko ir Pajūrio regioninio parko direkcijos, 17 pašto skyrių (centrinis LT-91001). Stambus neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas. Yra Klaipėdos geležinkelio stotis, autobusų stotis, jūrų uostas, 26 viešbučiai, 4 katalikų bažnyčios, 3 sinagogos, 10 muziejų, 4 teatrai, 15 sporto centrų.

Oficiali miesto diena – rugpjūčio 1-oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė, taip pat Klaipėdą garsina kasmetinis tarptautinis pilies džiazo festivalis. Per miestą teka trys upės: Akmena (Danė), Smeltalė ir Kretainis. Nuo sostinės Vilniaus Klaipėda nutolusi 311 km į šiaurės vakarus.

Klaipėdos senamiestis

Didžioji miesto dalis yra ryčiau jūros ir marių. Klaipėdoje yra dvi perkėlos: senoji (miesto centre) ir naujoji (į pietus nuo centro). Išilgai Kuršių marių yra didelis uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Malkų prieplauka – Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala; čia yra tarptautinė jūrų perkėla. Klaipėdoje yra unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas, greta jų yra Klaipėdos pilies liekanos. Šiauriau Klaipėdos išlikusios natūralios kopos, veda pėsčiųjų ir dviračių takai į Palangą.

Miesto plotas yra 98 km² – 38 proc. naudojama pastatams, 1,4 proc. keliams, 8,45 proc. ūkininkavimui, 14,08 proc vandens, 38 proc. kt.

Turinys

Gamta ir geografija

Klimatas

Klaipėdoje vyrauja vidutinių platumų jūrinis, pereinantis į žemyninį klimatas, kuriam didelę įtaką daro Baltijos jūra. Žiemos švelnios arba šaltos, vasaros dažniausiai šiltos, bet atskirais metais gali pasitaikyti vėsios arba karštos. Vidutinė sausio ir vasario nakties oro temperatūra -5 °C, dienos 0 °C. Vidutinė daugiametė sausio temperatūra yra aukščiausia Lietuvoje ir siekia -1,4 °C [3]. Liepos ir rugpjūčio dienomis oras vidutiniškai įšyla iki +20 °C, naktimis atvėsta iki +14 laipsnių. Karščiai reti, bet virš 25 laipsnių oro temperatūra vasarą pakyla apie 12 kartų, o virš 30 laipsnių – apie vieną kartą per metus. Žemiausia oro temperatūra yra buvusi -33 °C, aukščiausia +34 °C.

Krituliai iškrinta visus metus, bet dėl vakarinių pernašų ir jūros artumo didžiausias jų kiekis būna vasaros antroje pusėje bei rudenį, kai per mėnesį iškrinta iki 90 mm kritulių. Sausiausias metas – pavasaris. Sniegas iškrinta kiekvienais metais ir yra labai įprastas reiškinys žiemą bei kovo mėnesį. Tačiau dažnai pasninga ir spalį, lapkritį bei balandį. Iki 1990 metų Klaipėdoje kartais pasnigdavo ir gegužės mėnesį, o šlapdribų yra pasitaikę rugsėjį. Žiemą mieste dažna lijundra (vyraujat pietvakarių vėjui ir neigiamai oro temperatūrai), plikledis, šerkšnas, pūgos. Tarybiniais laikais yra buvę atvejų, kai dėl pūgų miestas būdavo visiškai paralyžiuotas visai dienai. Tačiau 1994 m. liepą mieste visiškai nebuvo kritulių (0,0 mm).

Perkūnijos dažnos vasarą ir rudenį. Jos Klaipėdoje būna dviejų tipų: žemyninės, kurios susidaro pučiant rytiniams vėjams šiltomis vasaros dienomis, bei jūrinės, kurios atkeliauja su vakariniais vėjais tuo atveju, kai jūra būna šiltesnė už žemyną. Šios perkūnijos ypač būdingos tada, kai po karščių rugpjūčio mėnesį virš jūros apsistoja šalta orų masė. Slenkant atmosferos frontams, perkūnija Klaipėdoje pasitaiko ir žiemą.

