Lietuvos darbo federacija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Lietuvos darbo federacija
Karte fehlt fehlt.jpg
Forma Sąjunga
Įkurta 1919 m. rugsėjo 27-28 d.
Vadovai Eugenija Šniutienė
Būstinė Vilnius
Adresas Vytauto g. 14, LT-08118, Vilnius
Tinklalapis www.ldf.lt
El. paštas ldforg@ldf.lt
Telefonas (5) 231-2029
Kodai Juridinio asmens: 190788843; PVM: LT


Lietuvos darbo federacija (sutrumpintai - LDF) – Lietuvos prosąjunginė, savanoriška organizacija....

Tikslai, vizija, misija ir uždaviniai

Jos tikslas ir uždaviniai yra narių atstovavimas, profesinių, ekonominių bei socialinių teisių ir interesų, garbės ir orumo gynimas, demokratijos puoselėjimas, lygiavertės partnerystės, kolegiško solidarumo tarpusavio santykių stiprinimas, pastangos suderinti socialinių partnerių interesus, darbuotojų interesų gynimas, įtaka ekonominei ir socialinei politikai, darbuotojų darbinių teisių apsauga, profesijos, darbo užmokesčio, darbų saugos, higienos, darbo aplinkos, socialinių, buitinių sąlygų, darbo apsauga ir kt.

Narystė

LDF yra profesinių sąjungų organizacija, vienijanti gamybinių profesinių federacijų ir miestų/rajonų profesines sąjungas.

LDF sudaro veikiančios pirminės profesinės organizacijos, kurios jungiasi į apskričių, miestų, rajonų LDF teritorinius susivienijimus ir federacijas.

Veiklos būdai ir formos

-

Pagrindiniai LDF darbai

-

Organizacinė sandara ir valdymas

-

Veiklos istorija

Lietuvos darbo federaciją įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partija 1919 m. rugsėjo 27-28 d., stengdamasi centralizuoti darbininkų katalikiškų organizacijų veiklą, Kaune, Rotušės salėje įvykusiame Lietuvos krikščionių darbininkų atstovų suvažiavime. Darbo federacija vadovavosi LKDP programa. Skleidė tarp darbininkų tautiškumą ir religinę pasaulėžiūrą, propagavo įvairių visuomenės sluoksnių bendradarbiavimo idėją, rūpinosi darbininkų socialine globa ir savišalpa, turėjo savišalpos kasų, poilsio namų.

Organizacijai galėjo priklausyti tik lietuvių darbininkai.

1922–1932 m. kaip federacijos skyrius veikė šv. Juozapo draugija lenkiškai kalbantiems darbininkams.

Lietuvos darbo federacija 1919–1926 m. aktyviai dalyvavo Seimo ir savivaldybių rinkimų kampanijose bei veikloje, jos nariai Seime priklausė valdančiajam krikščionių demokratų blokui. Antrajame Seime darbo federacija sudarė atskirą 12 narių frakciją.

Po 1926 m. gruodžio septynioliktosios perversmo federacija kartais kritikuodavo vyriausybę, kad ši menkai rūpinasi darbininkų reikalais, bet į opoziciją tautininkams neperėjo. Net 1927 m. balandžio mėn. tautininkams išstūmus iš vyriausybės krikščionis demokratus, Lietuvos darbo federacijos vadovybė protesto nepareiškė.

1932 m. kovo mėn. įvykusiame suvažiavime buvo paskelbta, kad organizacija susiaurina veiklą – atsisako politinių reikalavimų, ateityje rūpinsis tik kultūros reikalais. Lietuvos darbo federacija pradėjo irti, todėl 1934 m. persitvarkė į LKDS.

1940 m. organizacija turėjo daugiau kaip 8000 narių, 60 skyrių, 15 jaunųjų darbininkų grandžių, 18 skaityklų, 12 taupomųjų savišalpos kasų, 8 sporto aikšteles, 18 sporto komandų. 1919–1940 m. leido laikraštį „Darbininkas“.

1940 m. TSRS okupavus Lietuvą veikė nelegaliai. 1942 m. sugrąžintas Lietuvos darbo federacijos pavadinimas. Nuo 1943 m. įėjo į Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą. Nuo 1944 m. veikė emigracijoje. 1948 m. susikūrus Lietuvos darbo federacijos centro komitetui suskilo, Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete nuo 1952 m. jai atstovavo atsiskyrusi organizacijos dalis.

Atkūrimas

Lietuvos darbo federacija 1991 m. gruodžio 28 d. buvo atkurta Lietuvoje kaip 1919–1940 m. veikusios organizacijos tradicijas tęsianti krikščioniška profsąjunga. 1995 m. LDF susivienijo su Profesinių sąjungų bendrija, 1997 m. – su Lietuvos regioninių profesinių sąjungų susivienijimu.

2003 m. buvo įkurta Lietuvos darbo federacijos Jaunimo organizacija.

Nuo 1996 m. LDF yra Pasaulio darbo konfederacijos tikroji narė.

2003 m. Lietuvos darbo federacija turėjo – 20 000 narių.

Nuo 1998 m. leidžia periodinį leidinį „LDF Valdybos žinios“. [1]

Pirmininkai

Nuorodos, šaltiniai

Aprašymas atnaujintas 2013 m. balandžio mėn. pagal LKS atstovų pateiktus duomenis.

  1. Gediminas Rudis. Lietuvos darbo federacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 206 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 87% (+4297-0=4297 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 13% (+652-2=650 wiki spaudos ženklai).