Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Libretas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Adolfo De Karolio libretas Gabrielio d'Anuncio operai „Jorio duktė“

Libretas (it. libretto - knygelė) - operos, operetės, miuziklo (ankščiau ir kantatos, oratorijos) žodinis tekstas, literatūrinis siužetinio baleto veiksmo aprašymas; šių žanrų kūrinių siužeto atpasakojimas. [1]

Turinys

Istorija

Ankstyviausi libretai sukurti pagal graikų mitus ir vadinti favola (it. pasakojimas, istorija). Iki XVII-XVIII amžiaus sąvokos libretas nebuvo. Operos, operetės ar kito muzikinio kūrinio melodiją kurdavo kompozitorius, o kūrinio žodžius dažniausiai sugalvodavo ir prie muzikos pritaikydavo specialiai tam nusamdyti poetai. Tik XVII-XVIII amžiuje jie buvo imti vadinti libretistais, o jų sukurtas muzikinio kūrinio tekstas - libretu. Nuo to laiko operos ir baleto teatrų repertuaruose minimi ne tik operos, operetės, ar miuziklo kompozitorių, bet ir libreto autorių pavardės. XVII a.XIX a. pradžioje libretas būdavo išspausdinamas kiekvienam spektakliui. Žiūrovai libretą skaitydavo per spektaklį. XIX a. libretas imta spausdinti rečiau, dažniausiai spektaklio premjerai. Nuo XIX a. pabaigos tobulesnis teatro salių apšvietimas leido užtemdyti šviesą per spektaklį ir libretą galima buvo skaityti tik prieš arba po spektaklio. Libretai – svarbūs (kartais ir vieninteliai) žinių apie operų spektaklius, dainininkus, repertuarą, spektaklių ypatumus ir kitką istorijos šaltiniai.

Libretus kūrė poetai, dramaturgai, dažnai patys kompozitoriai (Hektoras Berliozas, Richardas Vagneris, Karlas Orfas, Modestas Musorgskis, Eduardas Balsys, Antanas Rekašius, Giedrius Kuprevičius ir kt.). Žymiausi libretų kūrėjai: O. Rinučinis, G. Busenelas, A. Zeno, P. Metastasis, R. de Kalzabigis (rašė Kr. V. Gliuko operoms), L. Da Ponte (V. A. Mocarto operoms).

Struktūra

Libretas kuriamas eiliuotai, kartais – proza. Dažniausiai būna originalus, kai kada grindžiamas grožinės literatūros kūrinio motyvais. Labai retai libretui naudojama nepakeista drama (A. Dargomyžskio opera „Akmeninis svečias“, pagal A. Puškino veikalą). Libretas gali turėti dedikaciją, pratarmę, veikėjų sąrašą, scenines nuorodas, pažymėtą kūrinio atlikimo datą ir vietą. Librete būna surašyta kompozitoriaus, libreto autoriaus, dainininkų, dirigento, impresarijaus, scenografo, choreografo, šokėjų ir kitų dalyvių vardai bei pavardės, orkestro sudėtis ir kita.

Libretas kuriamas pagal bendrus dramaturginius principus, bet turi ir specifinių bruožų – sulėtintas veiksmo plėtojimas, labai išryškintos emocijos, tekstas lakoniškas, jis priklauso nuo muzikos kompozicijos dėsnių – tekstas kartojamas, kaitaliojasi vokaliniai, choreografijos ir simfoniniai epizodai, keli tekstai ansambliuose skamba vienu metu. Svarbiausias bruožas – natūralaus draminio veiksmo ir muzikos plėtotės darna.

Libretas Lietuvoje

Lietuvoje, Vilniaus Žemutinės pilies teatre pagal italų poeto V. Pučitelio libretus pastatytos operos „Elenos pagrobimas“ (Il ratto di Helena 1636 m.), „Andromeda“ (L'Andromeda 1644 m.), „Apviltoji Kirkė“ (Circe delusa 1648 m.). Pirmąjį lietuvišką libretą („Kame išganymas?“ 1895 m.) parašė Maironis, vėliau pagal šį libretą operetę kūrė Aleksandras Kačanauskas (išliko arijos „Už klystančius žmones“ ir „O kaip miela išgirsti“).

Libretų sukūrė Pijus Bukšnaitis, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, J. Linartas, Kazys Inčiūra, Balys Sruoga, Petras Vaičiūnas, M. Lipčienė, Liudas Gira. Pirmosios lietuvių operos – Mikas Petrauskas. „Birutė“ – libretui panaudota G. Landsbergio-Žemkalnio to paties pavadinimo melodrama.

Operų libretų sukūrė Gediminas Astrauskas, Sigitas Geda, Juozas Nekrošius, Juozas Gustaitis, Algimantas Kalinauskas, Petras Keidošius, Jonas Lapašinskas, Aldona Liobytė, Jonas Mackonis, Eugenijus Matuzevičius, Vlada Mikštaitė, baletų Vytautas Brazdylis, Vytautas Grivickas, operečių – Vytautas Bložė, Liūnė Janušytė, J. Mackonis, Herkus Kunčius, miuziklų – Violeta Palčinskaitė, Antanas Drilinga. [2]

Šaltiniai

  1. „Tarptautinių žodžių žodynas“, 1985 m., Vilnius.
  2. Alė Gurauskienė, Danutė Kalavinskaitė. Libretas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 109 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: