Kretingos rajono savivaldybė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kretingos rajono savivaldybė
Kretingos rajono savivaldybės herbas
Kretinga district location.png
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Centras: Kretinga
Įkūrimo data: 1950 m.
Meras: Juozas Mažeika (1952)
Gyventojų: 40 982 (2011 m.)
Plotas: 989 km² (39)
Tankumas (2011): 41 žm./km²
Tinklalapis: Savivaldybės tinklalapis
Commons-logo.svg Vikiteka: Kretingos rajono savivaldybėVikiteka
  56° 09' 10‘’  
21° 06' 00‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Kretingos rajonas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
21° 42' 00‘’
  55° 47' 10‘’  

Kretingos rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje. Centras – Kretinga.

Turinys

Gamta ir geografija

Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Aukščiausia vieta (108 m) yra šiaurės rytuose, prie Žeimių, žemiausia (7 m) – prie Palangos miesto ribos.

Klimatas

Sausio vidutinė temperatūra -3,5 °C, liepos 16,7 °C. Per metus iškrinta 823–839 mm kritulių.

Vandenys

Vidaus vandenys užima 2,25 proc. rajono savivaldybės teritorijos. Savivaldybės pietrytine dalimi teka Minija, šiaurės rytine – jos intakas Salantas, vidurine – Akmena, pasienyje su Latvija į Baltijos jūrą įteka Šventoji, telkšo Kašučių ežeras ir 30 tvenkinių, iš jų didžiausias – Lazdininkų tvenkinys. Sąrašas: Kretingos rajono ežerai

Miškai ir dirvožemiai

Miškingumas 35 proc. Didžiausi miškai – Vaineikių, Šventosios, Mikoliškių, Rubulių. Auga daugiausia pušynai, eglynai, mišrieji miškai, juose daug beržų ir drebulių.

Savivaldybės teritorijos viduriniąja dalimi tarp Akmenos, Salanto ir Minijos upių, nuo šiaurinės iki pietinės ribos tęsiasi išplautžemių juosta, į rytus nuo jos ir pietvakarinėje dalyje – daugiausia balkšvažemiai. Yra palvažemių, šlynžemių, durpžemių, smėlžemių.

Saugomos teritorijos

Kretingos rajono savivaldybei priklauso Salantų regioninio parko dalis, Sūdėnų botanikos zoologijos draustinis, Grūšlaukės kraštovaizdžio draustinis, Kartenalės entomologinis draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis.

Gamtos paminklai:

Istoriniai paminklai:


Istorija

Kretingos rajono savivaldybė įsteigta vietoje Kretingos rajono pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą, [1] nors faktiškai savivaldos teisės tuometiniam Kretingos rajonui suteiktos pagal 1990 m. vasario 12 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Vietos savivaldos pagrindų įstatymą. Jas įgyvendino Kretingos rajono Liaudies deputatų taryba. Kretingos rajono savivaldybė kaip juridinis vienetas pradėjo veikti į pirmąjį posėdį susirinkus 1995 m. kovo 25 d. išrinktai Kretingos rajono savivaldybės tarybai. 19952010 m. Kretingos rajono savivaldybė buvo priskirta Klaipėdos apskričiai.

2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-12 įsteigtos 72 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950
(suskirstymas)
782 30 apylinkių
1954
(suskirstymas)
14 apylinkių
1959
(suskirstymas)
(surašymas)
759,1 39282 14 apylinkių
1962 1033 18 apylinkių
1963
(suskirstymas)
10 apylinkių
1967 1033 39600
1970
(surašymas)
1000 42086 10 apylinkių
  • 2 miestai
1972
(suskirstymas)
989,53 9 apylinkės
  • 2 miestai
  • 2 miesteliai: Darbėnai, Kartena
  • 197 kaimai
  • 13 kaimų dalių
  • 3 viensėdžiai
  • 4 glžk. stočių gyvenvietės
1976
(suskirstymas)
997 41700 9 apylinkės
  • 2 miestai
  • 2 miesteliai
  • 197 kaimai
  • 13 kaimų dalių
  • 3 viensėdžiai
  • 4 glžk. stočių gyvenvietės
1979
(surašymas)
42658 8 apylinkės
  • 2 miestai
  • 217 kaimo vietovių
1985 991 8 apylinkės
  • 2 miestai
  • 2 miesteliai
  • 189 kaimai
  • 1 glžk. stoties gyvenvietė
  • 2 viensėdžiai
1989
(surašymas)
991 44152 6 apylinkės
  • 2 miestai
  • 191 kaimo vietovė
2001
(surašymas)
989 45688 6 kaimo seniūnijos
  • 2 miestai
  • 2 miesteliai
  • 194 kaimai
  • 1 glžk. stoties gyvenvietė
  • 1 viensėdis
2011
(surašymas)
41 345 8 seniūnijos 2 miestai, 2 miesteliai, 189 kaimai, 1 gel. stoties gyvenvietė, 1 viensėdis

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[2]
39 282 42 086 42 658 44 152 45 688 45 964 40 982

Rajono gyventojų 97,6 proc. lietuviai, 0,7 proc. – rusai, 0,1 proc. – ukrainiečiai, taip pat gyvena baltarusiai, latviai, vokiečiai, lenkai. Miesto gyventojų 50,6 proc. Gyventojų vidutinis tankumas 46,6 žm./km². 89,5 proc. savivaldybės gyventojų yra katalikai, 1,1 proc. evangelikai liuteronai, 0,5 proc. – stačiatikiai, taip pat gyvena evangelikai reformatai, sentikiai ir kt.

Gyvenvietės

Rajone yra:

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

Ekonomika

Visoje savivaldybėje pagaminama 0,9 % Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Išvystytas medienos apdirbimas, baldų gamyba (bendrovė „Akmena“), tekstilės dirbinių, alaus, kombinuotųjų pašarų, lesalų bei baltyminių vitamininių papildų gamyba („Kretingos grūdai“), linų perdirbimas („Žemaitijos linai“), žuvų apdirbimas („Ostsee Fish Kretinga“), statyba („Damba“, „Ringesta“, „Edija“). Bendrovė „Genčių nafta“ eksploatuoja naftą, „Tyras“ – Kalniškių durpyną (ruošia kraikines, kompostines durpes, t.p. durpes kurui). „Žemaitijos granitas“ ruošia skaldą, žvyrą ir kt. akmens produkciją. Didžiausias pramonės centras – Kretinga.[3]

Žemės ūkis

Kurmaičiuose yra bendrovės „Vievio paukštynas“ filialas, Kluonaliuose auga vaismedžių medelynas. Žemės ūkio naudmenos užima 53,6 % A ploto, iš jų 87,1 % ariamoji žemė, 10,6 % – pievos ir natūralios ganyklos, 2,4 % – sodai ir uogynai (2005 m.) 52,5 % pasėlių užima javai, 25,4 % – daugiametės žolės, 5,4 % – bulvės.

Savivaldybės teritorijoje užauginama 8,0 % visų Lietuvos linų, 2,0 % – bulvių, 1,9 % – daržovių, 1,1 % -javų (2005 m.) 2004 m. pagaminta 1,7 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,7 % pieno), surinkta 7,1 % kiaušinių. Veisiama 1,5 % Lietuvos galvijų, 1,2 % kiaulių, 1,1 % arklių, 1,1 % avių ir ožkų (2005 m.) Bendrovėje „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ veisia lapės ir audinės.

Susisiekimas

Per savivaldybės teritoriją eina geležinkelis Vilnius – Klaipėda, plentai Šiauliai-Palanga, Gargždai-Kretinga, Kretinga-Skuodas, Klaipėda-Kretinga.

Visuomeninė infrastruktūra

Savivaldybės teritorijoje veikia 3 ligoninės, 7 ambulatorinės gydymo įstaigos, 16 medicinos punktų, 2 vaikų globos, laikino gyvenimo, pagyvenusių žmonių globos įstaigos. Yra 12 katalikų, 1 evangelikų liuteronų bažnyčia, 20 kultūros centrų, 23 bibliotekos.

Savivaldybėje yra Kretingos muziejus, Vyskupo M. Valančiaus gimtinės (Nasrėnai), Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos istorijos muziejai, Orvidų sodyba muziejus (Gargždelėje).

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Kretingos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Švietimas ir ugdymas

Savivaldybėje veikia Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyrius, 2 meno, sporto, specialioji internatinė mokyklos, 3 darželiai – mokyklos, vaikų darželis, 5 lopšeliai -darželiai (2006 m.)

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005-2012 m.[4]

Kretingos rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

Administracija

Savivaldybės seniūnijos

Atstovaujamoji valdžia – Kretingos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kretingos rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Rajone yra 9 seniūnijos (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Šaltiniai

  1. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas
  2. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  3. Kretingos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 19 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  4. Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: