Kostas Korsakas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kostas Korsakas

Gimė 1909 m. spalio 5 d.
Pašvitinys, Pakruojo valsčius
Mirė 1986 m. lapkričio 22 d. (77 m.)
Vilnius

Sutuoktinis(-ė) Halina Korsakienė
Vaikai

Ingrida Korsakaitė


Veikla
literatūros tyrinėtojas, kritikas, poetas, vertėjas

Alma mater Vytauto Didžiojo universitetas

Žymūs apdovanojimai

1969 m. LTSR valstybinė premija

Turinys

Kostas Korsakas (1909 m. spalio 5 d. Pašvitinyje, Pakruojo valsčius1986 m. lapkričio 22 d. Vilniuje) – literatūros tyrinėtojas ir kritikas, poetas, vertėjas, filologijos daktaras, profesorius, LMA akademikas.

Kilmė ir šeima

Tėvai

Broliai, seserys

Šeima

Vaikai


Biografija

19231924 m. mokėsi Joniškio progimnazijoje, 1928 m. baigė Šiaulių valstybinės gimnazijos septintą klasę, bet už straipsnius pogrindinėje spaudoje nuteistas 4 m. kalėti. Bičiuliai surinko parašus Lietuvos prezidentui, prašydami suteikti malonę. Šį prašymą su parašais Antanui Smetonai nunešė Juozas Tumas-Vaižgantas. Parašęs malonės prašymą pašalintas iš komjaunimo.

19281930 m. – vienas iš literatūros almanacho „Trečias frontas“ ideologų ir bendradarbių.

19311936 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto laisvas literatūros studijų klausytojas.

Literatūrinę veiklą pradėjo 1923 m. publicistikos straipsniais Jono Radžvilo slapyvardžiu. 19241925 m. Šiauliuose redagavo ateitininkų laikraštėlį „Ateities žiedas“, 19271928 m., 19311933 m. žurnalo Kultūra literatūros skyriaus redaktorius, 19331941 m. – faktinis „Kultūros“ redaktorius. 19301931 m. – žurnalo „Trečias frontas“ bendradarbis, 1936 m. – žurnalo „Literatūra“ Nr. 1 redaktorius, 1937 m. – almanacho „Prošvaistė“ pirmųjų dviejų knygų redaktorius.

Bendradarbiavo leidiniuose „Moksleivių varpai“, „Šiaulietis“, „Iliustruotoji Lietuva“, „Darbai ir dienos“, „Dienovidis“, „Knygų lentyna“, „Kūryba ir kritika“.

1940 m. agentūros ELTA direktorius, 19401941 m. – Valstybinės leidyklos direktorius, žurnalo „Raštai“ redakcinės kolegijos narys. Prasidėjus TSRS-Vokietijos karui 19411944 m. gyveno Rusijoje. 19431944 m. redagavo almanacho-žurnalo „Pergalė“ dvi knygas, vėliau – ilgametis šio žurnalo redakcinės kolegijos narys.

19421944 m. Maskvoje Lietuvos TSR tarybinių rašytojų sąjungos organizacinio biuro vadovas, 19441945 m. valdybos pirmininkas.

1941 m., 19441947 m., 19481957 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas, katedros vedėjas, profesorius.

19441956 m. – istorijos fakulteto dekanas, 1946 m. – akademikas. 19461952 m. – Lietuvių literatūros instituto direktorius. Nuo 1949 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. 19521984 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktorius.

19591963 m. LTSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas.

19761984 m. vadovavo Lietuvių kalbos komisijai prie Lietuvos mokslų akademijos. 19631983 m. – Tarptautinės baltų – slavų santykių tyrimo komisijos pirmininkas. 1965 m. – Maskvos universiteto filologijos daktaras.

Mokslinė veikla

Tyrinėjo lietuvių ir lietuvių kalbos kilmę, parašė literatūros kritikos darbų, enciklopedinių straipsnių. Publicistikoje nagrinėjo literatūros, knygos, kultūros, kitas visuomenės problemas. Plėtojo žurnalistikos kritiką, analizavo periodikos leidinius. Publicistinio pobūdžio yra taip pat jo literatūros kritikos, kai kurie literatūrologijos darbai.

Daugiausia vertė latvių rašytojų, ypač J. Rainio, kūrybą.

Bibliografija

  • Straipsniai apie literatūrą, 1932 m.
  • Kritika, 1936 m.
  • Rašytojai ir knygos, 1940 m.
  • Kovos įstatymas, eilėraščiai, 1943 m.
  • Paukščiai grįžta, eilėraščiai, 1945 m.
  • Prieš amžinąjį priešą, publicistika, 1945 m.
  • Lietuviškos knygos 400 metų kelias, 1948 m.
  • Julius Janonis, 1951 m.
  • Literatūrų draugystė, 1962 m.
  • Lietuvių literatūros istorija, T. 1-4, 1957-1968 m.
  • Latvių literatūros milžinas: Andrejis Upytis, 1967 m.
  • Pjūtis, eilėraščiai, 1969 m.
  • Lapkritys, eilėraščiai, 1979 m.
  • Literatūriniai kontaktai, 1987 m.

Įvertinimai

  • 1959 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas.
  • 1969 m. LTSR valstybinė premija už „Lietuvių literatūros istorijos“ penkiatomio redagavimą ir parengimą.
  • 1979 m. Lietuvos liaudies rašytojas.
  • Viena Šiaulių miesto gatvė pavadinta jo vardu.

Literatūra

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: