Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija
Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija
Gyvenvietė: Laukuva
Adresas: Varnių g. 10A
Mokinių skaičius 419 (2013 m.)
Mokytojų skaičius 43 (2013 m.)
Mokyklos direktorė(-ius) Vincas Jurgaitis

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Šilalės rajono Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Šilalės raj., Laukuvoje, Varnių g. 10A, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 290329780.

Filialai:

Istorija

Prie Laukuvos bažnyčios veikė mokykla, sunykusi 17001721 m. Šiaurės karo metu ir vėl atkurta 1804 m. Atskiro mokyklos pastato nebuvo, vaikai rinkdavosi gerų žmonių namuose, kur juos skaitymo, rašymo, žemaičių ir rusų kalbų mokė patentuoti mokytojai, zakristijonas, o po 1863 m. sukilimo samdyti daraktoriai. 1907 m. įsteigtoje pradinėje mokykloje, kaip ir po metų Varnių gatvėje atidarytoje liaudies mokykloje, pamokos vyko rusų kalba. Tik 1918 m. įsteigta lietuviška mokykla privačiame name. Tuomet ją lankė vos 20 mokinių, kurių skaičius ketvirtame dešimtmetyje išaugo iki pusantro šimto. Nutiesus pro Laukuvą žemaičių plentą, miestelis atgijo. Mokytojos A. Gaidamavičiutės–Juškevičienės bei vaistininko K. Stopaus iniciatyva, agronomui M. Kaulakiui bei ūkininkams Vėliui bei Gošauskiui remiant, 1938 m. vasarą pradėta statyti 6 komplektų tipinė dviaukštė mūrinė pradinė mokykla, atidaryta 1940 m. birželio 14 d. Pirmuoju jos vedėju tapo A. Monstvilas, kuris 1941 m. birželio 14 d. kartu su šeima ištremtas į Komiją. Prasidėjęs karas sugriovė daugelio žmonių gyvenimus, sovietinė okupacija privertė jaunuolius pamiršti mokslą ir pradėti kovą, įsijungti į rezistenciją. Darbai mokykloje sustojo, juolab, kad kurį laiką ji buvo paversta ligonine.

Besibaigiant vokiečių okupacijai, laukuviškiams pavyko Šilalėje iš progimnazijos į gimnaziją išaugusią mokyklą perkelti į Laukuvą, nes čia buvo visais atžvilgiais gimnazijai tinkamos patalpos, kurių Šilalėje neturėta. 1943 m. rudenį pradėti pirmieji 6 klasių Laukuvos gimnazijos mokslo metai, o 1945 m. išleista pirmoji abiturientų laida, kurioje buvo 6 mokinės. Atidarius Laukuvoje gimnaziją, suaktyvėjo mokinių veikla. 1943-1949 m. Tauragėje kasmet rengta 3 dienų meno saviveiklos bei sporto olimpiada, iš kurios laukuviškiai grįždavo užėmę prizines vietas. Mokinių skaičiui išaugus iki 233 mokyklos patalpų nebeužteko, todėl 1947/1948 m. dalis klasių iškelta į miestelio centre esantį medinį pastatą „Vincentinę“, kur dabar Laukuvos seniūnija. 1949 m. pavasarį išėjo ir antroji gimnazistų laida.

Nuo 1949 m. rugsėjo 1 d. Laukuvos gimnazija reorganizuojama į vidurinę mokyklą, išsidėsčiusią trijuose pastatuose (Baltieji, Antrieji, Tretieji rūmai). Tai sukeldavo daug nepatogumų, ypač mokytojams, todėl 1963 m., vadovaujant direktoriui A. Bružui, pradėta pirmojo dviejų aukštų mokyklos priestato statyba. Po metų atšvęstos įkurtuvės. Gausėjant mokinių skaičiui (1977\1978 m. jų buvo daugiausia – 778), pastatas vėl plėtėsi, atsirado naujų kabinetų, pastatyti du bendrabučiai, 1970\1971 m. atidaryta Šilalės vaikų–jaunimo sporto mokyklos sekcija, o 1974 m. mokyklos kraštotyros muziejus, prabilęs apie Laukuvos ir jos apylinkių istoriją. 19861987 m. iš Šilalės į Laukuvą perkeliama pagalbinė mokykla. 1988 m. pereita nuo kabinetinės sistemos prie klasių (1999 m. vėl grįžta prie kabinetų). Nuo 1991 m. Laukuvos vidurinės mokyklos bazėje įsikuria Šilalės vaikų ir jaunimo sporto mokykla, kuriai dar ir šiandien vadovauja kūno kultūros ir geografijos mokytojas S. Macas.

1991 m. Švietimo ministerija paskelbė pirmuosius gimnazijų steigimo nuostatus. Ši perspektyva Laukuvoje pasirodė priimtina, tad mokyklos direktorius V. Jurgaitis, direktoriaus pavaduotoja ugdymui A. Bražauskienė, pasitardami su konsultacine taryba, paruošė visus reikalingus dokumentus gimnazijos atkūrimui ir kreipėsi į Kultūros ir Šveitimo ministeriją. Laukti ilgai nereikėjo – 1992 m. rugsėjo 1 d. gimnazija atkurta, o 2001 m. jai suteiktas buvusio mokinio, žinomo ne tik Lietuvoje ir Europoje, filosofijos mokslų daktaro, tautosakininko Norberto Vėliaus vardas.

Direktoriai


Žymūs mokiniai

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+6066-53=6013 wiki spaudos ženklai).