Tornadai Klaipėdoje reti ir buvo pastebėti tik miesto apylinkėse, dažniausiai virš Baltijos jūros. Jie buvo silpni bei krantą pasiekę sunykdavo. Tiesiogiai tornadas nėra Klaipėdos kliudęs. Tačiau škvalai vasarą galimi, nors palyginti reti. Įprastos audros nuostolių pridaro dažniau. Vasarą Klaipėdoje galima kruša, kuri pasitaiko kas keletą metų.

Keleivinis keltas į Smiltynę „Kintai“

Speigai gana dažni, pasitaiko beveik kasmet. Klaipėdoje jie kartais būna itin grėsmingi, nes stiprų šaltį gali lydėti labai žvarbus rytų vėjas. Paskutinį kartą tokie sibirietiški speigai buvo 2006 metų sausio mėnesį.

Klaipėda – vėjuotas miestas. Per metus būna vidutiniškai 30 audringų dienų, kurių metu vėjo gūsiai siekia 15-28, kartais iki 33 m/s. Stipriausi vėjai Klaipėdoje siekė 40 m/s uragano Anatolijaus metu bei per uraganą 1967 m. spalio mėnesį.

Klaipėda pasižymi orų nepastovumu. 2002 ir 2006 m. vasaromis vyravo Kalifornijos pakrantei būdingi sausi orai su šiauriniai brizais. 2007 m. sausis buvo artimas airiškajam (vėjuotas, lietingas ir švelnus), o 2006 metų sausis buvo speiguotas, artimas Maskvos sausiui. Net balandis vienais metais gali būti šiltas ir sausas, o kitais – sniegingas ir žiemiškas.

Miesto dalys

Danės kairiajame krante, ties žiotimis yra Klaipėdos senamiestis (jame XIII–XV a. susiformavo stačiakampis gatvių tinklas), prie Kuršmarių – Smeltė. Danės dešiniajame krante yra Naujamiestis (miesto centras), į šiaurę nuo jo, prie Baltijos – Giruliai (vasarvietė), Kuršių nerijoje – Smiltynė. Nauji gyvenamieji rajonai – Pempininkai, Naujakiemis, Alksnynė, Gedminai ir kt. – pastatyti po 1945 m.

2001 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schemą [4]. Joje Klaipėdos miestas padalytas į 60 gyvenamųjų rajonų:

Klaipėdos miesto teritorija sąlyginai vadinamos vietovės, neturinčios miesto gyvenamojo rajono statuso, tačiau susiformavusios istoriškai (buvę kaimai) arba įsivyravusios šnekamojoje kalboje.


WikiMapia žemėlapis

Klaipėda WikiMapia žemėlapyje[5]

Topografinis žemėlapis

Klaipėda topografiniame žemėlapyje[6][7].


Senamiestis

Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos senamiestis.
Senamiestis naktį

Klaipėdos senamiestis išsiskiria iš kitų Lietuvos senamiesčių savo kompaktiškumu ir vokiškosios, skandinaviškosios architektūros gausa. Tarpukariu šis senamiestis buvo laikomas vienas gražesnių Šiaurės Europos regione. Tai bene europietiškiausias Lietuvos senamiestis, bet taip pat ir labiausiai suniokotas senamiestis šalyje. Jis smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Pokario metu buvo priimtas sprendimas sugriautų architektūros paminklų neatstatyti, nemažai dar išlikusių pastatų buvo nutarta nugriauti.

Parkai ir miškai

Parkai:

Miškai:


Istorija

Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos istorija.

Pavadinimo kilmė

Senasis Klaipėdos pavadinimas Memel yra vandenvardinis vietovardis. Manoma, kad vietinės baltų gentys (skalviai ir galbūt kuršiai) šitaip vadino Nemuno tėkmę žemupyje, o Vokiečių ordinas šį pavadinimą tik perėmė. Piliai ir miestui toks vardas buvo suteiktas, kadangi manyta Marių sąsmauką ties Danės upe esant Nemuno žiotimis. Memelburgas minimas nuo 1252 m. Miestą, kaip ir Nemuno upę, vokiečiai pavadino Memeliu.[8].

Kada atsiranda žemaitiškas pavadinimas Klaipėda, nėra aišku. Šaltiniuose jis minimas tik nuo XV a. pradžios: Vytauto laiške 1413 m. rašoma Caloypede, 1420 m. Kryžiuočių ordino derybų su Vytautu santraukoje kalbama apie castrum Memel alias Klawppeda. A. Cvekas (Zweck) dar 1898 m. sandą klai- siejo su latv. klajš – „atviras, tuščias, lygus, plynas“, o -pėda su pads – „padas, grįstinė, laitas, grendymas“. Viso sudurtinio žodžio prasmė reikštų žemą, lygią, plyną vietą. Tai vienas rimčiausių Klaipėdos vardo kilmės aiškinimų, kurį patvirtina ir J. Endzelynas. Tokiu atveju vietovardis tikriausiai esąs kuršiškas. Kai kurie kiti XX a. kalbininkai (J. Gerulis, P. Skardžius, A. Salys) buvo linkę manyti, kad miesto pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, tačiau tam įrodyti kol kas trūksta faktų.[9]

Liaudies etimologija taip pat turi savą miesto vardo versiją – neva pavadinimas kilęs nuo žodžių junginio „klampi pėda“ (iš legendos apie du brolius). Teigiama, kad du lietuviai ieškoję naujos vietos prie jūros apsigyventi ir vienas nuskendęs raiste (tarmiškai „klaipoje“), palikęs tik savo pėdas (klaipa + pėda).[10]

Viduramžiai

Senovinė Memelio pilies ir miesto graviūra

Nuo pirmųjų mūsų eros amžių dabartinės Klaipėdos teritorijoje lokalizuojamos kuršių gyvenvietės. Miesto pradžia laikomi 1252 metai. Tuomet Danės upės žiotyse Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas nusiaubė gyvenvietę ir jos vietoje pastatė Memelburgo pilį, prie kurios kūrėsi miestas. 1258 m. suteiktos Liubeko miesto teisės. Klaipėda (vokiškas pavadinimas Memel, Memela, Mimela ir kt.) planuota kaip Kuršo regiono ir vyskupystės centras, bet faktiškai juo niekad netapo dėl nuolatinių aplinkinių genčių puldinėjimų.

Klaipėdos vardas (Caloypede) pirmąkart minimas Vytauto laiške 1413 m., kuriame politiniais sumetimais teigiama, esą miestas pastatytas žemaičių žemėje (iš tiesų – Pilsote, kuršių teritorijoje). 1422 m. Melno taika baigė ilgą konfliktą tarp Vokiečių ordino ir LDK (Klaipėda išliko vokiečių rankose), kuris trumpam atsinaujino tik Trylikos metų karo metu, kai 1455 m. miestą buvo trumpam užėmusios žemaičių pajėgos. 1475 m. miestui suteikta Kulmo teisė. Iki XVI a. 2-osios pusės kariniais sumetimais Klaipėdoje nebuvo leidžiama mūrinė statyba.

Melno taikos sutartimi nustačius nuolatinę sieną tarp Ordino ir Lietuvos, prasidėjo aktyvesnis Klaipėdos apylinkių apgyvendinimas. Vokiečių pirkliai taikos metu jau galėjo keliauti į Lietuvą, naudotis Žemaitijos vandens keliais, todėl XVI a. Klaipėda itin sparčiai vystėsi. Atsirado pirmieji amatų cechai, buvo įsteigta pirklių gildija, prasidėjo laivų statyba ir jūrų prekyba. Nuo XVIII a. vidurio anglų pramonininkų ir prekybininkų dėka Klaipėda tapo didžiausiu regiono medienos eksporto uostu.

Naujieji laikai

Prieškarinė miesto panorama
Lietuviškas vežimas prieškario Klaipėdos turguje
Danės krantinė 1993 m.
Viešbutis „Senasis malūnas“ 2010 m.

Vokiečių ordino valstybei žlugus, nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei. 1540 m. beveik visas miestas sudegė, po gaisro susiformavo stačiakampis senamiesčio gatvių tinklas. 1595 m. prijungtas Krūmamiestis. Iki 1620 m. mieste veikė lietuvių ir vokiečių evangelikų bažnyčios, kūrėsi anglai, olandai, škotai, danai, švedai. 16291635 m. miestą valdė Švedija, o Septynerių metų karo metu 17571762 m. – Rusijos imperija. 1722 m. prijungtas Frydricho miestas (vok. Friedrichstadt, iki 1693 m. vad. Odų priemiestis). 1725 ir 1731 m. pastatytos pirmosios pramonės įmonės – odos dirbtuvės. Napoleonui sumušus Prūsiją, 18071808 m. Klaipėda buvo Prūsijos karaliaus šeimos ir karališkojo dvaro rezidencijos vieta, faktiškai – laikinoji Prūsijos sostinė (gyveno karalius Frydrichas Vilhelmas III ir karalienė Luizė). 1856 m. prijungtas Vitės priemiestis. 1871 m. kartu su Prūsija tapo Vokietijos imperijos dalimi.

1900 m. prie Klaipėdos prijungta Smiltynė, 1918 m. – Smeltė ir Bomelsvitė. 1904 m. ėmė kursuoti elektrinis tramvajus. Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas 1920 m. perduotas Antantės valdymui. Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinis garnizonas. 1923 m. Lietuvos vyriausybei parėmus Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, Klaipėdos kraštą užėmė Lietuva ir miestas 1923 m. sausio 15 d. prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Klaipėdos kraštą Lietuvai pripažino ir Tautų Lygos ambasadorių konferencija (pagal specialiai 1924 m. sudarytą Klaipėdos krašto konvenciją).

Miestas, kartu su Klaipėdos kraštu, Lietuvos Respublikoje tarpukario metais sudarė autonominę teritoriją, kurios statusą apibrėžė Lietuvos ir Europos didžiųjų valstybių 1924 m. pasirašyta Klaipėdos konvencija. Lietuvos vyriausybei priėmus Vokietijos ultimatumą 1939 m. kovo 23 d. miestą užėmė nacistinė Vokietija.

Sovietmetis

1945 m. sausio 28 d. Klaipėdą užėmė sovietų kariuomenė ir perdavė Lietuvos SSR. 1945 m. rugpjūčio metu vykusio Potsdamo konferencijos metu Sovietų Sąjungai buvo perduota Rytų Prūsijos dalis su Karaliaučiumi. Klaipėda prie Lietuvos prijungta ne pagal Potsdamo susitarimus, bet pagal atskirą aktą, kuriuo visos Vokietijos užimtos teritorijos nuo 1937 m. pripažintos užgrobtomis neteisėtai. Per Antrąjį pasaulinį karą kai kurios miesto dalys gerokai nukentėjo nuo sovietų aviacijos bombordavimų bei vokiečių įgulos sprogdinimų. Evakuavus beveik visus senuosius miesto gyventojus, miestas neteko senosios septynių šimtmečių vokiečių-lietuvių-prūsų koegzistencijos tradicijų. Iki 7-8 dešimtmečių sandūros naujoji Klaipėda naujakurių iš visos SSRS buvo kuriama nepaisant miesto istorijos arba priešpriešinant save jai. Kelis pirmuosius pokario dešimtmečius Klaipėda atliko iš esmės ekonominės SSRS provincijos, su itin išvystyta žvejybos pramone, vaidmenimis.

1946 m. prijungti Giruliai ir Melnragė.

Dabartis

1991 m. įkurtas Klaipėdos universitetas. 1992 m. patvirtintas dabartinis Klaipėdos herbas, 1997 m. sukurta laisvoji ekonominė zona, atidengtas paminklas Martynui Mažvydui, 2003 m. oficialiai atidarytas kruizinių laivų terminalas

Ekonomika

Klaipėdos uostas

Klaipėda yra svarbus vakarų Lietuvos ekonomikos centras. Šalia miesto veikiantis uostas lemia tai, kad Klaipėda yra kartu ir labai svarbus transporto mazgas. Rytinėje miesto dalyje veikia Klaipėdos LEZ, leidžianti įmonėms gauti tam tikro lygio mokestines lengvatas. Čia taip pat 2001 m. pastatyta pirmoji Pabaltijyje geoterminė jėgainė, tiekianti žemės gelmių šilumą Klaipėdai. Mieste didžiausia BVP dalis sukuriama paslaugų sektoriuje. Klaipėdiečių pajamos yra didesnės, nei vidutinės gyventojų pajamos Lietuvoje.

Gyventojai

H. Manto g. Klaipėdoje

Klaipėdos gyventojų sudėtis istoriškai labai keitėsi. Įkūrus miestą dauguma jo gyventojų buvo vokiečiai, tačiau apylinkių gyventojai iki pat XX a. pradžios buvo daugiausia lietuviai. Nors mieste lietuvių buvo nedaug, tačiau Klaipėda buvo svarbus lietuvių kultūros centras, spaudos draudimo laikotarpiu jame spausdintos lietuviškos knygos lotyniška abėcėle.

1945 m. praktiškai visi gyventojai iš miesto pasitraukė su vokiečių kariuomene. 1946–1953 m. miestas buvo iš naujo apgyvendintas, tarp naujųjų gyventojų didelę dalį sudarė rusai ir kitų sovietinių respublikų gyventojai, atsiųsti dirbti naujai kuriamose ir atkuriamose miesto pramonės įmonėse, kiti atvyko savo inciatyva. Tuo pačiu metu į miestą aktyviai kėlėsi ir lietuviai. Pagal gyventojų surašymų duomenis Klaipėdoje gyveno lietuvių:

  • 1959 m. – 55,2 %
  • 1970 m. – 60,9 %
  • 1979 m. – 61,5 %
  • 1989 m. – 63,0 %
  • 2001 m. – 72,8 %
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1782 m. ir 2011 m.
1782 m. 1823 m. 1837 m. 1861 m. 1890 m.[2] 1897 m.sur. 1905 m. 1912 m.
5 500 5 300 9 000 17 500 19 282 20 100 20 700 23 500
1925 m. 1931 m. 1938 m. 1945 m. 1950 m. 1959 m.sur. 1967 m. 1970 m.sur.
35 845 37 142 47 189 3 600 48 500 89 500 131 600 140 342
1978 m. 1979 m.sur. 1985 m.[11] 1989 m.sur. 1992 m. 1999 m. 2001 m.sur. 2006 m.
175 200 176 648 195 000 202 929 207 100 203 300 192 954 187 316
2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. - - -
185 936 184 657 183 433 182 752 162 360 - - -
Klaipėdos miesto vaizdas nuo Kuršių marių pusės

2007 metais gyventojų skaičius pagal amžių:

  • 0–14 m. 14,0 %
  • 15-59 67,1 %,
  • 60+ 18,9 %.

2009 m. mieste gyveno 83 992 vyrai ir 99 441 moterys. [12] Gyventojų sudėtis pagal tautybę, 2001 metų surašymo duomenimis buvo:[13]

Žymūs žmonės

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Pagrindinis straipsnis: Klaipėdos mokslas ir švietimas

Kultūra

Klaipėda stipriai nukentėjo nuo didelio gaisro 1854 m. (jo metu sudegė 40 proc. visų pastatų) ir Antrojo pasaulinio karo, po kurio buvo sugriauti 60 proc. visų senųjų pastatų ir visos bažnyčios.

Dabar mieste yra 4 Klaipėdos bažnyčios, 3 stačiatikių cerkvės (Klaipėdos Mykolo Apvaizdos cerkvė, Klaipėdos visų Rusijos Šventųjų cerkvė, Klaipėdos Šv. kankinių Veros, Nadeždos ir Liubovės bei jų motinos Sofijos šventykla), sentikių Klaipėdos Švč. Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė (pastatyta 1960 m.), musulmonų sunitų, žydų judėjų bendruomenės.

Išlikusi Prūsijos karaliaus rezidencija (Danės g. 17).

Teatrai

  • Klaipėdos dramos teatras
  • Klaipėdos muzikinis teatras

Muziejai

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Klaipėdos senamiestyje

Paminklai

Miesto šventės

Miesto ekonomikai yra itin svarbios vasaros šventės, kurios pritraukia nemažai svečių iš Lietuvos ir užsienio:

Šios miesto šventės kiekviena atskirai leidžia miestui uždirbti atitinkamai 5 ir 20-25 mln. litų. Šių švenčių metu į Klaipėdą atvyksta ne tik nemažai turistų, bet ir prekeivių iš Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado srities.

Susisiekimas

Pilies uostas Jūros šventės metu

Iš Klaipėdos eina magistralinis kelias  A1  VilniusKaunasKlaipėda , kuris eina iki pat Vilniaus. Magistraliniu keliu  A13  KlaipėdaLiepoja  galima pasiekti Palangą ir Liepoją. Krašto keliu  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda  galima pasiekti Šilutę ir Panemunės miestus.

Klaipėdos geležinkelio stotis, stambus geležinkelių mazgas, aptarnaujantis uostą. Greitaisiais keleiviniais traukiniais iš Klaipėdos galima nuvykti į Kretingą, Plungę, Telšius, Šiaulius, Radviliškį, Kėdainius, Jonavą, Kaišiadoris, Vilnių. Priemiestiniais dyzeliniais traukiniais galima nuvykti iki Radviliškio ir Šilutės.

Tiltai per Danę

Pasukamas tiltelis jungiantis Klaipėdos pilies uostelį ir Danės upę.

Tiltai per Danės upę (prieš srovę):

Viešasis transportas

Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos autobusų parkas.

Klaipėdoje šiuo metu veikia 23 autobusų maršrutai, nors didžiausias autobuso mašruto numeris yra 24[14].

Klaipėdos viešojo transporto sistema yra itin logiška ir patogi keliaujantiems juo dėl miesto geografijos ypatumų, t. y. dėl to, kad miestas yra itin išplėstas iš šiaurės į pietus siaurame ruože (Klaipėdoje autobusų maršutai driekiasi iki 25 km iš šiaurės į pietus ir vos 3 km iš rytų į vakarus).

Stambiausi viešojo transporto autobusų maršrutai Klaipėdoje:

  • Nr. 8 – iš pietinių miesto mikrorajonų į geležinkelio stotį;
  • Nr. 6 – iš pietinių miesto mikrorajonų į Melnragę;
  • Nr. 5 – iš pietinių miesto mikrorajonų į šiaurinius miesto rajonus;
  • Nr. 3 – iš Žvejybos uosto mikrorajono (Klaipėdos pietvakariuose) į ligoninių kompleksą miesto šiaurėje.
  • Klaipėdoje kursuoja autobusai specialiais maršrutais (1, 1A, 12, 19), gabenantys darbuotojus į stambias uosto įmones, dažniausiai šie maršrutai intensyviai veža darbo dienomis anksti iš ryto ir po darbo piko metu.

Taip pat veikia maršrutinių taksi sistema.

Ūkis

Darbo rinka

Klaipėdoje yra vienas mažiausių nedarbo lygių Lietuvoje. 2006 m. liepos mėnesį jis siekė vos 3 proc. ir toliau mažėja. Nemaža dalis darbdavių susiduria su darbo jėgos trūkumu. Daugėja darbuotojų iš užsienio (itin daug darbuotojų atvyksta dirbti į uosto įmones bei LEZ gamyklas, daugiausia tai – ukrainiečiai, bulgarai ir slovakai).

Naujosiose Klaipėdos LEZ įmonėse jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas (ypač – chemikų). Tai indikuoja pasirašyta sutartis su KTU.

Savivaldybė

Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos miesto savivaldybė.

Miestas turi savivaldybės statusą Klaipėdos apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Yra viena – Melnragės ir Girulių seniūnija.

Sportas

Mieste yra Klaipėdos centrinis stadionas, „Baltijos“ ir „Moksleivio“ stadionai.

Šaltiniai

  1. Klaipėda. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Мемель. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 19 (37) : Мекенен — Мифу-Баня. С.-Петербургъ, 1896., 68 psl. (rus.)
  3. Oro temperatūra. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 69 psl.
  4. http://www.klaipeda.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/Gyvenamuju%20raj200652745646.%20schema.JPG Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schema
  5. Klaipėda wikimapia.org
  6. Klaipėda maps.vlasenko.net
  7. Klaipėda loadmap.net
  8. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 226–227 p.
  9. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 98–101 psl.
  10. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 39 psl.
  11. Klaipėda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, 322 psl.
  12. http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1024
  13. http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/2002_10_17.pdf
  14. http://www.klaipedatransport.lt/ Klaipėdos viešojo transporo sistemos tinklalapis

Nuorodos

Klaipėda žemėlapiuose


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: