Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Lietuvos mokslų akademija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos mokslų akademija
Lietuvos-mokslu-akademija-logo.png
Lietuvos mokslų akademija

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas Vilniuje, Gedimino pr. 3, archit. Michailas Prozorovas,
1903-1906 m.
Įkurta 1941 m. sausio 16 d.
Vadovai Jūras Banys
Būstinė Gedimino pr. 3, LT-01103 Vilnius
Tinklalapis lma.lt
El. paštas prezidiumas@lma.lt
Telefonas (5) 261.3651
Kodai Įmonės kodas: 111958852
Lietuvos mokslų akademijos pagrindinis įėjimas iš Gedimino prospekto
Atminimo lenta Juozui Matuliui, akademijos prezidentui 1946–1984 m.
Kalto metalo tvorelė
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka

Lietuvos mokslų akademija (LMA) – įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, kurios savininkė yra valstybė (biudžetinė įstaiga).

Turinys

Tikslai, vizija ir misija

Lietuvos Respublikos Seimas yra valstybės, kaip Mokslų akademijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Lietuvos mokslų akademijos statutas[1] buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. XI-1397.

Mokslų akademija veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos mokslų akademijos statutu (toliau – Statutas) ir kitais teisės aktais.

Mokslų akademijos misija – sutelkus iškilius mokslininkus, inicijuoti veiklas, kurios stiprintų Lietuvos gerovę, prisidėtų prie mokslo, socialinės, kultūrinės ir ekonominės krašto plėtros.

LMA įgyvendindama savo misiją, siekia šių svarbiausių strateginių tikslų:

  • nuosekliai skatinti aukštą mokslinių tyrimų ir studijų lygį, ypač daug dėmesio skiriant svarbiausiems Lietuvos mokslo, kultūros, kalbos, ūkio ir socialinės pažangos klausimams, atsižvelgiant į pasaulio mokslo tendencijas;
  • ugdyti visuomenės kritinį mokslinį mąstymą;
  • puoselėti mokslo ir akademinę laisvę, mokslinių tyrimų etiką.

Narystė

Mokslų akademijos sudėtis: tikrieji nariai, nariai emeritai ir užsienio nariai. Mokslų akademijos tikrųjų narių skaičius – ne daugiau kaip 120. Narių emeritų ir užsienio narių skaičius neribojamas.

Mokslų akademijos tikraisiais nariais renkami Lietuvos mokslininkai, praturtinę mokslą ir kultūrą didelės reikšmės darbais. Išimtiniais atvejais renkami pripažinti menininkai. Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas Prezidiumo teikimu nustato reikalavimus asmenims, siekiantiems dalyvauti Mokslų akademijos tikrųjų narių rinkimuose.

Mokslų akademijos užsienio nariais renkami žymūs užsienio mokslininkai, savo veikla susiję su Lietuvos Respublika.

Mokslų akademijos tikrųjų narių ir užsienio narių rinkimai vyksta pagal Statutą ir Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo patvirtintą rinkimų reglamentą.

Kiekvienas Mokslų akademijos narys kartu yra ir kurio nors Mokslų akademijos mokslų skyriaus narys. Mokslų akademijos nariai renkami iki gyvos galvos. Mokslų akademijos tikrieji nariai tampa nariais emeritais, kai jiems sukanka 75 metai.

Veiklos būdai ir formos

Siekdama nustatytų tikslų, Mokslų akademija:

  • inicijuoja arba Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu organizuoja ir koordinuoja mokslinius tyrimus;
  • pagal savo kompetenciją konsultuoja Seimą ir Vyriausybę, teikia jiems rekomendacijas ir ekspertinius vertinimus;
  • teisės aktų nustatyta tvarka gali įgyvendinti valstybės kaip juridinių asmenų, reikalingų Mokslų akademijos veiklai užtikrinti, savininkės teises ir pareigas;
  • nustato mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas, leidžia mokslo ir mokslo populiarinimo periodinius ir neperiodinius leidinius, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos pavedimu koordinuoja mokslo leidinių ir mokslo bei technologijų sklaidos priemonių (mokslo populiarinimo audiovizualinės medžiagos rengimas ir periodinių leidinių leidyba, nacionalinių mokslo populiarinimo renginių organizavimas, žinių apie mokslą ir technologijas kompetencijų tobulinimas) įgyvendinimą;
  • organizuoja mokslinius kongresus, konferencijas, simpoziumus, seminarus, kitus Mokslų akademijos veiklą atitinkančius renginius;
  • sudaro bendradarbiavimo sutartis su užsienio mokslų akademijomis, Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei organizacijomis, stoja į tarptautines mokslines organizacijas, skatina savo narių veiklą jose, dalyvauja tarptautinėse, užsienio valstybių ir nacionalinėse programose;
  • skatina jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinę veiklą, konkurso būdu iš valstybės biudžeto, paramos teikėjų lėšų ar kitų teisėtai gautų lėšų skiria dotacijas ir stipendijas moksliniame darbe pasižymėjusiems mokslininkams ir studentams, siunčia mokslininkus stažuotis ir dirbti į užsienio mokslo centrus;
  • steigia ir teikia garbės vardus, premijas ir apdovanojimus už mokslo laimėjimus ir (arba) indėlį į eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą;
  • bendradarbiauja su pramonės ir verslo įmonėmis bei organizacijomis mokslo ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros klausimais;
  • bendradarbiauja su mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijomis;
  • turi įstatymų, kitų teisės aktų ir Statuto nustatytą savarankiškumą, nustato savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
  • saugo savo archyve Mokslų akademijos narių asmens bylas, taip pat Mokslų akademijos įsteigtų juridinių asmenų archyvinius dokumentus ir kitą mokslo istorijai vertingą medžiagą;
  • naudojasi kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

Mokslų akademija kiekvienais metais ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos teikia Seimui, mokslo bendruomenei ir visuomenei savo veiklos ataskaitą.

Pagrindiniai LMA darbai

Vyriausybės pavedimu LMA organizuoja Lietuvos mokslo premijų komisijos veiklą, įsteigė ir teikia 15 vardinių mokslo premijų, skatina jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinę veiklą kasmet skirdama po 10 premijų jauniesiems mokslininkams, 15 – aukštųjų mokyklų studentams. Nuo 2010 m. LMA skiria 15 metinių stipendijų jauniesiems mokslininkams.. ..........

Organizacinė sandara ir valdymas

Aukščiausias Mokslų akademijos kolegialus savivaldos organas yra Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas.

Mokslų akademijos veiklai tarp Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja Mokslų akademijos prezidentas ir Mokslų akademijos prezidiumas.

Mokslų akademija turi mokslų skyrius ir administraciją. Mokslų skyrių skaičių ir vidinę struktūrą nustato Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Administracijos struktūrą nustato Prezidiumas.

Mokslų akademija įgyvendina valstybės biudžetinės įstaigos Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos savininkės teises ir pareigas.

Mokslų akademijos prezidiumą sudaro Mokslų akademijos prezidentas, viceprezidentai, vyriausiasis mokslinis sekretorius, mokslų skyrių pirmininkai ir kiti Prezidiumo nariai. Prezidiumo narių skaičių nustato Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas.

Mokslų akademijos prezidentu, viceprezidentu, vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi, mokslų skyriaus pirmininku tas pats asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Mokslų akademijos prezidentą, viceprezidentus, vyriausiąjį mokslinį sekretorių ir kitus Prezidiumo narius, išskyrus mokslų skyrių pirmininkus, siūlo ir renka Mokslų akademijos tikrieji nariai ir nariai emeritai Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime.

Prezidiumo sudėtis Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo nutarimu tvirtinama 4 metams.

Mokslų akademijos prezidentas yra vienasmenis Mokslų akademijos valdymo organas. Prezidento funkcijos yra nustatytos statute.

Akademijos Prezidiumo ir skyrių funkcijos yra nustatytos statute.

Veiklos istorija

Lietuvos mokslų akademijos idėja buvo iškelta dar XVIII a. pabaigoje, kai Martynas Počobutas su kitais Vilniaus universiteto darbuotojais parengė jos kūrimo programą[2].

Projektų įgyvendinimas pradėtas 1938 m., kai Kaune buvo įsteigtas Lituanistikos institutas.

Akademija, kaip mokslinių tyrimų centras, įkurta 1941 m. sausio 16 d. Vilniuje, ją sudarė Humanitarinių, Socialinių ir Gamtos mokslų skyriai. Prie Humanitarinių mokslų skyriaus buvo įkurti Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos ir Etnologijos institutai.

1944 m. viduryje akademija buvo uždaryta, 1945 m. atkurta jau pagal TSRS Mokslų akademijos modelį. Todėl ji priklausė TSRS MA, jos mokslinė veikla buvo reglamentuojama sovietinės valdžios. 1945 m. veikė 9 institutai: Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos, Ekonomikos, Teisės, Geologijos ir geografijos, Chemijos ir cheminės technologijos, Biologijos, Eksperimentinės medicinos institutai.

1946 m. vasario 2022 dienomis įvyko pirmoji mokslų akademijos susirinkimo sesija, kurios metu išrinktas prezidiumas, nauji tikrieji nariai, nariai korespondentai, institutų direktoriai, priimti mokslo tyrimo planai ir numatytos svarbiausios darbo sritys. Toliau steigė institutus.

1958 m. akademija įsikuria dabartinėse patalpose.

1989 m. rudenį paskelbė apie atsiskyrimą nuo TSRS Mokslų akademijos, o 1990 m. kovą atsisakė žinybinio statuso ir pasiskelbė nuo valstybinių ir politinių institucijų nepriklausoma mokslo organizacija. Tuo metu veikė 17 mokslinio tyrimo institutų.

1991 m. vasario 12 d. priimtu „Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu“ buvo oficialiai panaikinti akademijos žinybos bruožai, ji paskelbta savarankiška akademija, o jos sudėtyje buvusios mokslo įstaigos tapo savarankiškomis mokslo institucijomis.

1993 m. Seimas patvirtino naują akademijos statutą, kuris dar kartą keistas 2003 m. 2011 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino naują LMA statuto redakciją.

Prezidentai (pirmininkai)

Nuorodos, šaltiniai

  1. http://lma.lt/images/files/LMA_statutas_LT.pdf
  2. Lietuvos mokslų akademija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, 276 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Aprašymas atnaujintas 2017 m. pagal LBD atstovų pateiktus duomenis.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: