Lesotas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Mmuso wa Lesotho
Kingdom of Lesotho
Lesoto vėliava Lesoto herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Lesotas žemėlapyje
Valstybinė kalba sesoto, anglų
Sostinė Maseru
Didžiausias miestas Maseru
Valstybės vadovai Letsie III Pakalita Mosisili
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
30 355 km² (136)
0 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
1 906 387 (141)
62.8 žm./km² (99)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
5,19 mlrd. $ (152)
2600 $ (134)
Valiuta loti (LSL); Pietų Afrikos randas (ZAR)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+2
nenaudojamas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Jungtinės Karalystės
1966 m. spalio 4 d.
Valstybinis himnas Lesoto himnas
ISO kodas LS
ISO3 kodas LSO
ISO skaitmeninis kodas 426
FIPS kodas LT
GeoName kodas 932692
Interneto kodas .ls
Šalies tel. kodas 266
Commons-logo.svg Vikiteka: LesotasVikiteka

Lesoto Karalystė (Lesotas) – valstybė Pietų Afrikoje, iš visų pusių apsupta Pietų Afrikos Respublikos. Valstybės pavadinimas verčiamas kaip „šalis, kurioje kalbama sesoto kalba“. Lesotas, kaip buvusi Jungtinės Karalystės kolonija, priklauso Tautų Sandraugai.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Lesoto istorija

Lesoto valstybingumo istorija prasidėjo XIX a. pradžioje, kai karalius Mošoešoe I konsolidavo basoto tautos gyvenamas teritorijas, apėmusias taip pat ir dalį dabartinės Pietų Afrikos Respublikos. Ši konsolidacija vyko į pietus gyvenusių bantų genčių - zulų, chosų ir kitų - ekspansijos akivaizdoje. Ši ekspansija buvo įvardijama kaip mfekanė ir skatino vienytis.

Mfekanės metu basoto valstybė buvo nusiaubta, o XIX a. viduryje basotai ėmė kariauti su nauju priešu - būrais, kurie masiškai kolonizavo kraštą. Pastarųjų ekspansijos metu basoto valstybė neteko didesniosios dalies teritorijos (dabar ji sudaro Pietų Afrikos Fristeito valstiją), kur įsikūrė Laisvoji Oranžijos Valstybė, išlaikydama tik teritoriją kalnuose. 1868 m. basoto karalius paprašė Britų Imperijos pagalbos, dėl ko valstybė tapo britų protektoratu.

Po nesėkmingo britų mėginimo aneksuoti kraštą prijungiant prie Kapo kolonijos, basoto išsaugojo nepriklausomybę. 1886 m. jų valstybė tapo atskira kolonija - Basutolandu. Netgi tada, kai šią koloniją apsupo kitos britų kolonijos, kurios 1910 m. sujungtos į Pietų Afrikos Sąjungą, Basutolandas atsisakė prisijungti. Tai garantavo Lesotui labai neįprastą padėtį iki pat šių dienų.

Lesotas nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos išsikovojo 1966 m. spalio 4 d. kaip karalystė, mat buvo išsaugojęs senąją karalių dinastiją. Iki 1986 m. šalyje įvyko daug politinių krizių, konfliktų su Pietų Afrika, kas sukėlė karinį perversmą. 1992 m. Lesoto karalius neteko valdžios, tapdamas tik valstybės simboliu.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Lesoto politinė sistema

Lesote vyrauja konstitucinė monarchija. Dabartinis karalius - Letsie III. Karaliaus valdžia šiuo metu yra daugiau simbolinė, jis beveik nedalyvauja politiniame gyvenime. Šalies Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas Pakalita Mosisili, kuris turi didžiausias politines galias Lesote.

Lesoto Demokratijos Kongreso partija Nacionalinėje Lesoto asamblėjoje (žemesniajame parlamento lygyje) turi daugumą su 62 nariais. Visų Basutų konvencijos partija, kurią sudarė buvęs užsienio reikalų ministras Tom Tabane, yra didžiausia opozicijos partija. Visoje 120 vietų Asamblėjoje yra net 12 partijų nariai. Visų narių kadencija trunka 5 metus.

Aukštesnis parlamento lygmuo yra Lesoto Senatas, kurį sudaro 22 vietos, o prie jų dar 11 karaliaus paskirtų ministro pirmininko patarėjų.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Lesoto administracinis suskirstymas

Lesoto provincijos

Lesotas yra suskirstytas į 10 rajonų, kuris kiekvienas turi savo administracinį centrą. Rajonai smulkiau padalinti į 80 smulkesnių dalių, o šios - dar į 129 smulkesnes apylinkes.

  1. Berea rajonas
  2. Buta Butės rajonas
  3. Leribės rajonas
  4. Mafetengo rajonas
  5. Maseru rajonas
  1. Mohales Huko rajonas
  2. Mokotlongo rajonas
  3. Cgačas Neko rajonas
  4. Cgutingo rajonas
  5. Taba Cekos rajonas

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Lesoto geografija

Lesoto palydovinė nuotrauka

Lesotas yra kalnuota šalis Afrikos pietuose. Čia stūkso Drakeno kalnai. Šalį iš visų pusių supa PAR, pagrindinė kalba – sesoto.

Lesoto reljefas labai kalnuotas, todėl šalis kartais vadinama „karalyste danguje“, kadangi visa šalies teritorija yra aukščiau 1400 metrų virš jūros lygio. Aukščiausias taškas yra Thabana Ntlenyana (3482 m).

Klimatas

Dėl savo aukščio, Lesoto klimatas yra vėsesnis, negu kitų šalių toje pačioje platumoje. Žemumų dalyje temperatūra vasarą dažnai siekia 30 °C. Lietaus sezonas prasideda spalį ir tęsiasi iki balandžio mėn.

Žiema Lesote tęsiasi nuo birželio iki rugpjūčio, temperatūrai nukrentant iki 0 °C. Sniegas kalnuose iškrenta tarp gegužės ir rugsėjo; kalnų viršūnėse snigti gali ištisus metus. Šalčiausios žiemos žemumose būna -7 °C, o aukštumose 18 °C.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Lesoto ekonomika

10 maloti

Lesotas yra viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Šalis yra smarkiai priklausoma nuo kitų Afrikos šalių darbo jėgos, kuri daugiausia dirba kasyklose, iš viso kasyklose dirba 60 000 žmonių. Lesotas pradėjo eksploatuoti savo upes pardavinėdamas jų vandenį. Tik viena dešimtoji Lesoto žemių yra naudojama žemdirbystei. Beveik 50 % gyventojų pagrindinės pajamos yra derliaus auginimas ir gyvulininkystė. Daug pagrindinių produktų turi būti importuoti iš Pietų Afrikos, kuri yra pagrindinis šalies mainų partneris.

Avys auginamos dėl vilnos, taip pat auginami galvijai, bei Angoros ožkos. Šalis turi lengvosios pramonės, tokios kaip maisto produktai, bei alkoholiniai gėrimai, tekstilė, drabužiai. Turizmas yra svarbus šaliai. Turistai atvyksta į nacionalinius parkus, kurie yra netoli Drakeno kalnų. Žmonės neturtingi, manoma, kad 49 proc. gyvena žemiau skurdo ribos.

Lesotas yra Pietų Afrikos Muitinių sąjungos (SACU) narys, šioje sąjungoje panaikinti prekių tarifai tarp jos narių: Botsvanos, Namibijos, PAR, Svazilando ir Lesoto. Lesotas gavo ekonominę pagalbą iš JAV, Pasaulio banko, Airijos, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjunos, ir Vokietijos.

Oficiali Lesoto valiuta yra loti (daugiskaita: maloti), tačiau taip pat naudojamas PAR randas. Lesotas, Svazilandas, Namibija, ir Pietų Afrika yra Bendros valiutos zonos narės, todėl visose šiose šalyse galioja PAR randas. Šiuo metu 1 Lesoto loti atitinka lygia vieną 1 PAR randą [2]

Lesoto aukštumų vandens projektas (LHWP)

LHWP projektas yra sukurtas 1986 m[3], kad sukauptų ir tiektų vandenį iš Oranžinės upės į Pietų Afrikos Laisvąją valstiją ir Johanesburgą, kuriame yra didelė Pietų Afrikos pramonės, gyventojų, ir žemės ūkio koncentracija.

Projektas, taip pat padarė Lesotą beveik visiškai nepriklausomą elektros srityje, o pelnas iš vandens ir elektros tiekimo PAR siekia $24 milijonus kasmet. Projektą finansavo Pasaulio bankas, Afrikos Išsivystymo Bankas, Europos Investicinis bankas, ir daug kitų dvišalių partnerių.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Lesoto demografija

Jaunas basotas

Pasak 2009 m. apskaičiavimų, šalyje gyvena 2 130 819 žmonių.[4] 25 % gyventojų gyvena miestuose, kita dalis - kaimo vietovėse. Žmonių tankumas šalies kalvotose vietose yra žymiai mažesnis nei vakarų lygumose. Pagrindinė šalies gyventojų dalis (60,2%) yra tarp 15 ir 64 m. amžiaus. Keturiolikmečiai ir jaunesni žmonės sudaro 34,8% populiacijos.[4]

Pagrindinė tauta gyvenanti Lesote yra basotai, kurie sudaro net 99,7% visų gyventojų[4]. Basotai kalba sesoto kalba, kuri yra vyraujanti visoje šalyje ir yra pirmoji šalies oficiali kalba. Kita oficiali kalba yra anglų.[4]

2003 m. duomenimis, beveik 85 % vyresnių nei 15 m. šalies gyventojų laikomi raštingais.[4] Pagal tai Lesotas yra viena raštingiausių Afrikos šalių. Priešingai nei daugelyje valstybių, Lesote moterų raštingumas (94,5%) yra didesnis nei vyrų (74,5%).[4] Nors mokslas Lesote nėra privalomas, valstybė vis plačiau vykdo nemokamo pradinio išsilavinimo programą.[5]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1986 m. ir 2012 m.
1986 m. 1996 m. 2001 m.sur. 2006 m. 2012 m.
1 577 500 1 841 967 2 157 580 1 872 721 1 906 387

Religija

Lesoto religijos
Religija Procentas
Romos katalikai
  
45 %
Evangelikai
  
26 %
Kiti krikščionys
  
19 %
Kiti
  
10 %

Apie 90 % gyventojų yra krikščionys. Iš jų, daugiausiai yra Romos katalikų (45 % visos populiacijos) ir evangelikų (26 %). Anglikonai ir kiti krikščionys sudaro 19 % visų šalies gyventojų. Likę 10 % tenka musulmonams, hinduistams, budistams, bahajams ir vietinių, tradicinių religijų atstovams. Lesotas neturi jokios valstybinės religijos ir nėra jokių požymių, kad valdžia būtų kuriai nors religijai palankesnė negu kitoms. Religinės grupės Lesote paprastai nėra remiamos iš valstybės lėšų. Religinė diskriminacija tarp žmonių šalyje nėra paplitusi.[6]

ŽIV/AIDS

Lesote yra smarkiai paplitusi ŽIV/AIDS. Pagal neseniai atliktus skaičiavimus, net 23,2 % gyventojų serga šiomis ligomis - tai yra vienas aukščiausių rodiklių pasaulyje.[7]

Lesoto statistikos departamento duomenimis 2001 m. vidutinė vyrų gyvenimo trukmė buvo 48 metų, o moterų 56 metai. Dabartiniais duomenimis vidutinė gyvenimo trukmė 37 metai. Pagal CŽV faktų knygą vyrų gyvenimo trukmė - 41.18, o moterų 39.54.[4] Dėl šios priežasties daugybė vaikų gyvena be tėvų.

Iš pradžių vyriausybė neskubėjo pripažinti kirzės masto, o jos pastangos kovoti su ligos plitimu buvo bevaisės. Tačiau 1999 m. ji pradėjo įgyvendinti ŽIV/AIDS strateginį planą, kuriuo skatinamas mokslo lygis, medicinos paslaugos ir socialinė parama. 2003 m. vyriausybė sustiprino programą, todėl padaugėjo pagalbos iš privataus sektoriaus.

2005 metais pradėta įgyvendinti programa, pagal kurią buvo platinimami antiretrovirusiniai medicininiai preparatai. Tačiau šiai programai trūksta lėšų ir joje dalyvauja palyginti nedaug žmonių.

Vyriausybė taip pat pradėjo programą, pavadintą „Žinok savo statusą” (angl. Know your status), pagal kurią kiekvienas šalies gyventojas, jei nori, gali būti patikrintas, ar dėl ŽIV. Programa yra finansuojama Klintono fondo ir buvo pradėta įgyvendinti 2006 metų birželį. Bilas Klintonas ir Microsoft pirmininkas Bilas Geitsas lankėsi Lesote 2006 metų liepos mėnesį, norėdami įvertinti šalies pastangas kovoje prieš AIDS.

Tarptautiniai santykiai

Pagrindinis straipsnis – Lesoto tarptautiniai santykiai.

Dėl Lesoto geografinės padėties, šalis politiškai ir ekonomiškai, smarkiai priklausoma nuo PAR.

Lesotas yra regioninių ekonominių organizacijų, Pietų Afrikos Išvystymo bendruomenės (SADC),[8], Pietų Afrikos muitinių sąjungos (SACU),[9] Jungtinių Tautų (UN), Afrikos sąjungos ir Tautų Sandraugos narys.

Lesotas palaiko glaudžius santykius su Airija, taip pat aktyviai bendradarbiauja su Jungtine Karalyste (Ypač Velsu), Vokietija, JAV ir kitomis vakarų šalimis.

1990 m. Lesotas nutraukė ryšius su Kinija ir atstatė su Taivanu. Tačiau vėliau sanytkiai su Kinija buvo atkurti.

Lesotas pripažįsta Palestinos valstybę.[10]

Praeityje Lesotas buvo aktyvus apartheido priešininkas ir priglaudė daug PAR pabėgelių.[10]

Kultūra

Berniukas apsigaubęs basotų kilimu

Pagrindinis straipsnis: Lesoto kultūra

Išliko piešinių uolose, kuriuos manoma sukūrė bušmėnai.[11]

Vietiniai Lesoto muzikos instrumentai yra lekolulo - fleita, naudojama šalies berniukų, setolo-tolo - pučiamasis instrumentas, naudojama vyrų, ir tomo - instrumentas, kuriuo groja šalies moterys.

Tradicinis Lesoto namų stilius yra rondavelė.

Liaudies dailėje paplitusi medžio drožyba. Namų apyvokos daiktai puošiami drožinėtais ornamentais. Drožiamos primityvios medinės statulėlės, daromi keramikos dirbiniai, biserio karoliai.[11]

Šalyje labai populiarūs Basotų kilimai, dažniausiai gaminami iš vilnos. Šie kilimai nešiojami ištisus metus.

Morijos festivalis yra garsiausias šalies renginys, kuris vyksta istoriniame Morijo miestelyje, į kurį 1833 m. atvyko pirmieji misionieriai.

Kita informacija

Šaltiniai



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+20072-204=19868 wiki spaudos ženklai).