Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas – teisminė LR valdžios institucija, sprendžianti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, garantuodama Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstitucinės priežiūros (kartais vad. konstitucinės justicijos) subjektas.
LR Konstitucinis Teismas darbą pradėjo 1993 m. rugsėjo 15 d.
Sudėtis
Pagrindinis straipsnis - LR KT teisėjai
LR Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami 9 metams ir tik 1 kadencijai. Kas 3 metai Teismas atnaujinamas vienu trečdaliu. Teisėjus skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio Teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Konstituciniame Teisme (nuo 2011 m. kovo mėn.) yra 4 profesoriai ir 3 docentai. Tokio lygio, tokio išsimokslinimo Konstitucinio Teismo sudėties iki šiol dar nebuvo[1].
Teisėjai - LR KT pirmininkas - Romualdas Urbaitis (l.e. pareigas), Egidijus Bieliūnas, Toma Birmontienė (g. 1956 m.), Pranas Kuconis (g. 1961 m.), Gediminas Mesonis (g. 1968 m.), Ramutė Ruškytė (g. 1958 m.), Egidijus Šileikis (1967 m.), Algirdas Taminskas (g. 1962) ir Dainius Žalimas (g. 1973 m.).
Ankstesni Teismo pirmininkai - Juozas Žilys (g. 1942 m.), Egidijus Kūris (g. 1961 m.), Vladas Pavilonis (1932-2003) ir Kęstutis Lapinskas (g. 1937 m.).
Kompetencija
LR KT priima nutarimus bei teikia išvadas. Nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi erga omnes. Išvados yra patariamojo pobūdžio.
Teismas nagrinėja bylas ir priima nutarimus dėl:
- įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo LR Konstitucijai;
- Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams;
- Vyriausybės aktų atitikimo LR Konstitucijai ir įstatymams.
Teisės aktas gali prieštarauti LR Konstitucijai dėl normų turinio, reguliavimo apimties, formos ar priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarkos. Konstitucinis Teismas teikia išvadas:
- ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;
- ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
- ar LR tarptautinės sutartys neprieštarauja LR Konstitucijai;
- ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja LR Konstitucijai.
Kreipimasis į Konstitucinį Teismą
Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą turi:
- dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
- dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
- dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.
Prašyti Konstitucinio Teismo išvados visais Teismo kompetencijai priskirtais klausimais gali Seimas. Prezidentas gali prašyti išvados dėl Seimo narių rinkimų ir tarptautinių sutarčių.
Pažymėtina, kad Lietuvos konstitucinė teisė nenumato (individualaus) konstitucinio skundo galimybės, kai į KT gali kreiptis ir „paprasti“ žmonės (pvz., piliečiai, užsieniečiai).
Bylos
Pakso byla
2004 m. balandžio 6 d. – po Seime inicijuoto apkaltos proceso už Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą LR Prezidentas Rolandas Paksas buvo pašalintas iš Prezidento pareigų [2];
2011 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas (Didžioji kolegija) dėl apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto pašalinto Rolando Pakso skundo savo sprendime konstatavo, kad „Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas“.[3]
Šaltiniai
- ↑ Paskirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai (2011 m. kovo 15 d. LRS kanceliarija: pranešimas VIR, VAKARINIS POSĖDIS, (iš plenarinio posėdžio))
- ↑ www.ve.lt: Trečią kartą R. Paksas pasitraukė ne savo noru
- ↑ Lietuva pažeidė R. Pakso teises, nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas
Nuorodos
| ||||||