Kristupas Radvila Jaunasis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kristupas Radvila Jaunasis
lenk. Krzysztof Radziwiłł młodszy
Kryštap Radzivił. Крыштап Радзівіл.jpg
Radvilos
Trimitai
Trimitai

Gimė 1585 m. kovo 22 d.
Biržuose
Mirė 1640 m. lapkričio 19 d. (55 m.)
Svėdasuose

Tėvas Kristupas Radvila Perkūnas
Motina Kotryna Tečinskaitė
Sutuoktinis(-ė) Ona Kiškaitė
Vaikai

Jonušas Radvila
Kotryna Radvilaitė


Veikla
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Vikiteka Kristupas Radvila JaunasisVikiteka

Kristupas Radvila Jaunasis (lenk. Krzysztof Radziwiłł młodszy, 1585 m. kovo 22 d. Biržuose – 1640 m. lapkričio 19 d. Svėdasuose) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Biografija

Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų Biržų – Dubingių giminės,[1] Kristupo Radvilos Perkūno ir Kotrynos Tečinskaitės sūnus.

Nuo 1601 m. studijavo Leipcigo ir Heidelbergo universitetuose, vėliau Nyderlanduose mokėsi karybos.

Jaunystėje greta tėvo dalyvavo kare su Švedija bei 16171619 m. karuose su Rusija. Pasirodė esąs energingas ir talentingas karo vadas. 16151635 m. Lietuvos lauko etmonas. 1617–1618 m. ir 16211622 m. vadovavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenei kovose su Švedija. 1622 m. prie Mituvos atrėmė didesnės švedų kariuomenės, kuriai vadovavo pats karalius Gustavas Adolfas, puolimą.

Būdamas įsitikinęs reformatas tęsė tėvo ir senelio Mikalojaus Radvilos Rudojo pradėtus darbus. 1625 m. įsteigė aukštesniąją evangelikų reformatų mokyklą Kėdainiuose, 1626 m. Slucke. Tuo buvo nepatenkintas karalius Žygimantas Vaza, bet ir jis nedrįso kovoti su turtingiausia Lietuvos didikų gimine, kuri galėjo per trumpą laiką surinkti stipriausią kariuomenę tuometinėje Europoje. Santykiai su karaliumi dar labiau pašlijo, kai užsienyje buvo rasti vadinamieji Orleano užrašai, kuriuose buvo Kristupo apmąstymai, kad reikia nuversti Žygimantą ir karaliumi išrinkti Prancūzijos sosto įpėdinį Gustavą Orleanietį.

Mirus karaliui Žygimantui, kai buvo tariamasi dėl naujo karaliaus kandidatūros, 1632 m. birželio 22 – liepos 17 d. buvo išrinktas Seimo maršalka. Nors iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į Vladislovo Vazos išrinkimą karaliumi, tačiau vėliau rėmė visus jo žygius.

Pasižymėjo 16321634 m. kare su Rusija, kai vadovaudamas gerokai silpnesnei lietuvių kariuomenei, sugebėjo išlaikyti Smolensko apsiaustį ir aktyviais bei drąsiais veiksmais leido karaliui Vladislovui IV surinkti ir atvesti pagrindines kariuomenės jėgas. Nebijodamas būti atkirstas nuo pagrindinių jėgų užpuolė rusus iš užnugario, o tai ir lėmė jų kapituliaciją. Persekiodamas sumuštą kariuomenę ir trukdydamas surinkti naują, su savo raiteliais atliko drąsų reidą į Rusijos gilumą.

1633–1640 m. būdamas Vilniaus vaivada, stengėsi taikiai išspręsti tuo metu paaštrėjusisu konfliktus tarp katalikų, kuriuos kurstė jėzuitai, ir protestantų. 1635–1640 m. Lietuvos didysis etmonas.

Pasižymėjo ne tik kaip karybos praktikas, bet ir kaip teoretikas. 1624 m. lenkų kalba parašė knygą „Apmąstymai apie karo Livonijoje pradžią“.

Postas
Prieš tai:
Mikalojus Hlebavičius
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus kaštelionas

1633
Po to:
Albertas Vladislovas Radvila
Prieš tai:
Leonas Sapiega
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus vaivada

16331640
Po to:
Jonušas Skuminas Tiškevičius
Prieš tai:
Martynas Žegockis
Coat of Arms of the Polish-Lithuanian Commonwealth.svg
ATR seimo maršalka

1632
Po to:
Jokūbas Sobieskis

Šaltiniai

  1. Kristupas Radvila Jaunasis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris. - 304 psl.

Nuorodos

Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: