Liepos 8
Bir – Liepa – Rgp | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | 31 | ||||
2024 |
Liepos 8 yra 189-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais - 190-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 176 dienos.
Informacija
Šventės
(kol kas neįvestos)
Vardadieniai
Vaitautas - Valmantė - Arnoldas - Elžbieta - Elzė - Virginija - Virga
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1948 - LSSR MT nutarimu nacionalizuoti visų tikybų maldos namai, kiti bažnyčių pastatai bei kulto objektai. Pradėtas ideologinis Lietuvos Katalikų Bažnyčios puolimas.
Gimimo dienos
- 1882 m. – Petras Kraujalis, kunigas, Lietuvos ir Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1933 m.).
- 1898 m. – Jonas Buračas, Lietuvos tapytojas (m. 1977 m.).
- 1917 m. – Jurgis Blekaitis, aktorius, poetas, teatrologas (m. 2007 m.).
- 1927 m. – Antanas Gedminas, Lietuvos grafikas, tapytojas, dailėtyrininkas (m. 1978 m.).
- 1931 m.:
- Jonas Gediminas Jocius, žemės ūkio teoretikas, profesorius, Lietuvos ir Kauno raj. politinis bei visuomenės veikėjas.
- Česlovas Dirkė, politinis tremtinys, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1932 m. – Algirdas Antanas Avižienis, informatikos mokslų daktaras, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, žinomas visuomenės veikėjas.
- 1933 m.:
- Jurgis Algirdas Bielinis Bieliakas, inžinierius, kraštotyrininkas, Lietuvos politinis veikėjas. Jurgio Bielinio vaikaitis.
- Rimgaudas Antanas Karvelis, Lietuvos aktorius.
- 1934 m. – Albertas Griganavičius, gydytojas, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
- 1936 m. – Gražina Marija Martinaitienė, Lietuvos dailės istorikė, kultūrologė, humanitarinių mokslų daktarė.
- 1943 m. – Romualdas Vasiliauskas, Lietuvos, Tauragės rajono, Šilalės rajono ir Telšių rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1947 m. – Andrius Šmitas, lietuvių pedagogas, ilgametis Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje vadovas, visuomenininkas, lietuvių bendruomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas (m. 2008 m.).
- 1951 m.:
- Alvidas Remesa, Lietuvos kompozitorius, pedagogas, muzikos terapeutas, humanitarinių mokslų docentas.
- Vanda Kanapeckienė, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1952 m. – Eugenija Kučinskienė-Baškytė, Lietuvos biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- 1958 m.:
- Lina Petronienė, Lietuvos ir Utenos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Rimantas Jurevičius, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Romas Atkočaitis, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1960 m. – Vytautas Bulka, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1962 m. – Valdas Pileckas, pedagogas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1963 m. – Vigantas Danilavičius, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1964 m. – Tomas Bakučionis, lietuvių muzikas, vargonininkas, pedagogas, Lietuvos socialdemokratų sąjungos kandidatas į seimo narius [1], muzikos kritikas ir kultūros apžvalgininkas, rašantis žurnaluose ir dienraščiuose - „Muzikos barai“, „Lietuvos rytas“, „Meno dienos“, „Veidas“. T. Bakučionis yra visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ narys ir kino teatro „Lietuva“ išsaugojimo akcijų dalyvis.[2].
- 1966 m. – Ingrida Valinskienė, Inga Valinskienė, Lietuvos dainininkė, filmų įgarsintoja, politikė.
- 1972 m. – Rimantas Urniežis, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1974 m. – Vaida Saugūnienė, pedagogė, Lietuvos ir Molėtų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1975 m. – Žydrūnas Grudzinskas, buvęs Lietuvos futbolininkas, rungtyniavęs gynėjo pozicijoje. 1998–1999 m. buvo kviečiamas į Lietuvos rinktinę, už ją sužaidė 8 varžybas.
Mirtys
- 1686 m. – Jonas Petras Bylinskas, XVII a. antrosios pusės Vilniaus pirklys, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės visuomenės veikėjas.
- 1796 m. – Adomas Stanislovas Tadeušas Naruševičius, Abiejų Tautų Respublikos istorikas, poetas, vyskupas (g. 1733 m.).
- 1943 m. – Justinas Staugaitis, vyskupas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras (g. 1866 m.).
- 1974 m. – Julius Jurša, Lietuvos gydytojas fiziologas (g. 1916 m.).
- 1982 m. – Jonas Kuprionis, Lietuvos miškininkas, pedagogas, žurnalistas (g. 1901 m.).
- 1991 m. – Jonas Liorentas, Lietuvos lakūnas, karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas (1938 m.) (g. 1901 m.).
- 1998 m. – Julius Kazėnas, dainininkas, pedagogas, chorvedys (g. 1913 m.).
- 1999 m. – Pranas Lubinas, Amerikos lietuvis krepšininkas, olimpinis ir Europos čempionas, kartais tituluojamas Lietuvos krepšinio krikštatėviu (g. 1910 m.).
- 2000 m. – Vytautas Četkauskas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas (g. 1921 m.).
- 2006 m. – Ambraziejus Jonynas, Lietuvos tautosakininkas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1919 m.).
- 2008 m. – Marija Juozaitytė - Rudienė, Amerikos lietuvių visuomenės veikėja ir filantropė (g. 1914 m.).
- 2010 m. – Alvydas Mažeikis, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1969 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1497 - Vasko da Gama išplaukė į kelionę aplink Afriką į Indiją;
- 1709 - Poltavos mūšyje Rusijos caras Petras I sumušė Švedijos karalių Karolį XII. Lemiamas persilaužimas Šiaurės kare;
- 1997 - NATO pakvietė Čekiją, Vengriją ir Lenkiją 1999 m. prisijungti prie aljanso.
Gimimo dienos
- 1836 m. – Džozefas Čemberlenas, D. Britanijos valstybės veikėjas. Nuo 1876 metų Bendruomenių rūmų narys. Iš pradžių liberalas, nuo 1886 m. vadovavo junionistams, pasisakiusiems prieš savivaldos Airijai suteikimą. 1880-1885 m. prekybos ministras, 1886-1903 m. kolonijų ministras (m. 1914 m.).
- 1838 m. – Ferdinandas fon Cepelinas, vokiečių generolas, standžiojo Cepelino išradėjas (m. 1917 m.).
- 1839 m. – John Davison Rockefeller, JAV verslininkas, pramonininkas, filantropas, mecenatas (m. 1937 m.).
- 1840 m. – Augustas Leskynas, vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras (m. 1916 m.).
- 1851 m. – Arturas Džonas Evansas, anglų archeologas (m. 1941 m.).
- 1906 m. – Filipas Džonsonas, JAV architektas. Ludwig Mies van der Rohe mokinys ir bendradarbis. Sekė funkcionalizmu. Pagal Džonsono projektus pastatyta: Niujorke - Seagram Building (kartu su Ludwig Mies) (1958), dramos teatras (1964), Modernistinės dailės muziejus (1965) (m. 2005 m.).
- 1919 m. – Walter Scheel, vokiečių politikas, pirmasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1974-1979), užsienio reikalų ministras, FDP veikėjas.
- 1931 m. – Torvaldas Stoltenbergas, Norvegijos ir tarptautinis politinis veikėjas.
- 1958 m. – Kevin Bacon, amerikiečių aktorius[3].
- 1961 m. – Andrew John Fletcher, britų muzikantas, geriausiai žinomas kaip grupės Depeche Mode narys, joje grojantis nuo pat grupės įsikūrimo 1980 m.
- 1974 m. – Dragoslav Jevrić, futbolininkas, Serbijos ir Juodkalnijos rinktinės ir Maccabi Tel Aviv klubo vartininkas.
- 1976 m. – Talal El Karkouri, futbolininkas, Maroko rinktinės ir Qatar SC klubo gynėjas.
- 1977 m. – Milo Ventimiglia, amerikiečių aktorius.
- 1980 m.:
- Robertas Deividas "Robis" Kynas, airių futbolininkas žaidžiantis Tottenham "Hotspur" komandoje. Jis taip pat yra Airijos rinktinės kapitonas ir daugiausiai ivarčių pelnęs žaidėjas.
- Saud Al Kariri, futbolininkas, Saudo Arabijos rinktinės ir Al Ittihad klubo saugas.
- 1987 m. – Dow Travers, Kaimanų salų kalnų slidininkas ir regbio sportininkas. Šalies olimpietis ir vėliavnešys žiemos olimpinėse žaidynėse. Augo Grand Kaimano saloje. Šiuo metu studijuoja Brauno universitete.
Mirtys
- 1153 m. – Eugenijus III, popiežius nuo 1145 m. vasario 15 d. iki mirties. Pirmasis cistersų ordino narys tapęs popiežiumi.
- 1273 m. – Anas fon Zangershauzenas, Livonijos ordino krašto magistras, Vokiečių ordino magistras, numalšinęs Didįjį prūsų sukilimą.
- 1623 m. – Popiežius Grigalius XV, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1621 m. vasario 9 d. iki mirties (g. 1554 m.).
- 1695 m. – Christiaan Huygens, Nyderlandų matematikas, astronomas, fizikas. Jo vardu pavadinta fizikinė teorema, svarbi (per)skaičiuojant inercijos momentą, - vad. Huigenso-Šteinerio teorema. Bangų fizikoje jo vardas susijęs su Hiugenso ir Frenelio principu (g. 1629 m.).
- 1932 m. – Aleksandras Grynas, rusų rašytojas (g. 1880 m.).
- 1972 m. – Antoni Kępiński, lenkų psichiatras (g. 1918 m.).
- 1979 m. – Robert Burns Woodward, 1965 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[4] (g. 1917 m.).
- 1985 m. – Simon Smith Kuznets, 1971 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[5] (g. 1901 m.).
- 1994 m. – Kim Ir Senas, Šiaurės Korėjos sukūrėjas ir pirmas jos valdovas nuo 1948 m. iki 1994 m. Šiaurės korėjietiškos čučhė versijos kūrėjas (g. 1912 m.).