Lietuvos advokatūra

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos advokatūra
Forma Asociacija
Įkurta 19... m. sausio 1 d.
Vadovai Ignas Vėgėlė
Būstinė Vilnius
Adresas Tilto g. 17, LT-01101 Vilnius
Tinklalapis www.advoco.lt
El. paštas la@advoco.lt
Telefonas ( 5) 262-4546
Kodai Juridinio asmens: 300099149

Lietuvos advokatūra (LA) - viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra vienyti visus advokatus, koordinuoti jų veiklą teikiant teisines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, atstovauti jų interesams ir juos ginti, taip pat tenkinti kitus viešuosius interesus. Lietuvos advokatūra yra advokatų savivaldą įgyvendinanti institucija.

Turinys

Tikslai, uždaviniai, funkcijos

Lietuvos advokatūros funkcijos ir tikslai
  • Advokatų savivaldos įgyvendinimas.
  • Advokatų profesinės veiklos koordinavimas.
  • Advokatų interesų atstovavimas valstybės institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose.
  • Teisės aktų projektų advokatų profesinės veiklos klausimais rengimas ir jų teikimas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – Teisingumo ministerija).
  • Advokatūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliekama advokatų veiklos kontrolė.
  • Advokatų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas ir įgyvendinimas.
  • Advokatų teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimas.
  • Informacijos apie advokatus, besiverčiančius profesine veikla individualiai, partnerystės pagrindais arba įsteigus advokatų profesinę bendriją, rinkimas, kaupimas, apibendrinimas ir platinimas.
  • Aiškinamasis darbas.

Veiklos kryptys, būdai, formos

[[Lietuvos advokatūra vadovaujasi 2006 m. balandžio 21]] d. Visuotiniame advokatų susirinkime patvirtintais įstatais. >> Įstatai

Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos misija – būti advokatūros savivaldos institucija, siekiančia optimalaus balanso tarp saugotinų advokatūros tradicijų ir šiuolaikinių jos poreikių bei lūkesčių, efektyviai moderuojant jos veiklą ir užtikrinant teisinės gynybos prieinamumą bei kokybę.

Veiklos organizavimas

Savo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti LA vykdo šias funkcijas:

  • koordinuoja advokatų veiklą.
  • atstovauja advokatų interesams valstybės institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose.
  • rengia teisės aktų projektus advokatų veiklos klausimais ir teikia juos LR teisingumo ministerijai.
  • kontroliuoja advokatų veiklą.
  • organizuoja ir įgyvendina advokatų kvalifikacijos tobulinimą.

Pagrindiniai LA darbai

Kasdieninė Advokatų tarybos kaip pagrindinio advokatūros valdymo organo veikla yra labai plati.

Įgyvendinant šias funkcijas Advokatų tarybai talkina 15 Lietuvos advokatūros administracijos darbuotojų, prižiūrimų Lietuvos advokatūros sekretoriaus. Į darbą juos priima ir atleidžia Advokatų tarybos pirmininkas.

Organizacinė sandara ir valdymas

LA valdymo organai yra:
– Visuotinis advokatų susirinkimas.
– Advokatų taryba.
– Advokatų garbės teismas.
– Revizijos komisija.
- Pirmininkas.

Tas pats asmuo vienu metu gali būti tik vienos Lietuvos advokatūros institucijos, išskyrus visuotinį advokatų susirinkimą, narys, renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Visi Lietuvos advokatūros institucijų sprendimai (kuriems Advokatūros įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos) skundžiami teismui per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

Visuotinis advokatų susirinkimas yra aukščiausias Lietuvos advokatūros organas.

Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. ji renkama iš advokatų ketveriems metams. Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. ji renkama ketveriems metams.

Advokatų tarybos nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų tarybos misija – būti advokatūros savivaldos organu, siekiančiu optimalios pusiausvyros tarp saugotinų advokatūros tradicijų ir šiuolaikinių jos poreikių bei lūkesčių, efektyviai vadovaujant jos veiklai ir užtikrinant teisinės gynybos prieinamumą bei kokybę.

Taryba:

  • sprendžia aktualiausius advokatūros organizavimo ir veiklos klausimus;
  • registruoja advokatų darbo vietas;
  • sprendžia profesinius ir turtinius ginčus tarp advokatų;
  • atstovauja Lietuvos advokatūrą tarptautinėse organizacijose ir renginiuose;
  • vykdo kitas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo ir įstatų nustatytas pareigas.

Narystė

Lietuvos advokatūros nario teisių įgijimas
Lietuvos advokatūros nariu tampa, kai: 1) Asmuo, pripažintas advokatu ir nuo pripažinimo advokatu dienos per vieną mėnesį davęs advokato priesaiką, ją pasirašęs ir įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą; 2) Asmuo, kuriam pagal Advokatūros įstatymą kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos įgaliotų institucijų suteiktas advokato vardas.

Asmeniui, norinčiam užsiimti advokato veikla, narystė Lietuvos advokatūroje yra privaloma.

2014 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje buvo 2046 praktikuojantys advokatai ir 816 advokato padėjėjų.

Narystė tarptautinėse organizacijose:

  • 1992 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos advokatūra tapo Tarptautinės advokatų asociacijos (International Bar Association, IBA) nare.
  • 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikai tapus ES valstybe nare, Lietuvos advokatūra įgijo tikrosios CCBE narės statusą.

Veiklos istorija

Pats advokatūros institutas gali būti siejamas su tokiais teisiniais paminklais kaip Lietuvos Statutai (1529 m., 1566 m., 1588 m.) – trimis teisinių dokumentų rinkiniais, teisynais, sukurtais XVI a. ir apibrėžusiais LDK teisinės sistemos pagrindą iki pat 1840 m. Pirmajame Lietuvos Statute buvo numatyta, kad asmuo teismo procese turi teisę turėti prokuratorių, kuris atstovautų jo teisėms ir gintų interesus.

1918 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Vyriausybė iš vokiečių okupacinės valdžios įgaliotinių pradėjo perimti teismus, realiai pradėjo funkcionuoti teismų ir advokatūros sistema.

1919 m. balandžio 4 d. Teisingumo ministras Petras Leonas pasirašo aplinkraštį Nr. 5 „Apygardos teismams, taikos teisėjams, teismo tardytojams, valstybės gynėjams ir notarams”, kuriuo paliekama galioti Carinės Rusijos nustatyta advokatūros veiklą reglamentuojanti tvarka.

1920 m. gruodžio 5 d. išrinenkama Prisiekusiųjų advokatų taryba.

1923 m. gegužės 16 d. dėl didelio teismų krūvio prisiekusieji advokatai įstatymu pašaukti teisėjauti (įstatymas galiojo iki 1927 m. sausio 1 d.)

1927 m. kovo 13 d.Prisiekusiųjų advokatų taryb nutarė prie Apygardų teismų steigti nemokamas teisines konsultacijas neturtingiems asmenims.

1933 m. įsigaliojo Teismų santvarkos įstatymas, labai paveikė advokatūros organizacinę veiklą.

1944 m. rugsėjo 8 d. išleistas LTSR Teisingumo liaudies komisaro įsakymas Nr. 7, kuriuo advokatai A. Jokūbėnas, K. Šalkauskas ir K. Poškus „užskaityti” LTSR kolegijos nariais ir paskirti organizacinio biuro nariais.

1992 m. rugsėjo 16 d. priimtas pirmasis nepriklausomos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas.

1998 m. birželio 25 d. priimtas naujas Advokatūros įstatymas.

1999 m. gegužės 21 d. advokatų konferencijoje priimtas Advokatų profesinės etikos kodeksas.

2004 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Advokatų konferencija patvirtino Europos Sąjungos advokatų etikos kodeksą.

Pirmininkai

1920 m. gruodis - 1926 m. sausis || Vladas Stašinskas (1920 m. Lietuvos advokatūros pavadinimas buvo Lietuvos prisiekusiųjų advokatų taryba)
1926 m. sausis - 1938 m. gegužė || Petras Leonas (nuo 1934 m. - Lietuvos advokatų taryba
1939 m. - Mykolas Šleževičius
1940 m. - Vladas Požėla
1940 m. gruodis - 1941 m. liepa || Lionginas Indreika (nuo 1940 m. - Laikinoji Lietuvos SSR advokatų taryba)
1941 m. liepa - 1944 m. liepa || Zigmas Toliušas (nuo 1942 m. - Lietuvos advokatų taryba)
1944 m. rugsėjis - 1947 m. balandis || Alfonsas Jakubėnas (nuo 1946 m. - Lietuvos SSR Advokatų kolegijos prezidiumas)
1947 m. balandis - gruodis || Ksaveras Misevičius
1947 m. gruodis - 1949 m. gruodis || Jonas Žeruolis
1949 m. gruodis - 1955 m. spalis || Andrius Domaševičius
1955 m. spalis - 1962 m. kovas || Ksaveras Misevičius
1962 m. kovas - 1972 m. gegužė || Albinas Vaicekauskas
1972 m. gegužė - 1978 m. balandis || Vladas Deksnys
1978 m. balandis - 1998 m. lapkritis || Kęstutis Lipeika (nuo 1990 m. - Lietuvos Advokatų taryba)
1998 m. lapkritis - 2002 m. kovas || Kazimieras Motieka
2002 m. kovas - 2008 m. balandis || Rimas Andrikis (nuo 2005 m. - Lietuvos advokatūra)
2008 m. balandis - 2014 m. balandis || Leonas Virginijus Papirtis
Nuo 2014 m. gegužės || Ignas Vėgėlė

Nuorodos, šaltiniai

Prof. dr. Romualdas Drakšas išleido monografiją „Advokatas: veiklos pagrindai ir problemos“. Tai monografija apie advokatą – patarėją, gynėją, saugumo garantą, apie jo teises ir pareigas. Knygoje autorius nuodugniai moksliniu lygiu nagrinėja advokato veiklos principus ir funkcijas, profesinius sunkumus. Ypatingas dėmesys skiriamas advokato veiklos laisvės ir nepriklausomybės principams.

Šiaulių advokatas Jonas Nekrašius sudarė enciklopedinį žinyną „Lietuvos advokatūra: Šiaulių advokatai (XVII – XXI a. pr.)“, kurį išleido teisinės literatūros leidykla „Justitia“. Tai pirmoji knyga, kurioje pristatoma ir Lietuvos advokatūros istorija.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: