Libija

Libija – valstybė Afrikos šiaurėje, prie Viduržemio jūros. Ribojasi su Egiptu rytuose, Sudanu pietryčiuose, Čadu ir Nigeriu pietuose, Alžyru ir Tunisu vakaruose.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Libijos istorija

Archeologiniai tyrimai rodo, kad Libija jau buvo apgyvendinta 8 tūkstm. pr. m. e. Libijos pakrantės buvo gyvenamos neolito laikotarpio gyventojų, besivertusių gyvulininkyste ir žemdirbyste. Vėliau Libijoje, kaip ir kitur Šiaurės Afrikoje įsitvirtino berberai. Jie kontroliavo dykumų sritis, tuo tarpu pakrantėje karaliavo finikiečiai, kurie steigė uostus ir prekybinius centrus. Iš svarbiausios jų kolonijos, Kartaginos (dab. Tunisas) išaugo galinga karalystė, kurios įtakoje atsidūrė ir Libijos žemės. Rytų Libijoje kolonijas steigė graikai. 631 m. pr. m. e. jie įkūrė Kirėnės miestą. Vėliau regioną užkariavo romėnai. 400 metų Tripolitanija ir Kirėnija buvo Romos provincijos. Romėnų laikus mena išlikę jų miestų griuvėsiai. Žlungant Romos imperijai, į Libiją įsiveržė vandalai. VII a. prasidėjo arabų invazija. Arabai vykdė intensyvią islamizaciją. XVII a. Libija atsidūrė Osmanų imperijoje. XVIII a. Libijai pavyko pasiekti dalinę autonomiją. 1911 m. Libiją okupavo italai. 1934 m. sujungus 3 provincijas sudaryta Libijos kolonija.

Sabratos romėnų teatro griuvėsiai Libijoje

Šalį suvienyti bandė ir nepriklausomybės siekė karalius Idrisas I. Tačiau po II pasaulinio karo Libijos žemes pasidalino Prancūzija (Fesaną) ir JK (Tripolitaniją ir Kirėniją). 1951 m. gruodžio 24 d. šalis paskelbė nepriklausomybę kaip Libijos Jungtinė karalystė. 1959 m. Libijoje radus gausius naftos telkinius, šalies ekonominis ir socialinis lygis gerokai pakilo. 1969 m. rugsėjo 1 d. monarchas buvo nuverstas, o po karinio perversmo į valdžią atėjo Muamaras al Kadafis, buvo paskebta Didžioji Libijos Arabų Socialistinė Liaudies Džamahirija. M. Kadafio valdymas tęsėsi iki 2011 m., kai jis buvo nuverstas Libijos revoliucijos metu.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Libijos politinė sistema

Libija – socialistinė džamahirija, kapitalistinio pasaulio įvardinama kaip diktatūra. Valdymo sistemą sudaro 2 grandys: „revoliucinis sektorius“, kurį sudaro Muamaras al Kadafis, Revoliucinis komitetas ir 12 narių Revoliucinė taryba. Revoliucinės grandies nariai skiriami šalies lyderio. Antroji grandis – „Džamahirijos sektorius“. Jį sudaro vyriausybė ir Generalinis Liaudies kongresas.

Nuvertus Muamarą al Kadafį siekiama įvesti demokratinę santvarką.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Libijos savivaldybės

Libija suskirstyta į 32 savivaldybes, šalyje jos vadinamos šabijomis (arab. شعبية, angl. sha’biyah).

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Libijos geografija

Libija yra didelė šalis užimanti 1 759 540 km², tai 16 valstybė pasaulyje pagal plotą, tačiau didžiąją šalies dalį (apie 90 %) užima dykumos, rytuose – Libijos dykuma. Dykumose klimatas tropinis; žemyninis. Vasarą temperatūros vyrauja virš 30-35 °C, o šalies šiaurės vakaruose (Azijoje) užfiksuota aukščiausia pasaulyje temperatūra 57,8 °C. Kritulių iškrenta vos 25–100 mm per metus, tačiau jų gali nebūti kelis metus iš eilės. Būdingi stiprūs, karšti vėjai (samumai ir kt.). Šiaurinę Libijos dalį skalauja Sirto įlanka, bei Viduržemio jūra, čia susidaro švelnesnis ir drėgnesnis klimatas, todėl dauguma didžiausių miestų išsidėstę šiaurėje. Pakrantės klimatas subtropinio mediteraninio tipo. Žiemą temperatūra ~15 °C, vasarą 25-30 °C. Kritulių 400–600 mm per metus.

Libijos dykuma

Libijoje gausu požeminio vandens, kur jis arti paviršiaus susidaro oazės, didžiausios oazės – Gadamis, Kufra. Nuolatinių upių nėra. Šalies pietuose esančiam Tibesčio kalnynui priklauso aukščiausia Libijos vieta – Betės kalnas (Bikku Bitti), kalno aukštis siekia 2267 m. Didžioji šalies dalis neturi augalijos dangos, tik pakrantėje ir oazėse yra nedidelių palmių giraičių ir krūmynų.

Ekonomika

Libijos ekonomika tiesiogiai priklauso nuo naftos pramonės, kuri sudaro beveik visas šalies eksporto įplaukas ir apytiksliai vieną ketvirtadalį bendro vidaus produkto (BVP). Šios naftos pramonės pajamos ir nedidelė Libijos populiacija daro šalį viena pirmaujančių tarp Afrikos valstybių pagal vienam gyventojui tenkančią BVP dalį. Tai leido Libijai išplėtoti socialinę apsaugą, tai ypač atsispindi gyvenimo sąlygose ir švietimo srityse.^[2] Taip pat tekstilės, maisto pramonė. Auginamos datulės, citrusiniai vaisiai. Po 2011 m. perversmo šalis turi ekonominių sunkumų.

Demografija

Libijos arabai di Baida

Pagrindinis straipsnis: Libijos gyventojai

Nors Libijos plotas didelis, tačiau dėl nepalankių gamtinių sąlygų šalyje gyvena nedaug gyventojų. Tai viena rečiausiai gyvenamų pasaulio valstybių (tankumas 3,2 žm./km²). Beveik visi gyventojai susitelkę šalies šiaurėje – Tripolitanijoje ir Kirėnijoje. Fesane (dykumose) gyvenamos tik oazės. Gyventojų etninėje sudėtyje vyrauja arabai, berberai ir šių tautų palikuonys. Dar yra graikų, afrikiečių, maltiečių, italų, turkų. 97 % gyventojų – musulmonai (daugiausia sunitai, yra šiek tiek ibaditų).

Demografinė raida tarp 1984 m. ir 2012 m.

1984 m.

1995 m.

2003 m.

2006 m.

2012 m.

3 637 488

4 389 739

5 681 829

5 673 031

6 321 479

Pagal World Gazetteer.

Kultūra

Bengazio universitetas

Pagrindinis straipsnis: Libijos kultūra

Libijos gyventojų kultūra labai artima kitoms arabų šalių kultūroms. Religija daro didelę įtaką žmonių gyvenimui. Libijiečiai didžiuojasi savo arabišku identitetu. Nors išlikę dar daug liaudies kultūros bruožų (tradicinė muzika, apranga, šventės), ypač dykumose, berberų bendruomenėse, tačiau pakrantės regionas jau nemažai paveiktas vakarietiškos kultūros.

Kita informacija

Šaltiniai

Vikižodynas

↑ World Gazetteer.
↑ United Nations Economic & Social Council, (Feb 16 1996), „Libyan Arab Jamahiriya Report“, Office of the United Nations High Commissioner for Human Rights, Accessed July 14 2006

Generalinio liaudies kabineto svetainė
Libijos kultūra ir istorija
Libija Wikitravel projekte
Turistinė informacija
Rekomendacija vykstantiems į Libiją Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos puslapyje
Underground "Fossil Water" Running Out Brian Handwerk, National Geographic, May 6, 2010.
Libya turns on the Great Man-Made River Marcia Merry, Printed in the Executive Intelligence Review, September 1991.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+13433-265=13168 wiki spaudos ženklai).

[1] World Gazetteer.

[2] United Nations Economic & Social Council, (Feb 16 1996), „Libyan Arab Jamahiriya Report“, Office of the United Nations High Commissioner for Human Rights, Accessed July 14 2006

[1]

[2]