Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Lietuva

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos Respublika
Flag of Lithuania.svg Coat of Arms of Lithuania.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Lietuvos Respublika žemėlapyje
Valstybinė kalba lietuvių
Sostinė Vilnius
Didžiausias miestas Vilnius
Valstybės vadovai Dalia Grybauskaitė Algirdas Butkevičius Loreta Graužinienė
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
65 30065,300 km²
6,530,000 ha
25,212.33 mi²
km² (120)
1,35 %
Gyventojų
 - 2011 m. [1]
 - Tankis
 
3 192 833 (127)
48.8948.89 žm./km²
0.489 žm./ha
126.625 žm./mi²
žm./km² (114)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2015
37,123[2] mlrd. EUR (90)
12,78 tūkst. EUR (65)
Valiuta Euras (EUR)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+2
UTC+3
Nepriklausomybė
Paskelbta
TSRS okupacija
TSRS aneksija
Atkurta

1918 m. vasario 16 d.
1940 m. birželio 15 d.
1940 m. rugpjūčio 3 d.
1990 m. kovo 11 d.
Valstybinis himnas Lietuvos himnas
ISO kodas LT
ISO3 kodas LTU
ISO skaitmeninis kodas 440
FIPS kodas LH
GeoName kodas 597427
Interneto kodas .lt
Šalies tel. kodas 370

Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – valstybė Europoje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Ribojasi su šiomis valstybėmis: Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), Lenkija (sienos ilgis – 104 km), Rusija (Kaliningrado sritis) (sausumos sienos ilgis – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, jūra – 22 km).

Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90,66 km. Bendras Lietuvos sienos ilgis – 1732 km. Lietuvos – Baltarusijos ir Lietuvos – Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną.

XIV a. Lietuva buvo didžiausia valstybė Europoje: į ją įėjo dabartinė Baltarusijos ir Ukrainos teritorija, dalis Lenkijos ir Rusijos. 1569 m. Liublino unija Lietuva susijungė su Lenkija, suformuodama naują valstybę – Abiejų Tautų Respubliką, kuri gyvavo daugiau kaip 200 metų, kol kaimyninės šalys 1795 m. galutinai pasidalijo jos teritoriją. Lietuva atkūrė nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d., tačiau 1940 m., Antrojo Pasaulinio karo pradžioje, buvo okupuota TSRS ir vėliau hitlerinės Vokietijos. Vokietijai karą pralaimint, Lietuvą antrą kartą okupavo TSRS. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė atkurianti visišką valstybės suverenitetą.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos istorija.

Priešistorė

Kernavės piliakalniai.

Į dabartinę Lietuvos teritoriją pirmieji gyventojai atsikėlė prieš 11-13 tūkstančių metų. Pagal Lietuvos priešistorės tyrinėtoją Mariją Gimbutienę tai buvo iš Jutlandijos pusiasalio ir dabartinės Lenkijos teritorijos atėję medžiotojai bei žvejai, kurie kartu atsinešė ir dvi vėlyvojo paleolito kultūras. Pirmieji gyventojai buvo klajokliais ir nuolatinių gyvenviečių nekūrė.

Ankstyvoji istorija ir Lietuvos valstybės atsiradimas

Kvedlinburgo analų ištrauka (tekste pažymėta vieta, kurioje minimas Lietuvos vardas)

Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analuose aprašant vyskupo Brunono Kverfurtiečio žūtį Prūsijos ir Lietuvos pasienyje 1009 metų [3] vasario 14 arba kovo 9 dieną. IX(?)-XII a. dab. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių jungimasis į vieną konfederacinę ar federacinę Lietuvos valstybę prasidėjo greičiausiai dar X a., o baigėsi XII a. II pusėje arba (anot vyraujančios istoriografinės koncepcijos) XIII a. II ketvirtyje, tada hipotetinės Lietuvos žemės ar Lietuvos kunigaikštystės pagrindu susikūrus LDK.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Pagrindinis straipsnis – LDK.
LDK teritorijos kitimas skirtingais laikotarpiais

XIII-XIV a. LDK išaugo į galingą karinę valstybę, nuo XIV a. II pusės iki XV a. pab. apėmusią visą pietvakarinę Rytų Europos dalį. 1386 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai tapus ir Lenkijos karaliumi, 1387 m. Lietuva buvo pakrikštyta ir ilgainiui virto ryčiausia katalikiškosios Europos šalimi. XIV a. Lietuvos valstybė žymiai sustiprėjo ir išsiplėtė. Mongolų-totorių bei kryžiuočių antpuolių akivaizdoje prie Lietuvos, kurioje iškilo Vytenis, ieškodami išsigelbėjimo jungėsi Baltarusijos kunigaikščiai, mainais gavę autonomiją. Lietuvą labiausiai sustiprino Gediminaičių dinastija XIV-XV a. Kunigaikštis Gediminas gana žymiai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus diplomatinėmis priemonėmis (daugiausiai ištekindamas dukras). Jo sūnus Algirdas toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to taip pat prisidėjo ir jo brolis Kęstutis.

Lietuva į rytus plėtesi nuo pat valstybės susikūrimo. Tam palankias sąlygas sudarė tai, kad buvusi Kijevo Rusios teritorija buvo nusilpninta mongolų ir dalis susiskaldžiusi. Prie Lietuvos buvo prijungta visa dabartinės Baltarusijos teritorija, dalis dabartinės Ukrainos ir Vakarų Rusijos. Algirdo ir Vytauto valdymo laikais Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą – pietuose jos sienos siekė net Juodąją jūrą.

Abiejų Tautų Respublika

Pagrindinis straipsnis – ATR.

Liublino unijos (1569 m.) aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į šių valstybių konfederaciją – vad. Abiejų Tautų Respubliką, turėjusią ne tik bendrą valdovą, bet jau ir bendrą Seimą.

„Aukso laisvė“ – 1573 m. karaliaus rinkimai

Išmirus Gediminaičių dinastijai, Lenkijos ir Lietuvos valdovus pradėta rinkti iš visų norinčių kilmingų kandidatų. Labai sustiprėjo bajorų įtaka valstybei. Praktiškai jokie rimtesni sprendimai negalėjo būti priimami be bajorų Seimo sutikimo. Deja, pats Seimas dirbo labai neefektyviai – Seimuose buvo ilgai ginčijamasi ir triukšmaujama neesminiais klausimais, o vieningos nuomonės svarbiais valstybei klausimais paprastai nebūdavo prieinama. Nuo 1717 m. „Nebyliojo“ Seimo Abiejų Tautų Respublika akivaizdžiai pateko Rusijos įtakon.

XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje Lietuvos – Lenkijos valstybė persirito į savo saulėlydį. XVIII a. pradžioje vykęs Šiaurės karas parodė valstybės silpnumą ir labai išsekino kraštą, kuris nuolat buvo siaubiamas savos ir svetimų kariuomenių. Nukentėjo ir Lietuvos miestai – Vilnius keletą kartų buvo užimtas ir nusiaubtas rusų ir švedų.

Rusijos imperija

Pagrindinis straipsnis – Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje.
Rusijos imperijos gubernijos, ties dabartine Lietuvos teritorija

Po 1795 m. įvykusio trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo didžiąją dab. Lietuvos dalį aneksavo Rusija.

Praradusios nepriklausomybę Lietuvos istoriją XIX a. pradžioje sąlygojo carinės Rusijos ir imperiniais užmojais garsėjusios Prancūzijos politika. 1807 m. Napoleonas Bonapartas iš Prūsijos atimtų lenkų ir lietuvių žemių sukūrė Varšuvos Kunigaikštystę, kuri gyvavo iki 1815 m., kada atiteko Rusijai ir buvo pavadinta Lenkijos Karalyste. Šis junginys dar buvo vadinamas kongresine karalyste, nes jo egzistavimas buvo pagrįstas Vienos kongreso nutarimais. Į Lenkijos Karalystės sudėtį įėjo ir po padalinimų Prūsijos kurį laiką valdyta Lietuvos Užnemunė. Taigi, nuo 1815 m. visos Lietuvos Didžiąjai Kunigaikštystei priklausiusios lietuvių žemės atsidūrė Rusijos imperijos sudėtyje. Tačiau išliko gana dideli jų statuso skirtumai. Užnemunėje valstiečiams buvo anksčiausiai, palyginus su kitomis Lietuvos dalimis, suteikta asmens laisvė, čia rusifikacinė politika buvo silpnesnė.

Po Rusijos pergalės prieš Napoleoną Lietuvoje pamažu pradėta stiprinti rusifikacija.

XIX a. vyko net du plačius visuomenės sluoksnius apėmę sukilimai dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir unijos su Lenkija atgaivinimo, kurie buvo nukreipti ir prieš ekonominę priespaudą: 1831 m. sukilimas, kuriame esminis vaidmuo teko bajorijai ir 1863—1864 m. sukilimas, palaikytas valstietijos. Abu sukilimai buvo numalšinti.
Jau XIX a. pirmoje pusėje ryškėjo lietuvių tautinio atgimimo ženklai. Pradėjo formuotis lietuvių nacionalinė, t. y., civilizacijos lygį pasiekusi, kultūra.

Po 1863-1864 m. sukilimo įvestas spaudos draudimas – uždraustas raštas lotyniškais rašmenimis, juos bandant pakeisti kirilica. Knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis Lietuvą pasiekdavo iš Prūsijos bei Mažosios Lietuvos spaustuvių, įsteigtų ir vyskupo M. Valančiaus bei J. Bielinio pastangomis, iš kur jas nelegaliai per sieną į Lietuvą nešdavo ir platindavo knygnešiai, vėliau susibūrę į keliolika organizacijų. Reakcija po sukilimo palietė ir kitas gyvenimo sritis – buvo uždaryti visi vienuolynai, sustiprėjo stačiatikių bažnyčios protegavimas.

Pirmasis Pasaulinis karas

Vokiečių kariai Šiauliuose

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, iki 1915 m. pabaigos, Vokietijos imperija užėmė visą dabartinę Lietuvos teritoriją bei Kuršą. 1915 m. patyrusi pralaimėjimą Rusijos imperijos kariuomenė pradėjo trauktis iš Lietuvos. Pradėta evakuacija į Rusijos imperijos gilumą. Apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų patys pasitraukė drauge su kariuomene arba buvo jos prievarta išvaryti. Pabėgėliai lietuviai didelėmis kolonijomis įsikūrė įvairiose Rusijos vietovėse, daugiausia Voroneže, Tambove, Jaroslavlyje, Petrograde, Maskvoje.

1917 m., Lietuvos Taryba prašė Vokietijos imperijos, kad ji pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. 1917 m. gruodžio 11 d. buvo pasirašytas nepriklausomybės paskelbimo aktas, kuriame buvo numatyta glaudi Lietuvos ir Vokietijos sąjunga, bet ji kėlė gyventojų pasipiktinimą.

Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918–1940 m.

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos istorija (1918–1940).
20 pirmosios Tarybos narių, 1917 m.

1918 m. vasario 16 d. paskelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą; atkurtoji valstybė deklaravo sieksianti nustatyti savo būsimas sienas remdamasi etnografiniu principu. 1918 m. bandyta atkurti Lietuvoje monarchiją (žr. Mindaugas II), tačiau tų metų lapkritį galutinai apsispręsta dėl respublikos. Respublika Lietuvą paskelbė 1920 m. gegužę susirinkęs Steigiamasis Seimas.

1920 m. spalio 9 – spalio 10 d., grubiai pamindami tarptautinę teisę bei ką tik pasirašytą Suvalkų sutartį su Lenkija, Vilnių ir Vilniaus kraštą užėmė Želigovskio vadovaujami kariniai daliniai, kurie, nors slapta gaudami instrukcijas iš J. Pilsudskio, oficialiai skelbėsi Vilniaus krašto lenkų „sukilėliais“, ir paskelbė Vidurio Lietuvos valstybę, kuri vėliau prisijungė prie Lenkijos. Lietuvos laikinąja sostine, persikėlus vyriausybei, tapo Kaunas.

1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva priimta į Tautų Sąjungą, 1922 m. liepos mėn. JAV pripažino Lietuvą de jure. 1922 m. rugpjūtį priimta pirmoji nuolatinė konstitucija. 1926 m. įvyko valstybės perversmas – krikščionių demokratų remiami perversmininkai nuvertė teisėtai išrinktą valdžią. Po perversmo valstybė nustojo būti demokratinė. Prezidentu tapo Antanas Smetona. Stiprėjo autoritarinis režimas. 1938 m. kovą Lenkija paskelbė ultimatumą dėl diplomatinių santykių užmezgimo.

Antrasis Pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., nacistinei Vokietijai užpuolus Lietuvos kaimynę Lenkiją. Lietuva paskelbė neutralitetą, nors Vokietija siūlė Lietuvai atsiimti iš Lenkijos Vilniaus kraštą. Ribentropui atskridus į Maskvą, 1939 m. rugsėjo mėn. 28 d., TSRS ir Vokietija pasirašė naują susitarimą, kuriuo Lietuva, mainais už Lenkijos teritorijos dalį, buvo perleista sovietams. 1940 m. birželį Lietuvą okupavo ir rugpjūčio 3 d. aneksavo Tarybų sąjunga.

1941 m. birželio 22 d. Hitleris pradėjo karą su Sovietų Sąjunga. Tuo pat metu Lietuvoje LAF ir kitų patriotinių organizacijų narių pastangomis suorganizuotas sukilimas, suformuota Lietuvos vyriausybė, tačiau Vokietija jos nepripažino ir po 43 dienų veikimo išvaikė. 19411944 m. Lietuva buvo įtraukta į vokiečių Ostlando reichskomisariatą kaip Lietuvos generalinė sritis, valdoma civilinės administracijos.

Tarybų Sąjunga

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos TSR.
1940 m. išleistas Lietuvos TSR žemėlapis.

1944 m. liepos–spalio mėn. TSRS užėmė Lietuvą antrą kartą. Prasidėjo Lietuvos masinės gyventojų deportacijos į Sibirą, kurios buvo vykdomos iki Stalino (1953 m.) mirties.

Šiuo laikotarpiu uždrausti tautiškumo simboliai – tautinė vėliava bei Tautiška Giesmė ir kiti, už jų naudojimą žmonės buvo persekiojami.

Lietuvos ūkio atkūrimo pretekstu Maskvos valdžia skatino darbininkų ir kitų gyventojų migraciją į Lietuvą; taip buvo ketinama labiau integruoti Lietuvą į Sovietų Sąjungą ir plėtoti pramonę. Tuo pačiu metu Lietuvos darbingi gyventojai buvo viliojami darbams Rusijos TFSR gilumoje, žadant visokeriopas įsikūrimo naujoje vietoje lengvatas.

Net ir nuslopinus partizaninį pasipriešinimą sovietinė valdžia neužgniaužė judėjimo už Lietuvos nepriklausomybę – veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą. Po tarptautinės konferencijos Suomijos sostinėje, kur buvo pripažintos po II pasaulinio karo nusistovėję sienos, Lietuvoje susikūrusi Helsinkio grupė per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą. 1972 m. po Romo Kalantos susideginimo kilo kelias dienas trukę neramumai Kaune.

1986 m. Tarybų Sąjungoje prasidėjus viešumo (glasnost) politikai, 1988 m. Lietuvoje susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, netrukus ėmęs siekti šalies nepriklausomybės.

Nepriklausomybės atkūrimas ir dabartinė Lietuva

1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktas.[4] Lietuva tapo pirmoji tarybinė respublika, paskelbusi atsiskirianti nuo Tarybų Sąjungos. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 dieną. 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.

1992 m. spalio 25 d. LR piliečių referendume priimta šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pirmuoju Prezidentu po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, 1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu, buvo išrinktas Algirdas Brazauskas. Nuo 2004 m. kovo 29 d. Lietuva priklauso NATO blokui. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos narė.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos politinė sistema.
Seimo rūmai

Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė demokratija. Valdymo sistema: parlamentinė respublika.

Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Prezidentas skiria ministrą pirmininką (tvirtina Seimas), ministro pirmininko teikimu skiria ministrus, yra vyriausiasis karinių pajėgų vadas, taip pat skiria visų teismų, įskaitant Konstitucinį teismą, teisėjus. Prezidentas formuoja Lietuvos užsienio politiką.

Įstatymų leidžiamoji valdžia: Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienerių rūmų Lietuvos parlamento (Seimo) rankose. 141 Seimo narys renkamas ketveriems metams, pusė (71) tiesiogiai, kiti 70 pagal partijų sąrašus (proporcine rinkimų sistema). Tik daugiau nei 5 % surinkęs partinis sąrašas gauna vietas Seime.

Vykdomoji valdžia: Vyriausybė, kurią sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministrai vadovauja ministerijoms. Šiuo metu jų yra 14 [5]:

  • Aplinkos ministerija;
  • Energetikos ministerija;
  • Finansų ministerija;
  • Krašto apsaugos ministerija;
  • Kultūros ministerija;
  • Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
  • Susisiekimo ministerija;
  • Sveikatos apsaugos ministerija;
  • Švietimo ir mokslo ministerija;
  • Teisingumo ministerija;
  • Ūkio ministerija;
  • Užsienio reikalų ministerija;
  • Vidaus reikalų ministerija;
  • Žemės ūkio ministerija.

Nariai į savivaldybių tarybas renkami tiesiogiai, merą renka taryba. Užtikrinimui, kad apskrityje būtų laikomasi konstitucijos bei įstatymų, vyriausybė skiria kiekvienos apskrities viršininką.

Rinkimų teisę turi visi piliečiai, sulaukę 18 m. amžiaus. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos administracinis suskirstymas.
Lietuvos savivaldybių ribos (raudonai pažymėtos miestų savivaldybės, rusvai – įkurtos 1999 m.)

Lietuvos teritorija suskirstyta į 60 savivaldybių. 19952010 m. buvo 10 apskričių, tačiau jos panaikintos kaip administraciniai vienetai, nors kaip teritoriniai vienetai dar išlikę (dažnai vadinamos regionais). Savivaldybės suskaidytos į 546 seniūnijas, o seniūnijos – į seniūnaitijas (nuo 2009 m.). Savivaldybės:

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos geografija.
Gamtinis Lietuvos žemėlapis

Gamtinės geografijos požiūriu, Lietuva yra vidutinių platumų šalis Rytų Europos lygumos vakarinėje dalyje, pereinamojo iš jūrinio į žemyninį klimato, Rytų Europos mišriųjų miškų geografinėje zonoje. Labiausiai į rytus nutolusi Lietuvos vietovė yra Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje ties Rimaldiškių ir Vosiūnų kaimais (26° 51′ rytų ilgumos), į vakarus – ties Nida (20° 56′ rytų ilgumos), į šiaurę – Biržų rajono savivaldybės teritorijoje ties Aspariškių kaimu (56° 27′ šiaurės platumos), į pietus – Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje ties Musteikos kaimu (53° 54′ šiaurės platumos). Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties Ruoščiais iki šiaurės ašigalio yra 3870 km, iki pusiaujo apie 6130 km, iki Grinvičo dienovidinio – 1488 kilometrai. 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, tarp Purnuškių kaimo ir Bernotų piliakalnio, yra Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto nustatytas Europos geografinis centras (54° 54′ šiaurės platumos ir 25° 19′ rytų ilgumos).

Toje pačioje geografinėje platumoje vakariau Lietuvos yra Danija, Didžioji Britanija (Anglijos šiaurinė dalis), ryčiau – Baltarusija ir Rusijos centrinės sritys, toje pačioje geografinėje ilgumoje šiauriau yra Latvija, Estija, Suomija, piečiau – Rytų Lenkija, Ukrainos vakarinė dalis, Rumunija, Bulgarija, Graikija.[6]

Lietuvos teritorija iš rytų į vakarus driekiasi 373 km, iš šiaurės į pietus – 276 km. Lietuva plotu (65,3 tūkst. km²) yra didesnė už Olandiją (41,5 tūkst. km²), Belgiją (30,5 tūkst. km²), Daniją (43,1 tūkst. km²), Šveicariją (41,2 tūkst. km²), Estiją (45,2 tūkst. km²), mažesnė – už Austriją (83,9 tūkst. km²), Čekiją (78,9 tūkst. km²) ir beveik lygi su Latvija (64,6 tūkst. km²) ir Airija (70,3 tūkst. km²).

Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min. 20 sek. anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra PL + 2 h (kaip Helsinkis, Ryga, Atėnai, Jeruzalė). Lietuvoje naudojama sezoninė laiko skaičiavimo kaita.[7]

Laukai ir pievos užima 57 proc., miškai ir krūmai – 30 %, pelkės – 3 %, vidaus vandenys – 4 %, kitos žemės – 6 % teritorijos.

Klimatas

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos klimatas.
Vidutinė daugiametė temperatūra Lietuvoje (°C)
Mėnesis
Sau
Vas
Kov
Bal
Geg
Bir
Lie
Rug
Rug
Spa
Lap
Gru
Vidutinė šilčiausia
-2
-2
+5
+14
+15
+16,4
+17,5
+15
+13
+10
+5
0
Vidutinė vėsiausia
-5
-5
-2
0
8
10
+11
+10
+8
+2
0
-5

Lietuvos klimatas yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš jūrinio pereinantis į žemyninį. Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje, su vidutinio šiltumo vasaromis, bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė Liepos mėnesio temperatūra yra apie 17 °C, o žiemą apie -5 °C, o intervalas tarp temperatūrų yra apie 20 °C. Būta Lietuvoje labai karštų vasarų, kai oras sušildavo iki 30 °C, ir taip pat ir labai šaltų žiemų, kai oras atšaldavo iki -20 °C, o naktimis ir iki -30 °C. Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą (iki 50 % metinio kritulių kiekio), dėl netikėtų audrų, škvalų, perkūnijų ir lietaus. Mažiau kritulių tenka rudeniui, žiemai ir pavasariui. Mažiausiai kritulių tenka pavasariui, nes dažniausiai vyrauja anticiklonai

Temperatūrų rekordai

Čia pateikiami Lietuvos temperatūrų rekordai[8]

Lietuvos temperatūrų rekordai (°C)
Mėnesis
Sau
Vas
Kov
Bal
Geg
Bir
Lie
Rug
Rug
Spa
Lap
Gru
Karščio rekordai
+12,6
+16,5
+21,8
+28,8
+34
+35
+37,5
+36
+32
+26
+18
+15,6
Šalčio rekordai
-40,5
-42,9
-37,5
-23,0 °C
-6,8
-2,8
+0,9 °C
-2,9
-6,3
-19,5
-23 °C
-34

Kraštovaizdis

Lietuvos kraštovaizdžio tipai:

  • molingosios lygumos – 55,2 proc.
  • kalvotos moreninės aukštumos – 21,2 proc.
  • smėlingosios lygumos – 17,8 proc.
  • upių slėniai – 3,6 proc.
  • pajūrio lygumos – 2,2 proc.

Upės ir ežerai

Lietuvoje yra apie 3 tūkstančius upių ir ežerų[9]. Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km. Didžiausia upė – Nemunas, kurio ištakos – Baltarusijoje. Lietuvoje paplitusios pelkės, ypatingai šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, nors dauguma buvo nusausintos.

Ilgiausios Lietuvos upės:

Nemunas netoli Veliuonos
  1. Nemunas – 937 km (Lietuvos teritorijoje 475 km),
  2. Neris – 510 km (234 km),
  3. Venta – 343 km (161 km),
  4. Šešupė – 298 km (209 km),
  5. Mūša (Lielupė) – 284 km (133 km).

Didžiausi Lietuvos ežerai:

  1. Drūkšiai – 44,8 km²
  2. Dysnai – 24,0 km²
  3. Dusia – 23,3 km²
  4. Sartai – 13,4 km²
  5. Luodis – 12,9 km²

Lietuvos reljefas

Žemaičių aukštuma

Reljefą sudaro:

Kalvos

Aukščiausių kalvų absoliutūs aukščiai:

  1. Aukštasis kalnas – 293,8 m
  2. Juozapinė – 293,6 m
  3. Kruopinė – 293,4 m
  4. Nevaišiai – 288,9 m
  5. Būdakalnis (Ažušilis) – 284,8 m

Miškai

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos miškai.

Didžiausi Lietuvos miškų masyvai:

Miškų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias medžių rūšis (procentais):

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos ekonomika.
 Stalewarning.svg  Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį šabloną.
Lietuvos BVP pokytis 1996-2006 m.
  • 2005 metais BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui per metus, lyginant su 2004 metais padidėjo 7,6 % ir siekė 6040 eurų. 2006 metais Lietuvos BVP išaugo 7,4 % ir sudarė 81,554 mlrd. litų.
  • 2003 metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo pats sparčiausias rytų Europoje – BVP, palyginus su 2002 m., išaugo 9,7 % ir sudarė 16,27 mlrd. eurų veikusiomis kainomis. BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui per metus, siekė 4 711 eurų.[10]
  • 2005 m. gruodžio mėn. infliacija, lyginant su 2004 m. gruodžiu, sudarė 3,0 %. 2005 m. vidutinė metinė infliacija lyginant su 2004 m. sudarė 2,7 %.
  • Tiesioginės užsienio investicijos 2004 m. liepos 1 d. sudarė 4,25 mlrd. eurų ir, palyginus su 2003 m. liepos 1 d., padidėjo 4,9 %. Vienam Lietuvos gyventojui teko 1 234 eurų tiesioginių užsienio investicijų.
  • Pagrindinės šalys investuotojos – Danija, Švedija, Vokietija, Estija, JAV ir Suomija. Daugiau kaip 60 % visų tiesioginių investicijų į Lietuvą sulaukiama iš ES-15 šalių. 2003 m., lyginant su 2002 m., tiesioginės užsienio investicijos iš ES-15 šalių padidėjo 10 %, iki 2,5 mlrd. eurų.
  • 2004 metais į Lietuvą daugiausia investavo:
  • Valstybės skola 2004 m. pradžioje siekė 3,8 mlrd. eurų. Užsienio skola sudarė 2,18 mlrd. eurų arba 57 % visos valstybės skolos. Užsienio skola 2003 m. sudarė 13,5 % BVP.
  • Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingas A, trumpalaikio – A-1. Reitingų perspektyva teigiama.

Užimtumas

Statistikos departamento tyrimo duomenimis 2006 m. I ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,4 %[11]. Aukščiausias nedarbo lygis antrąjį 2005 m. ketvirtį buvo Panevėžio apskrityje – 11,6 %, Šiaulių – 9,7 %, Vilniaus – 9,4 %, žemiausias nedarbo lygis buvo Marijampolės – 3,3 % ir Tauragės apskrityse – 6,5 %.

Užsienio prekyba

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos užsienio prekyba.

2009 metų sausio – lapkričio mėnesių eksportas sudarė 36 618,9 mln. Lt, importas – 41 212,9 mln. Lt.[12]

2009 metų sausio – lapkričio mėnesiais daugiausiai eksportuota į[12]:

Vieta Valstybė Procentai
1 Flag of Russia.svg Rusija 13,08 %
2 Flag of Latvia.svg Latvija 10,13 %
3 Flag of Germany.svg Vokietija 9,54 %
4 Flag of Poland.svg Lenkija 7,39 %
5 Flag of Estonia.svg Estija 7,01 %
6 Flag of the Netherlands.svg Nyderlandai 5,02 %
7 Flag of Belarus.svg Baltarusija 4,53 %
8 Flag of the United Kingdom.svg Jungtinė Karalystė 4,41 %
9 Flag of Denmark.svg Danija 3,87 %
10 Flag of Sweden.svg Švedija 3,37 %

2009 metų sausio – lapkričio mėnesiais daugiausiai importuota iš[12]:

Vieta Valstybė Procentai
1 Flag of Russia.svg Rusija 30,73 %
2 Flag of Germany.svg Vokietija 11,10 %
3 Flag of Poland.svg Lenkija 9,97 %
4 Flag of Latvia.svg Latvija 6,29 %
5 Flag of the Netherlands.svg Nyderlandai 4,03 %
6 Flag of Italy.svg Italija 3,81 %
7 Flag of Belgium.svg Belgija 2,98 %
8 Flag of Sweden.svg Švedija 2,69 %
9 Flag of Estonia.svg Estija 2,59 %
10 Flag of France.svg Prancūzija 2,47 %

Infrastruktūra

Klaipėda yra vienintelis šalies uostas. Didžiausias oro uostas – Vilniaus oro uostas, 2008 m. aptarnavęs 2,048 mln. keleivių.[13]

Ignalinos atominės elektrinės pirmasis elektrinės reaktorius uždarytas 2004 m. kaip sąlyga įstojant į ES, paskutinysis reaktorius buvo uždarytas 2009 m. gruodžio mėn. 31 d., 23 valandą nakties. Ruošiamasi statyti naują atominę elektrinę.

Gyventojai

Lietuvos populiacijos skaičiaus kitimas 1950-2009 m. (gyventojų skaičius pateikiamas milijonais; norėdami padidinti grafiką, paspauskite ant jo kairiu pelės mygtuku)
Pagrindinis straipsnis – Lietuvos gyventojai.

Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2009 m. duomenimis, natūralusis gyventojų prieaugis Lietuvoje yra -0,279 % (2009 m.).[14] Maždaug 99,6 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. 2009 m. duomenimis, 67 % žmonių gyvena miestuose, bet šis procentas po truputį mažėja. Amžiaus mediana – 39,3 metų (moterų – 41,9 m.; vyrų – 36,8 m.).[14] Vidutinė gyvenimo trukmė – 74,9 m. (moterų – 80,1 m.; vyrų – 69,98 m.). Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės yra didžiausias Europos Sąjungoje. Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.):[14]

  • 0-14 metų: 14,2 %
  • 15-64 metų: 69,6 %
  • virš 65 metų: 16,2 %

2009 m. duomenimis Lietuvoje vienai moteriai vidutiniškai tenka 0,89 vyro. Vyresniems nei 65 m. žmonėms vienai moteriai tenka tik 0,53 vyro.[14]

Lietuva užima antrą vietą pasaulyje pagal savižudybių skaičių tūkstančiui gyventojų per metus.[15] Tiesa, nuo 1995 m. savižudybių dažnumas šalyje lėtai mažėjo. 2005 m. Lietuvoje nusižudė 1084 vyrai ir 235 moterys.[16] Europos sąjungoje Lietuva užima pirmą vietą ir pagal žmogžudysčių dažnumą tūkstančiui gyventojų. 2006 m. Lietuvoje buvo nužudyti 277 žmonės.[17]

Tautinė sudėtis

Lietuvos tautinė sudėtis 2011 m. prdž.
Tauta Procentai
Lietuviai
  
83.9 %
Lenkai
  
6.6 %
Rusai
  
5.4 %
Kiti
  
4.1 %
Lietuvos tautinė sudėtis 2009 m.
Tauta Procentai
Lietuviai
  
84.0 %
Lenkai
  
6.1 %
Rusai
  
4.9 %
Kiti
  
5.0 %
Lenkų pasiskirstymas Lietuvoje (kuo didesnis apskritimas, tuo daugiau tame rajone arba savivaldybėje yra lenkų).

Tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis (pagal 2011 m. pradžia lyginant su 2009 m. Statistikos Departamento apskaičiavimais (pirmi skaičiai iš 2011 m., antri iš 2009 m.)):[18]

  • lietuviai – 83,9 % (2 721,5 mln.) – 84,0 % (2 815,7 mln.)
  • lenkai – 6,6 % (212,8 tūkst.) – 6,1 % (205,5 tūkst.)
  • rusai – 5,4 % (174,9 tūkst.) – 4,9 % (165,1 tūkst.)
  • baltarusiai – 1,3 % (41,1 tūkst.) – 1,1 % (36,1 tūkst.)
  • ukrainiečiai – 0,6 % (21,1 tūkst.) – 0,6 % (20,0 tūkst.)
  • žydai – 0,1 % (3,4 tūkst.) – 0,1 % (3,0 tūkst.)
  • totoriai – 0,1 % (3,1 tūkst.) – 0,1 % (2,5 tūkst.)
  • vokiečiai – 0,1 % (3,0 tūkst.) – 0,1 % (3,1 tūkst.)
  • čigonai – 0,1 % (2,9 tūkst.) – 0,1 % (2,3 tūkst.)
  • latviai – 0,1 % (2,4 tūkst.) – 0,1 % (2,2 tūkst.)
  • kitų tautybių žmonės – 0,2 % (8,0 tūkst.) - 0,2 % (7,6 tūkst.)
  • nenurodė tautybės – 1,5 % (50,4 tūkst.) – 2,6 % (86,8 tūkst.)

1959 m. 8,5 % Lietuvos gyventojų buvo lenkai, bet nuo to laiko jų procentas nuolat mažėjo ir 2009 m. buvo 6,1 %. Lietuvos lenkai daugiausiai gyvena Vilniaus apskrityje, kur jie 2001 m. sudarė net 25,4 % visos populiacijos.

Lietuvoje sparčiai mažėja rusų tautybės žmonių procentas: 1989 m. jie sudarė 9,4 % visos populiacijos, 2001 m. – 6,3 %, o 2009 m. – 4,9 %.[19] 2001 m. surašymo duomenimis, rusai sudaro 13,4 % Utenos apskrities, 11,6 % Vilniaus apskrities ir 11,4 % Klaipėdos apskrities gyventojų. Kitose apskrityse jų dalis neviršijo 4 %. Šiuo metu šie procentai turėtų būti mažesni, nes nuo surašymo Lietuvos rusų skaičius žymiai sumažėjo.[19]

Dėl emigracijos įvairiais istorijos laikotarpiais, didelė dalis lietuvių gyvena kitose pasaulio šalyse. Iš viso šiuo metu lietuviais save laikančių žmonių yra maždaug 4,2 milijonai (įskaitant ir lietuvių kalbos nemokančius asmenis), iš jų 2,7 milijonai gyvena Lietuvoje. Iš užsienio valstybių, daugiausia lietuvių yra Brazilijoje (~900 000[20]) ir JAV (723 000[21]). Išsamesnę informaciją apie tai galite rasti straipsnyje lietuviai.

Kalbos

Pasiskirstymas pagal gimtąsias kalbas (2001 m. surašymo duomenys)[22]:

  • lietuvių – 82 % (2 855,8 tūkstančiai gyventojų)
  • rusų – 8 % (277,3 tūkst.)
  • lenkų – 5,6 % (195 tūkst.)
  • baltarusių – 0,46 % (16 tūkst.)
  • ukrainiečių – 0,235 % (8,2 tūkst.)
  • kitos – 0,28 % (9,8 tūkst.)
  • nenurodė – 3,5 % (121,8 tūkst.)

Pasak 2001 m. surašymo, iš 577 tūkst. ne lietuvių tautybės gyventojų, 356 tūkst. moka lietuvių kalbą. Didžiausią jų dalį sudaro lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą iš viso moka 68 % Lietuvos gyventojų, anglų – 17 % (mieste – 21 %, kaime – 9 %), lenkų – 14,6 %, vokiečių – 8 %, prancūzų – 2 %. Rusų kalbą moka 64 % lietuvių ir 77 % lenkų.[23] 2005 m. Eurobarometer apklausa pateikia kiek kitokius duomenis. Pasak jos, 80 % Lietuvos gyventojų gali susikalbėti rusiškai (neskaitant tų, kuriems rusų kalba yra gimtoji), 32 % – angliškai, 15 % – lenkiškai ir 14 % – vokiškai.[24] Tokie dideli skirtumai tarp duomenų tikriausiai yra todėl, kad gyventojų surašyme buvo skaičiuojami tik gerai mokantys nurodytas kalbas, o Eurobarometer apklausoje – visi gebantys susišnekėti.

Eurobarometer apklausa taip pat atskleidė, kad, palyginus su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais, lietuviai moka daug kalbų. 92 % Lietuvos gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą, 51 % – bent dvi ir 16 % – bent tris kalbas. Skaičiuojant duomenis bendrai visai Europos Sąjungai, tik 56 % žmonių moka bent vieną, 28 % bent dvi ir 11 % bent tris kalbas neskaitant gimtosios.[24]

Religija

2001 m. surašyme 83,6 % deklaravo kokį nors tikėjimą, 8,3 % teigė esą netikintys ir 8,1 % nenurodė arba negalėjo atsakyti. Tikinčiųjų pasiskirstymas pagal religiją:[25]

Didelė dalis stačiatikių yra susitelkę Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, kur jie sudaro, atitinkamai, 9,7 % ir 15,5 % visų miesto gyventojų. Netikintieji sudaro 10,3 % miestų gyventojų ir 4,2 % kaimų gyventojų.[26]

Pasak 2005 m. apklausos, 49 % Lietuvos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 36 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 12 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva yra vidutiniškai religinga.[27]

Demografinė raida

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1528 m. ir 2011 m.
1528 m.sur. 1650 m. 1790 m.sur. 1897 m.sur. 1913 m. 1923 m.sur. 1940 m. 1942 m.sur. 1950 m. 1955 m.
330 000 960 000 990 000 2 536 000 2 828 000 2 620 000 3 084 000 2 790 000 2 573 000 2 613 000
1959 m.sur. 1965 m. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2007 m.
2 711 000 2 954 000 3 100 000 3 398 000 3 690 000 3 483 972 3 475 600 3 462 553 3 445 857 3 384 879
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. - - - - - -
3 366 357 3 349 900 3 329 000 3 244 600 - - - - - -

Duomenys:[28][29][30]

Miestai

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos miestai.
Lietuvos miestai pagal gyventojų skaičių
Nr. Miestas Apskritis Gyventojai Nr. Miestas Apskritis Gyventojai
Vilnius Pilies street.jpg
Vilnius
Kauno pilis. Kaunas Castle.2006-06-11.jpg
Kaunas
1 Vilnius Vilniaus apskritis 542932 11 Kėdainiai Kauno apskritis 29824
2 Kaunas Kauno apskritis 336912 12 Telšiai Telšių apskritis 29107
3 Klaipėda Klaipėdos apskritis 177812 13 Visaginas Utenos apskritis 26804
4 Šiauliai Šiaulių apskritis 120969 14 Tauragė Tauragės apskritis 26429
5 Panevėžys Panevėžio apskritis 109028 15 Ukmergė Vilniaus apskritis 25866
6 Alytus Alytaus apskritis 63642 16 Plungė Telšių apskritis 22287
7 Marijampolė Marijampolės apskritis 44885 17 Kretinga Klaipėdos apskritis 20748
8 Mažeikiai Telšių apskritis 38819 18 Šilutė Klaipėdos apskritis 19720
9 Jonava Kauno apskritis 33172 19 Radviliškis Šiaulių apskritis 18436
10 Utena Utenos apskritis 31139 20 Palanga Klaipėdos apskritis 17234
2011 m. pradžios duomenys


Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kultūra.

Kita informacija

Šaltiniai

  1. [1]
  2. osp.stat.gov.lt
  3. Gudavičius, Edvardas (1999) Lietuvos Istorija: Nuo Seniausių Laikų iki 1569 Metų (Lithuanian History: From Ancient Times to the Year 1569) Vilnius, page 28, ISBN 5-420-00723-1
  4. "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktas dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo." Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2009-03-30.
  5. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=376048&p_query=&p_tr2=
  6. Ričardas Baubinas. Lietuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, 7 psl. ISBN 978-5-420-01654-1..
  7. Ričardas Baubinas. Lietuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, 8 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  8. www.meteo.lt: Lietuvos klimato rekordai
  9. Lithuania. Microsoft Encarta Premium 2009. žr. 2008 rugpjūčio 3 d.
  10. Lietuvos statistikos departamento pranešimas spaudai, 2006-09-29
  11. Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (tyrimo duomenys) (2006 m. katalogas). ISSN 1648-5386.
  12. 12,0 12,1 12,2 http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2639
  13. http://www.vno.lt/lt/naujienos/detail.php?ID=4375
  14. 14,0 14,1 14,2 14,3 CIA pasaulio faktų knyga: Lietuva
  15. Sąrašas:Valstybės pagal savižudybių skaičių
  16. Savižudybių statistika Lietuvoje
  17. Delfi.lt: Lietuvoje žudoma dažniau nei kitur ES
  18. http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=
  19. 19,0 19,1 2001 m. surašymas – Lietuvos tautinė sudėtis vienalytiškiausia
  20. Pagal TLE, 1983 m. Brazilijoje gyveno apie 35 tūkst. lietuvių; VLE rašoma, kad 1951 m. Brazilijoje gyveno apie 245 tūkst. lietuvių, o 2000 m. − apie 850 tūkst. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių.
  21. [2]
  22. Lietuvos statistikos departamentas, 2002 m. surašymas: Gyventojai pagal tautybę ir gimtąją kalbą
  23. 2002 m. surašymas: Mokame vis daugiau kalbų Pastaba: ten pateikta kiek gyventojų moka šias kalba kaip užsienio kalbas. Šiame straipsnyje pateikti duomenys kiek iš viso žmonių kalba šiomis kalbomis. Tai reiškia, kad mokančių jas kaip užsienio kalbą procentas sudėtas su mokančių jas kaip gimtąją kalbą procentu
  24. 24,0 24,1 (Angliškai)Europeans and their Languages
  25. [2002 m. surašymo duomenys http://db.stat.gov.lt/sips/Dialog/varval.asp?ma=gs_dem20lt&ti=Gyventojai+pagal+tikyb%E0%2C+am%FEiaus+grupes+ir+lyt%E1+&path=../Database/cen_lt/s71lt/1.%20demografija/&lang=1]
  26. 2001 m. gyventojų ir būstų surašymas: Romos katalikų daugiausia
  27. "(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis." (PDF)
  28. 1790 – 1950 duomenys „Lietuva Šeimos enciklopedija“ Šviesa, Kaunas 2006 Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 5-430-04664-7“.
  29. (1980) J. Zinkus Lietuvos TSR. Vilnius: Mokslas, 272.
  30. http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gpro&lng=en&des=wg&geo=-130&srt=pnan&col=abcdefghinoq&msz=1500&geo=-4

Nuorodos

Portal
Vikisritis: Lietuva
Commons-logo.svg.png Vikiteka: Lietuva – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Lietuva

Valdžia:

Kultūra, istorija, turizmas:

Bendros žinios ir kita:

Lietuvos profilis kitomis kalbomis:

Lietuva žemėlapiuose:

Lietuvos laikas ir orai:

Symbol star2.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Symbol star2.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: