Leonas Kuodys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Leonas Kuodys
LG Leonas Kuodys.jpg

Gimė 1902 m. kovo 29 d.
Užkalniai, Ramygalos valsčius
Mirė 1975 m. spalio 26 d. (73 m.)
Panevėžys

Veikla
pedagogas, kalbininkas, poetas, spaudos darbuotojas

Alma mater Lietuvos universitetas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Turinys

Leonas Kuodys (1902 m. kovo 29 d. Užkalniai, Ramygalos valsčius1975 m. spalio 26 d. Panevėžys) – Lietuvos pedagogas, kalbininkas, poetas, spaudos darbuotojas.

Biografija

Leonas Kuodys gimė 1902 m. kovo 29 d. Ramygalos miestelyje. Jo tėvas Petras Kuodys buvo kilęs iš Ramygalos valsčiaus, Užkalnių kaimo. Buvo geras siuvėjas ir vaikščiojo iš kaimo į kaimą. Leonas buvo jauniausias trijų vaikų šeimoje.

Mokytis Leonas Kuodys pradėjo dar iki Pirmojo pasaulinio karo. Ramygaloje baigęs triklasę parapinę pradžios mokyklą, mokėsi Panevėžio miesto keturklasėje mokykloje. Joje baigė dvi klases. Mokslo L.Kuodys nenutraukė ir karo metais. Jis Panevėžyje lankė jau lietuviška tapusią realinę gimnaziją. 1919 m. jis išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo tik 6 mėnesius, nes susirgo ir nuo tolesnės tarnybos buvo atleistas.

Grįžo mokytis į Panevėžio gimnaziją, kuri jau tapo valstybine. Pradėjo domėti poezija. Rašė eilėraščius ir juos spausdino „Pavasaryje“ ir kitur.

Panevėžio gimnaziją L.Kuodys baigė 1922 m. Tais pat metais įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Literatūros skyrių.

1922 su kitais įkūrė „Meno kuopą“. 1926 baigė Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyrių.

Savo darbinę veiklą L.Kuodys pradėjo 1926 m.rudenį laisvai samdomu lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Alytaus gimnazijoje.

Nuo 1927 m. rugsėjo 1 d. L.Kuodys buvo paskirtas laisvai samdomu lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju į Panevėžio gimnaziją. Vėliau L.Kuodys perėjo į berniukų gimnaziją. Čia jis dirbo iki 1935 m.

Nuo 1936 m. dirbo Klaipėdoje. Nenorinčio gadinti sveikatos mokytojo buvo pasigailėta ir po poros mėnesių buvo perkeltas į Kauno 1-ąją gimnaziją.

Lietuvoje pasikeitus politinei situacijai L.Kuodys perkeltas į Ukmergės Jono Biliūno berniukų gimnaziją lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. 1950 metų paskyrimu į Ukmergę buvo patenkintas.

1941 m. jis buvo nublokštas į Linkuvą. Naujas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas laikėsi išdidžiai ir kiek arogantiškai.

Linkuvos gimnazijoje L.Kuodys dirbo visus trejus vokiečių okupacijos metus. Karo metais L.Kuodys nedalyvavo jokiuose rašytojų ir poetų susibūrimuose. Politiniu požiūriu laikėsi atsargiai.

1943 m. suorganizavo Linkuvos gimnazijos mokytojų išvyką į Kauną. Mokytojo pamokos buvo nenuobodžios ir įdomios. Dėstė ramiai, bet sistemingai, akcentuodamas svarbiausius dalykus.

L.Kuodys 1943 m. liepos 29 d. prašosi perkeliamas į Ramygalą. Tačiau dar vienerius metus liko Linkuvoje. Čia, Voronėlių kaime, pralaukė persiritant frontą, o po to išvažiavo į Panevėžį.

1970 m. L.Kuodys sunkiai susirgo.

Mirė Leonas Kuodys 1975 m. spalio 26 d. palaidotas Panevėžio katedros kapinėse.

Kūryba

19451949 m. dirbo Alytaus gimnazijoje. Vėliau gavo darbą Panevėžyje mergaičių po to berniukų gimnazijoje reikėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo aukštesnėms klasėms. 1949-1964 m. dirbo Panevėžio gimnazijose, pastaroji nuo 1949 m. vadinta Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla.

Draugavo su rašytojais, įsitraukė į žurnalistinį darbą, 19251927 dirbo žurnalo „Mūsų kalba“, 1930 m. Panevėžyje leisto savaitraščio „Mūsų dienos“ redakcijoje, 19371940 redagavo žurnalą „Mokslo dienos“, nuo 1938 m. buvo „Tautos mokyklos“ redakcinės komisijos narys.

1922 m. dienraštyje „Lietuva“ paskelbė pirmuosius eilėraščius. Poeziją spausdino žurnaluose „Skaitymai“, „Vairas“, „Jaunoji Lietuva“, „Jaunalietuvių vadovas“, „Mokslo dienos“, savaitraštyje „Mūsų kraštas“. Taip pat rašė satyras, humoreskas, gyvenimo pasakas, vertė užsienio poetų kūrinius, paskelbė straipsnių kalbos ir literatūros klausimais. 1925-1927 m. redagavo žurnalo „Lietuvos mokykla“ priedą „Mūsų kalba“. Taip pat redagavo žurnalą „Jaunoji Lietuva“, savaitraštį „Mūsų kraštas“. Nuo 1937 m. iki 1940 m. žurnalo „Mokslo dienos“ redaktorius.[1]

Pokario metais bendradarbiavo „Lietuvių kalbos žodyne“, pateikė apie 10 000 žodžių, leidiniuose „Kalbotyra“, „Literatūra ir kalba“, „Gimtoji kalba“, „Literatūra ir menas“, „Tarybinis mokytojas“, „Tiesa“, „Mūsų kalba“, „Kalbos kultūra“ ir kituose. Spaudoje paskelbė poezijos, prozos kūrinių, poezijos vertimų, kalbos ir literatūros straipsnių.[2]

Po mirties jo gyvenimo draugė 1994 m. išleido pirmą ir vienintelį Leono Kuodžio eilėraščių rinkinį „Pro žydinčius langus“.

Prisiminimai

Eilėraštis tapęs liaudies daina
Leono Kuodžio gimimo diena paminima Linkuvos bibliotekoje

Lietuvių kalbos savaitė „Jie garsino mūsų kraštą“ (skirta Linkuvos gimnazijos 100-ečiui)

5–6 klasių mokiniams teko didelė garbė pristatyti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją, kraštotyrinio darbo puoselėtoją Felimoniją Skrebaitę-Mielienę. Mokiniai susipažino su mokytojos biografija, kraštotyrine veikla. Sekė padavimus, kuriuos su savo mokiniais buvo surinkusi mokytoja. Mokiniai sužinojo, kaip atsirado kai kurių Linkuvos krašto kaimų pavadinimai. Stebino įdomios mįslės, kurios šiuolaikiniam mokiniui pasirodė tikras iššūkis. Tai buvo puiki pamoka prisimenant mokytoją F. Mielienę, jos, kaip kraštotyrininkės, veiklą.

Lietuvių kalbos savaitės antroji diena buvo skirta Šiaurės Lietuvos šviesuolei, Lietuvos garbės kraštotyrininkei, etninės kultūros puoselėtojai mokytojai Stanislavai Lovčikaitei prisiminti. Mokiniai susipažino su mokytojos kraštotyrine veikla, parašytomis knygomis, mokytojos darbu. Savo prisiminimais apie mokytoją ir auklėtoją pasidalino lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Birutė Deveikienė. 7a klasės mokiniai, lankantys etnografinį ansamblį „Ratinėlis“, mokė 8a ir 8b klasės mokinius žaisti mokytojos S. Lovčikaitės užrašytus Linkuvos krašto žaidimus „Barė ponas katinėlį“ ir „Sėjo rūtą, sėjo mėtą“.

3g ir 4g klasių mokiniai buvo pakviesti susipažinti su Linkuvos krašto rašytojais Juozu Paukšteliu ir poetu Vaidotu Spudu, jų ryšiais su mūsų gimnazija ir trumpai su jų kūryba. Buvo papasakota apie J. Paukštelio vaikystę, kelerius mokymosi metus Linkuvoje ir fragmentinius ryšius su mokykla, kai jau rašytojas J. Paukštelis atvykdavo į gimtuosius Titonius. Mokiniai susipažino su jo trilogija „Jaunystė“, „Netekėk, saulele“, „Čia mūsų namai“ žiūrėdami videofilmo „Čia mūsų namai“ ištraukas. Su V. Spudo trumpu gyvenimu ir darbu Linkuvoje supažindino mergaitės, paruošusios skaidres, o jo paskutiniųjų gyvenimo metų eilėraščiai buvo skaitomi iš vienintelės po poeto mirties 1963 metais išleistos knygelės „Mėlynos pušys“. Pasak vieno abituriento, renginys buvo jautrus.

1g ir 2g klasių mokiniai išgirdo apie Linkuvos krašto lietuvių kalbos puoselėtojus kalbininkus. 1gb klasė pristatė Kazimierą Garšvą, Stasį Tumėną, jų ryšius su Linkuva, kalbinius darbus. 1ga supažindino su kalbininke Antane Kučinskaite, papasakojo prisiminimus apie jos mokytojavimo metus Linkuvoje, perskaitė buvusios mokinės A. Konaverskytės-Sučylienės sukurtą eilėraštį „Kol gyvas žodis“, skirtą buvusiai „lelijėlių“ auklėtojai mokytojai A. Kučinskaitei. Mokytoją Leoną Kuodį pristatė 2g klasės mokiniai. Marija Kacilevičiūtė padainavo dainą, kuri buvo sukurta pagal L. Kuodžio sukurtą eilėraštį „Išvežta mergaitė“ ir ilgainiui virto gerai žinoma liaudies daina „Burkuoja balandžiai po langu“. Mokiniai dalyvavo trumpoje viktorinoje, o paskui atliko įvairias užduotis, kurios buvo parengtos pagal A. Kučinskaitės knygą „Kalbos etiketas“.

Reikia tikėtis, kad prisilietimas prie praeities tik padeda mokiniui suprasti, kad pasaulis prasideda čia, kur mūsų namai, kur žmonės, kuriems rūpėjo gimtojo krašto kultūra, kalba. „Kalba – tai miestas, į kurio statybas kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį (Emersonas)“, – teigė gimnazistė A. Leimontaitė. O gimnazistė S. Juškaitė renginį užbaigė tokiais žodžiais: „Tai ir mes kiekvienas atneškime po vieną akmenį ir prisidėkime prie to kalbos miesto statybos pagarbiai vartodami gimtąją kalbą ir atsimindami žmones, kuriems rūpėjo kultūros, gimtosios kalbos likimas, kuriems ir šiandien skauda dėl nenumaldomų pokyčių ir požiūrio į gimtąją kalbą kitimo.“

Lietuvių kalbos mokytojos B. Deveikienė, D. Romanovienė, L. Kupriūnienė, R. Ašmenavičienė

Šaltiniai

Bibliografija

  • Pro žydinčius langus, eilėraščių rinkinys, 1994 m.

Šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 252 psl.
  2. Justas Jasėnas. Leonas Kuodys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 273 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: