Knutas II Didysis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Knutas II Didysis
Pictures of English History Plate X - Canute and His Courtiers.jpg
Knutas II Didysis
Kniutlingai

Gimė apie 997 m.
Mirė 1035 m. lapkričio 12 d. (~38 m.)
Palaidotas Vinčesterio katedra

Tėvas Svenas I Šakiabarzdis
Motina Gunhilda
Sutuoktinis(-ė) Elgifu iš Northemptono
Ema Normandė
Vaikai

Svenas Knutsonas
Haraldas I Kiškio Koja
Knutas III Hartknutas
Gunhilda

COA of Denmark.svg
Danijos karalius
Valdė 1019 m. - 1035 m. (~16 m.)
Pirmtakas Haraldas II
Įpėdinis Knutas III Hardeknutas
England COA.svg
Anglijos karalius
Valdė 1016 m. - 1035 m. (~19 m.)
Pirmtakas Edmundas II Geležinšonis
Įpėdinis Haraldas I Kiškio Koja
Kiti titulai
Magnus Erlingssons saga-Vignett-G. Munthe.jpg
Norvegijos karalius
Valdė: 1028 m. - 1035 m. (~7 m.)
Pirmtakas: Olafas II Šventasis
Įpėdinis: Magnusas I Gerasis

Vikiteka Knutas II DidysisVikiteka
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
Anglija, Danija, Norvegija Knuto valdymo metais

Knutas II Didysis (dan. Knud den Store, angl. Canute the Great, norv. Knut den Mektige, apie 997 m. – 1035 m. lapkričio 12 d. Šaftesburis, Anglija) – 1016–1035 m. Anglijos karalius, 1019–1035 m. Danijos karalius Knutas II ir 1028–1035 m. Norvegijos karalius.

Turinys

Biografija

Kilęs iš Skjoldungų dinastijos, tėvas Svenas I Šakiabarzdis, motina Gunhilda. Pirmoji žmona Elfgifu iš Northemptono, antroji žmona – Ema Normandė. Vaikai:

Valdymas

10131014 m. dalyvavo tėvo žygyje į Angliją. Po jo mirties grįžo į Daniją, kurios karaliumi tapo jo brolis Haraldas II. 1015 m. jis vėl puolė Angliją, po 1016 m. spalio mėn. pergalės prie Ašingtono sutartimi ją pasidalijo su Edmundu II Geležinšoniu, Knutui atiteko šiaurinė ir rytinė dalys. Konkurentui netrukus neaiškiomis aplinkybėmis mirus, užvaldė visą Angliją. Išmokėjęs laivynui Danų pinigus 1018 m. grąžino jį į Daniją, o pats liko Anglijoje.

Jo valdymas jo paties anksčiau nuniokotai šaliai buvo taikios plėtotės ir stabilumo laikotarpis. Knutas II Didysis skatino prekybą, anglų pirkliams tapo prieinama Baltija, daug aukojo Bažnyčiai ir vienuolynams. Po brolio mirties 1018 m. užėmė ir Danijos sostą, 1028 m. užvaldė Norvegiją, kurios to siekė nuo 1020 m. Norvegijos vietininku iš pradžių paskyrė jarlą Hakoną Eriksoną, 1029 m. – sūnų Sveną ir jo motiną.

1027 m. kaip piligrimas nukeliavo į Romą, dalyvavo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Konrado II karūnavime, sutarė ištekinti dukrą už imperatoriaus sūnaus. Tuo pačiu buvo patvirtinta Danijos teisė į pietų Jutlandiją, anglų pirkliai atleisti nuo muitų. Dar prieš mirtį 1035 m. prarado Norvegiją, 1042 m. jo iš kelių šalių sukurta valstybė suiro.[1]

Šaltiniai

  1. Knutas II Didysis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 322 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Literatūra

  • Politikens bog om danske monarker af Benito Scocozza, Politikens Forlag 1998. ISBN 87-567-5772-7
  • Forte, A. Viking Empires (1st ed.), Cambridge, New York: Cambridge University Press, 2005 ISBN 0-521-82992-5
  • Lawson, M. K. Cnut: England’s Viking King (2nd ed.), Stroud: Tempus, 2004 ISBN 0-7524-2964-7
  • Sawyer, P. The Oxford Ils. History of the Vikings (1st ed.), Oxford, New York: Oxford University Press, 1997 ISBN 0-19-820526-0
  • Swanton, Michael, The Anglo-Saxon Chronicle, New York: Routledge, 1996 ISBN 0-415-92129-5
  • Trow, M. J. Cnut: Emperor of the North, Stroud: Sutton, 2005 ISBN 0-7509-3387-2

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: