Klaipėdos rajono savivaldybė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Klaipėdos rajono savivaldybė
Klaipėdos rajono savivaldybės herbas
Klaipeda district location.png
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Centras: Gargždai
Meras: Vaclovas Dačkauskas
Gyventojų: 49 637 (2011 m.)
Plotas: 1336 km² (23)
Tankumas (2011): 37 žm./km²
Tinklalapis: Savivaldybės tinklalapis
Commons-logo.svg Vikiteka: Klaipėdos rajono savivaldybėVikiteka
  55° 53' 30‘’  
21° 03' 30‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Klaipėdos rajonas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
21° 53' 00‘’
  55° 28' 00‘’  

Klaipėdos rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos.

Plotas 1336 km² (2% Lietuvos ploto), 47 800 gyventojų (2005 m., 4% Lietuvos gyventojų). Priešingai nei kiti Lietuvos rajonai, šis rajonas turi pavadinimą, nesutampantį su rajono centro pavadinimu – Klaipėdos rajono administracija yra Gargžduose.

Turinys

Gamta ir geografija

Minija ties Dituva

Klaipėdos rajono savivaldybės Baltijos jūros ir Kuršių marių kranto linija mažai vingiuota. Kuršių marių pakrantės pelkėtos. Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Pastarojoje ryškesnis yra Endriejavo kalvagūbris. Jame, savivaldybės teritorijos šiaurės rytuose, yra aukščiausia vieta – Žvaginių kalnas (altitudė 148 m).

Klimatas

Sausio vidutinė temperatūra apie 3,6 °C, liepos 16,3 °C. Kritulių per metus 711–892 mm.

Vandenys

Savivaldybės teritorija teka Minija su intakais Žvelsa, Skinija, Agluona, Veiviržu; Dangė su intaku Ekete. Pietrytine dalimi teka Veiviržo intakas Šalpė, jos intakas Graunamena teka savivaldybės pietryčių riba. Savivaldybės teritorija eina Klaipėdos kanalas.

Klaipėdos rajono ežerai: Kalotės, Kapstato, Plazės, Kalvių žvyro karjero, Laukžemių, Greičiūnų, Agluonėnų, Plikių tvenkiniai. Tyrų, Svencelės pelkės.

Miškai

Miškingumas 23,8%, didžiausi miškai: Vėžaitinės, Kliošių, Padumblės miškas. Auga daugiausia pušynai, eglynai.

Geologija

Savivaldybės teritorijos rytuose, Endriejavo kalvagūbryje dirvožemiai daugiausia paprastieji karbonatingieji išplautžemiai; šiaurėje, Kretingalės apylinkėse, – karbonatingieji sekliai glėjiški išplautžemiai, į vakarus nuo jų tęsiasi balkšvažemių juosta, plačiausia ji yra teritorijos šiaurėje. Savivaldybės pietinėje dalyje vyrauja jauražemiai, šiaurės vakarų pakrantėje – smėlžemiai, pelkėtose vietovėse – durpžemiai. Upių slėniuose yra salpžemių, pietvakariuose (pakrantėje) – palvažemių.

Svarbiausios naudingosios iškasenos – nafta, didžiausi telkiniai: Dieglių, Pietinių Šiūparių, Vėžaičių, Vilkyčių. Dar yra žvyro (Poškų, Slengių, Šiūparių, Šnaukštų telkiniai), smėlio (Juodikių telkinys), durpių (Dauparų durpynas).

Saugomos teritorijos

Klaipėdos rajono savivaldybei priklauso didžioji dalis Pajūrio regioninio parko; jame yra:

Gamtos paminklai – 2 botaniniai: Šernų ir Svencelės ąžuolai; 2 geologiniai: Lapiškės akmuo ir akmuo Baravykas. [1]


Istorija

Klaipėdos rajono savivaldybė įsteigta vietoje Klaipėdos rajono pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą, [2] nors faktiškai savivaldos teisės tuometiniam Klaipėdos rajonui suteiktos pagal 1990 m. vasario 12 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Vietos savivaldos pagrindų įstatymą. Jas įgyvendino Klaipėdos rajono Liaudies deputatų taryba. Klaipėdos rajono savivaldybė kaip juridinis vienetas pradėjo veikti į pirmąjį posėdį susirinkus 1995 m. kovo 25 d. išrinktai Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai. 19952010 m. Klaipėdos rajono savivaldybė buvo priskirta Klaipėdos apskričiai. [3] 2009 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-62 įsteigtos 75 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950
(suskirstymas)
737 26 apylinkės
1954
(suskirstymas)
12 apylinkių
1959
(suskirstymas)
(surašymas)
746,4 37800 12 apylinkių
1962 1202 20 apylinkių
  • 1 miestas: Priekulė
  • 1 miesto tipo gyvenvietė
1963
(suskirstymas)
12 apylinkių
1967 1383 39600
1970
(surašymas)
1400 43551 12 apylinkių
1972
(suskirstymas)
1377,78 12 apylinkių
1976
(suskirstymas)
1370 44500 12 apylinkių
  • 2 miestai
  • 7 miesteliai
  • 316 kaimų
  • 12 kaimų dalių
  • 3 viensėdžiai
1979
(surašymas)
45064 10 apylinkių
  • 2 miestai
  • 335 kaimo vietovės
1985 1370 10 apylinkių
  • 2 miestai
  • 7 miesteliai
  • 300 kaimų
  • 1 viensėdis
1989
(surašymas)
1366 45403 9 apylinkės
  • 2 miestai
  • 322 kaimo vietovės
2001
(surašymas)
1336 46220 10 kaimo seniūnijų
  • 2 miestai
  • 7 miesteliai
  • 302 kaimai
  • 1 viensėdis
2011
(surašymas)
51 308 11 seniūnijų 2 miestai, 7 miesteliai, 290 kaimų, 1 viensėdis

Gyventojai

99,8% savivaldybės gyventojų yra lietuviai, 0,1% – rusai (2001 m.). Miesto gyventojų 36% (2005 m.). Gyventojų tankumas 35,8 žmonės/km2 86,8% gyventojų yra katalikai, 2,5% – evangelikai liuteronai, 1,1% – stačiatikiai, yra sentikių, evangelikų reformatų ir kt. (2001 m.).

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.[4]
37 800 44 500 45 064 45 403 46 220 49 637

Gyvenvietės

Didžiausios gyvenvietės (2010 m.):

Savivalda

Atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybės seniūnijos

Rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Klaipėdos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Infrastruktūra

Klaipėdos rajono savivaldybėje 2006 m. veikė Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas, 2 gimnazijos, 4 vidurinės, 14 pagrindinių, 12 pradžios mokyklų, 4 mokyklos-darželiai, ugdymo centras, 6 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaikų ir jaunių sporto, 2 vaikų muzikos mokyklos, moksleivių namai, Pedagoginė psichologinė tarnyba, 2 ligoninės, 10 ambulatorinių gydymo įstaigų, 14 medicinos punktų, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos įstaigos, 20 kultūros centrų, 28 bibliotekos, Gargždų kino teatras „Minija“, Sporto centras, 29 sporto klubai, Gargždų turizmo informacijos centras.

Muziejai

Švietimas ir ugdymas

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005-2012 m.[5]

Klaipėdos rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

Transportas

Per savivaldybės teritoriją eina automobilių magistralė Klaipėda-Vilnius-Minskas (Baltarusija), geležinkeliai Klaipėda-Vilnius ir Klaipėda-Pagėgiai. Dirvupiuose yra Klaipėdos oro uostas. [3]

Ekonomika

Visoje Klaipėdos rajono savivaldybėje pagaminama 2,9% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.).

Pramonės svarbiausios šakos:

  • naftos gavyba – 255 700 t, 2004 m., bendrovės „Geonafta“, „Minijos nafta“, „Manifodas“,
  • statybinių medžiagų – Gargždų plytų gamykla,
  • medienos apdirbimo, baldų ir kitų medienos gaminių gamyba, mėsos pramonė, žuvų apdorojimas ir konservavimas. Yra naminių gyvūnų maisto, maisto pramonės ir kitų įrenginių, metalo ir jo gaminių, biologinio kuro, trąšų gamybos, siuvimo, akmens apdirbimo, statybos įmonių. Pramonės įmonių daugiausia sutelkta Gargžduose.

Žemės ūkio naudmenos užima 55,7% savivaldybės teritorijos, iš jų 89,0% – ariamoji žemė, 8,4% – pievos ir natūralios ganyklos, 2,6% – sodai ir uogynai. 38,4% pasėlių užima javai (0,8% Lietuvos javų derliaus), 38,2% – daugiamečių žolių pasėliai, 9,0% – bulvės (2,3%),3,4% – lauko daržovės (2,3%).

2004 pagaminta 1,9% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,9% pieno). 2005 m. buvo 17 900 galvijų (2,3% Lietuvos galvijų), 26 400 kiaulių (2,5%), 860 avių ir ožkų (1,8%), 1100 arklių (1,7%).

Literatūra

  • Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone: istorinė studija (sud. Sabina Vinciūnienė). – Klaipėda: Druka, 2009. – 511 p.: iliustr. – ISBN 978-609-404-042-9

Šaltiniai

  1. Klaipėdos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 220 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas
  3. Klaipėdos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 221 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  4. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  5. Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: