Laivių piliakalnis
| Laivių piliakalnis | ||
| Kiti pavadinimai | ||
| ||
| Laivių piliakalnis iš pietų pusės. 1991 m. | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: | Vėliava Klaipėdos apskritis | |
| Savivaldybė: |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Imbarės seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Laiviai | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 8 | |
| Aikštelės apimtis, m | 50 × 45 | |
| Priešpilis | spėjamas | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. – XIII a. | |
| Žvalgymo metai | 1948 m., 1959 m., 1982 m., 1992 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Paminklas | |
| Tipas | Piliakalnis | |
| Unikalusis objekto kodas | 5212 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A441P | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR494 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Laivių piliakalnis (arba Erlėnų piliakalnis, Pilalė) stūkso Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Laivių kaime, Salanto ir Bubino santakoje. Pasiekiamas Laivių kaimo pradžioje, prieš nedidelį kelio posūkį į dešinę pasukus šiaurėn į kairę, už 400 m, priešais Bubiną pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi, pavažiavus lauko keliuku palei Bubiną 500 m, yra lauko kyšulio kampe.
Istorija
Piliakalnį vietos gyventojai vadinama Pilale. Pasakoja, kad senovėje pro piliakalnį tekenatis Salantas buvęs didelė ir vandeninga upė, kuria plaukiojo karo ir prekybos laivai, prisišvartuodavę prie netoli piliakalnio augusio aukšto ąžuolo su ilga, virš upės slėnio pakibusia šaka, naudojama krovinių iš laivų iškrauti ir pakrauti. Esą, laivų sustojimo vietą imta vadinti Laiviais, o vėliau šis vardas prigijo visam kaimui[1]. Kiti padavimai pasakoja apie piliakalnyje nugrimzdusį dvarą ir užkastus lobius, link kurių vedę požeminiai urvai. Matyt šie pasakojimai XX a. pirmoje pusėje atvedė į piliakalnį lengvatikius lobių ieškotojus, po kurių apsilankymo aikštelėje liko pora didelių duobių. Tarpukariu piliakalnis priklausė ūkininkui Puškoriui.
1972 m. piliakalnis įrašytas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (AR494)[2], 1997 m. paskelbtas nekilnojamąja kultūros vertybe (A441)[3], o 1998 m. – Lietuvos Respublikos kultūros paminklu (A441P)[4], 2005 m. pripažintas valstybės saugomu[5].
Piliakalnis
Įrengtas Salanto ir Bubino kairiųjų krantų kyšulyje. Šlaitai statūs, 8 m aukščio. Aikštelė trikampė, 50 m ilgio ir 45 m pločio. Jos pietvakariniame krašte supiltas 1,5 m aukščio, 10 m pločio ir 49 m ilgio lanko formos pylimas[6]. Piliakalnis apaugęs lapuočių medžių mišku. Anotacinio ženklo nėra. Į pietus-pietvakarius nuo piliakalnio pastebėta papėdės gyvenvietės kultūrinio sluoksnio pėdsakų.
Saugomos teritorijos plotas 1,91 ha.
Apie 200 m į pietryčius nuo piliakalnio yra Laivių akmuo, vadinamas Laumės kūliu, o apie 350 m į pietryčius, priešingame Bubino krante yra Laivių kapinynas.
Tyrimai
Piliakalnį kaip kultūros paveldo objektą išaiškino inžinierius Ignas Jablonskis. 1948 m. jį žvalgė Lietuvos istorijos institutas (tyrimų vadovas Pranas Kulikauskas)[7], 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas)[8], 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas)[9].
1974-1976 m. kartografavo Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – TSRS žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutas[10], 1992 m. – Valstybinis žemėtvarkos institutas.
Datuojamas I tūkst. – XIII a.[11].
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Kalvių piliakalnis 35 km Daukšių piliakalnis 15 km |
Apuolės piliakalnis 22 km Mosėdžio piliakalnis 11 km |
Mikytų piliakalnis 16 km |
| |||||||
| Įpilties piliakalnis 23 km |
|
Užpelkių piliakalnis 10 km | |||||||||
| Imbarės piliakalnis 6 km | Kartenos piliakalnis 20 km | Gintališkės piliakalnis 7,5 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Piliakalnis, Laivių km., Imbarės apyl. Archeologinio paminklo pasas. Surašė J. Mickevičius, 1959. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 4, b. 6, l. 2a.
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 135.
- ↑ Valstybės žinios, 1998, Nr. 14, p. 10.
- ↑ Valstybės žinios, 1998, Nr. 49, p. 55.
- ↑ Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymas Nr.: ĮV-190.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 92 (Nr. 359).
- ↑ Pranas Kulikauskas. 1948 m. Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Lietuvos istorijos instituto archeologinės ekspedicijos, įvykusios nuo 1948 m. liepos mėn. 20 d. iki rugpjūčio mėn. 26 d. dienoraštis (Kretingos aps., Telšių aps.). – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, b. 31, l. 42.
- ↑ Tyrimų medžiaga saugoma Kultūros paveldo centre.
- ↑ Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f.28, ap.1, b.14.
- ↑ Bronius Dakanis. Archgeologijos paminklų kartografavimas Lietuvos TSR. – 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai. Vilnius, 1987.
- ↑ Gintautas Zabiela. Laivių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 462 psl. ISBN 978-5-420-01654-1..
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 454-455.
- Laivių piliakalnio planas. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga
- Laivių, Erlėnų piliakalnis, vad. Pilale
- Lietuvos piliakalnių atlasas
Laivių piliakalnis iš pietų pusės. 2010 m.
Eroduojantis Laivių piliakalnio šlaitas ir papėdė. 2010 m.
Bubino upelio plaunamas Laivių piliakalnio šlaitas. 2010 m.
| ||||||