Kristina Vaza
| Kristina Vaza | |
|---|---|
| |
| Karalienė Kristina. Sebastijeno Burdono paveikslas | |
 | |
|
| |
| Gimė | 1626 m. gruodžio 17 d. Stokholmas |
| Mirė | 1689 m. balandžio 19 d. Roma |
| Palaidotas | Šventojo Petro bazilika |
|
| |
| Tėvas | Gustavas II Adolfas |
| Motina | Marija Eleonora fon Brandenburg |
 | |
| Valdė | 1632-1654 m. |
| Pirmtakas | Gustavas II Adolfas |
| Įpėdinis | Karolis X Gustavas |
|
| |
| Vikiteka | Kristina VazaVikiteka |
Kristina Vaza (šved. Drottning Kristina, 1626 m. gruodžio 17 d. Stokholmas – 1689 m. balandžio 19 d. Roma) – 1632-1654 m. valdanti Švedijos karalienė.
Biografija
Kilusi iš Vazų dinastijos. Tėvas Gustavas II Adolfas, motina Marija Eleonora fon Brandenburg. Iki 1644 m. už mažametę Kristiną valdė Regentų taryba, kuriai vadovavo kancleris Akselis Oksenstierna. Kristina įgijo itin gerą išsilavinimą. Ji laisvai kalbėjo danų, graikų, ispanų, italų, lotynų, olandų, vokiečių kalbomis. Tarp jos mėgstamiausių autorių buvo Ezopas, Cezaris, Justinas, Livijus, Vergilijus. Dar dvylikametė laiškuose grafui Jonui Kazimierui nagrinėjo politinius ir karybos klausimus.
Nors tarp siūliusių jai ranką ir širdį buvo žymiausių Europos karališkųjų šeimų atžalos, ji pasirinko viengungišką gyvenimą, kad galėtų jį skirti valstybės valdymui.
Valdymas
1644 m. paskelbta pilnamete, 1650 m. karūnuota. Ribodama aristokratijos įtaką ieškojo sąjungininkų įvairiuose sluoksniuose – dalijo valstybės pareigas, titulus, bajorystę. Siekė kuo greičiau baigti 1618-1648 m. Trisdešimties metų karą. Domėjosi mokslu, filosofija ir teologija. Garsėjo kaip dosni mokslo ir meno globėja, Ją supo daug žymių asmenybių – Renė Dekartas, Blezas Paskalis ir kiti. 1649 m. sosto įpėdiniu pripažino pusbrolį Karolį Gustavą. 1654 m. birželio 6 d. sosto atsisakė ir užsitikrinusi kasmetines 200 000 riksdalerių pajamas, išvyko iš Švedijos.
Persirengusi vyriškais drabužiais atvyko į Antverpeną, o per Kalėdas Briuselyje slapta priėmė katalikybę. 1655 m. Insbruke popiežius Aleksandras VII jai iškilmingai suteikė Marijos Aleksandros vardą.
Apsigyvenusi Romoje bandė dalyvauti ir tarptautiniame politiniame gyvenime – 1657 m. siekė Neapolio, o 1668 m. abdikavus Jonui Kazimierui – Abiejų Tautų Respublikos sosto. Mirus karaliui Karoliui X Gustavui bandė grįžti į Švedijos sostą, bet paramos nesulaukė.
Vėl subūrė aplink save daug mokslininkų ir menininkų, kurie 1690 m. įkūrė Arkadijos akademiją. Sukaupė vertingus paveikslų, monetų, knygų, rankraščių rinkinius.[1]
Apie ją
- Augustas Strindbergas. Kristina. Drama. 1901 m.
- „Karalienė Kristina“. (Queen Christina) Kino filmas, 1933 m. Režisierius Rubenas Mamulianas, pagrindinį vaidmenį atliko Greta Garbo.
Šaltiniai
- ↑ Kristina Vaza. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 76 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Literatūra
- Åkerman, S. Queen Christina of Sweden and her circle: the transformation of a seventeenth century philosophical libertine. New York: E. J. Brill. 1991 ISBN 90-04-09310-9.
- Buckley, Veronica. Christina. Queen of Sweden. London: Harper Perennial. 2005 ISBN 1-84115-736-8.
- Cartland, Barbara. The Outrageous Queen: A Biography of Christina of Sweden. London: Muller, 1956.
- Goldsmith, Margaret. Christina of Sweden: A Psychological Biography. New York: Doubleday 1933.
- Harrison, Ada. Christina of Sweden. London: Howe. 1929.
- Stolpe, Sven. Christina of Sweden. New York: Macmillan, 1966.
- Hjortsjö, Carl-Herman. The Opening of Queen Christina’s Sarcophagus in Rome. Stockholm: Norstedts. 1966
- Hjortsjö, Carl-Herman. Queen Christina of Sweden: A medical/anthropological investigation of her remains in Rome (Acta Universitatis Lundensis). Lund: C. W. K. Gleerup. 1966
- Mender, Mona. Extraordinary women in support of music. Lanham, Maryland: Scarecrow Press, 1997
- von Platen, Magnus. Christina of Sweden: Documents and Studies. Stockholm: National Museum. 1966
- Stolpe, Sven. Drottning Kristina. Stockholm: Aldus/Bonnier. 1996
Nuorodos
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||