Linkuvos gimnazijos istorija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Linkuvos gimnazija
Linkuvos gimnazija


Linkuvos gimnazijos 90 metų jubiliejaus minėjimo pirma diena


Linkuvos gimnazijos 90 metų jubiliejaus minėjimo antra diena

Gyvenvietė: Linkuva

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Turinys

Linkuvos gimnazijos istorija

Pagrindinės datos

konkursų nugalėtoja.

Priešistorė

Linkuvos vardas rašytiniuose šaltiniuose minimas jau 1500 m. Čia kalbama apie Linkuvos dvarą, o kai Kotryna Bialozoraitė–Potockienė (Mykolienė de Žeimis) 1503 m. pastatydina pirmąją katalikų bažnyčią, aplink ją ima kurtis miestelis. Vieta palanki, nes nuo seno netoliese ėjo keliai į Rygą ir Plonėnus. Dvaras ir miestelis, atitenkantis Bialozorų vaikams ir anūkams, atsiduria religinių nesutarimų akiratyje, nes M. ir J. Bialozorai pereina į evangelikus reformatus ir užgrobia katalikų bažnyčią su visais turtais. 1601-1699 m. tęsiasi katalikų ir evangelikų reformatų bylinėjimasis teismuose dėl Linkuvos bažnyčios fundacijos. Matyt, ši kova lėmė ir mokyklos radimąsi Linkuvoje. 1606 m. vasario 3 d. minima, jog anksčiau (XVI a. viduryje ar II pusėje) šalia bažnyčios veikusi parapinė mokykla. 1621 m. liepos 27d. Linkuvos parapijos generalinės vizitacijos metu Žemaičių vyskupas S. Kiška Linkuvos parapijos kleboną M. Jolčycą įpareigojo parūpinti pakankamai mokytą bakalaurą, kad vaikus pamokytų mokslo dalykų, gero elgesio ir pamaldumo, giedoti bažnyčioje ir puošti ją.

1634 m. lapkričio 29 d. Žemaičių vyskupas J. Tiškevičius Linkuvoje įkurdina senosios regulos karmelitų vienuoliją. Tuo laiku vienuolynuose veikė dvejopos mokyklos: vienos skirtos pačių vienuolių auklėjimui, kitos – pasauliečių mokymui. 1676 m. Linkuvos vienuolyne įsteigiamas noviciatas – tai paruošimo vienuoliniam gyvenimui ir pašaukimo tyrimo mokykla. Joje kunigystei skirti kandidatai turėdavo išeiti nustatytą retorikos, filosofijos ir teologijos kursą. Vienuolyno dvasininkų sąrašuose aukštus mokslo laipsnius turėję dvasininkai: teologijos daktaras S. Lotovičius (1751-1753), filosofijos profesorius V. Giedgaudas (1822-1824), teologijos profesoriai B. Voicechovičius (1822-1824) ir K. Barzdovskis (1828-1832).

Medinę parapinę mokyklą pastatė ir išlaikė vienuoliai karmelitai, joje mokytojavo turintys aukštąjį mokslą I. Stanevičius (1825), K. Juraška (1827-1830). Mokinių būdavę nuo 14 iki 26. 1821 m. minima, jog veikė 2 parapinės mokyklos: berniukų (26 mokiniai) ir mergaičių (17 bajoraičių). Su karmelitų vienuolynu atsirado ir pirmoji biblioteka. Šalia katalikų bažnyčios 1635-1689 m. veikė ir evangelikų reformatų bažnyčia, kuri 1689 m. iškeliama į Švobiškį, bet 1732 m. minima Linkuvoje tebeveikianti ir evangelikų reformatų mokykla.

Net 1831 m., miestelį užėmus Kolonkovskio vadovaujamiems sukilėliams, mokykla nenustojo veikusi, joje mokytojas S. Saudargas mokė 16-24 vaikus. 1832 m. caro valdžios įsaku vienuolynas buvo uždarytas. 1844 m. įsteigta valstybinė pradžios mokykla, kurioje dėstoma rusų kalba, tačiau 1845-1850 m. veikė ir parapinė mokykla, įsikūrusi valdiškame pastate, mokytojas algą gaudavęs iš valdžios. 1853 m. nurodoma, kad parapinėje mokykloje mokosi 23 mokiniai, o valstybinėje – 37. A. Miškinis knygoje „Linkuva“ teigia, kad 1865 m. įsteigta valstybinė pradžios mokykla. „Patikimiau, kad tuo metu nuo 1844 m. veikusi mokykla buvo išplėsta iki 5 skyrių ir pavadinta „dviklase valstietiška miesto mokykla“. 1868 m. Linkuvos aprašyme nurodoma, kad valsčiaus valdyba mokyklai išlaikyti per metus skiria 383 rublius (palyginimui – valsčiaus valdybai – 1265, policijai – 120 rublių). Plečiantis tautinio atgimimo sąjūdžiui, XIX a. pabaigoje Linkuvos apylinkėje draudžiamą lietuvišką spaudą platino knygnešio J. Bielinio padėjėjas S. Pavilonis, slaptos lietuviškos mokyklos veikė Steigviliuose ir Mūrdvaryje.

Nuo 1904 m. visoje Kauno gubernijoje vykstant bruzdėjimams prieš caro valdžią, 1905 m. lapkričio 25 d. Linkuvoje uždaryta carinė valstybinė mokykla, pašalinti mokytojai, nutarta, jog vaikai turi būti mokomi gimtąja kalba, nes dar 1905 m. vasario 28 d. buvo pašalinta carinė valsčiaus valdyba ir išrinktas naujas valsčiaus komitetas. 1906 m. sudegė Linkuvos mokykla, o 1907 m. senosios vietoje pastatyta nauja mokykla (Gimnazijos g. 30). Ji sumūryta 1907 m. iš raudonų plytų; yra vieno ir dviejų aukštų, netaisyklingo T formos plano. Pagrindinis, atgręžtas į gatvę, fasadas su pusapskritės arkos portalu. 1935 m. prie pastato šiaurinio galo primūrytas raudonų plytų priestatas; su senuoju korpusu jį jungia žemas koridorius.

1914 m. uždaryta rusiška dviklasė pradžios mokykla, veikusi nuo 1853 m., mokytojai pasitraukė į Rusijos gilumą, palikdami visą mokyklos inventorių. Išlikusiuose mokyklos rūmuose 1915 m. įsteigta pirmoji lietuviška dviklasė pradžios mokykla. Nuo 1902 m. keletas Linkuvos parapijiečių ir miestelėnų vaikų studijavo Tartu universitete: 1909 m. medicinos fakultetą baigė vaistininko sūnus L. Blechmanas, 1906 ir 1909 m. į teologijos fakultetą įstojo ir jį baigė du J. Giedraičio sūnūs, o 1917 m. mediciną studijuoti pradėjo R. Gutmanaitė. Taigi, peržvelgę Linkuvos miestelio istoriją, drąsiai galime teigti – Linkuvoje, nedideliame Šiaurės Lietuvos miestelyje, gimnazija atsirado ne tuščioje vietoje. Čia net 300 metų veikė mokyklos. Tegu jos mokė tik elementariausių dalykų – skaityti, rašyti, skaičiuoti – bet čia formavosi, žmonių sąmonėje tvirtinosi tradicija – vaikai privalo mokytis, šviestis, išeiti į žmones. Čia visada buvo tam tikras inteligentijos sluoksnis, kuris sąmonėjo, vis stipriau suvokdamas, kad turi likti čia ir dirbti savo kraštui, nešti jo žmonėms šviesą ir kultūrą. Taip būrėsi vietinių ir iš toliau atvykusių dirbti žmonių būrelis, kuris atkakliai siekė, kad Linkuvoje būtų įsteigta gimnazija.

1915-1940 m.

  • Linkuvos pradedamoji mokykla (1917-10-17–1925 m.)
  • Linkuvos pradžios mokykla (1925 m.–1938-11-24)
  • Linkuvos Kun. Lindės - Dobilo pradžios mokykla (1938-11-25–1940 m.)
  • Linkuvos pradžios mokykla (1940–1944 m.)

1915 m. vokiečiai, okupavę Lietuvą, rūpinosi tik pradinių mokyklų reikalais. Tuo pasinaudojo keli to meto Linkuvos kultūrinio darbo entuziastai: Liudvikas Šiaučiūnas, Ignas Brazdžiūnas, J. Mišeika, A. Janauskas ir kiti. Jie 1915 m. spalio 17 d. gavo leidimą steigti lietuvišką pradinę mokyklą, užėmė buvusios rusų mokyklos pastatą ir pradėjo darbą. Mokė lietuviškai. Mokyklos vedėju ir mokytoju buvo paskirtas Ignas Brazdžiūnas, kitais metais prisidėjo Povilas Spudas. Darbas nelengvas, trūko inventoriaus, vadovėlių, okupacinė valdžia reikalavo, kad būtų mokoma ir vokiečių kalba. Tėvų komitetas rūpinosi materialiais mokyklos reikalais, o vedėjas ir mokytojai – mokslo. 1917 m. miestely I. Brazdžiūnas, Povilas Spudas, P. Šomkaitė, R. Brazdžiūnaitė, A. Janauskas ir kiti įsteigė „Vyturio“ draugiją, kuri rūpinosi ne tik švietimu, bet ir visuomenės bei jaunimo auklėjimu: ruošė vakarėlius, vaidinimus, paskaitas. Gautas lėšas skyrė švietimo reikalams. Linkuva jau turėjo gilią mokyklinę tradiciją, turėjo aktyvų vietinės inteligentijos būrelį, todėl vis garsiau buvo keliamas reikalavimas atidaryti čia gimnaziją, be to, Šiaulių-Biržų-Panevėžio trikampyje tuo metu kitos gimnazijos ar progimnazijos nebuvo. Gimnazijai steigti buvo sudarytas komitetas, kuriam vadovavo klebonas Liudvikas Šiaučiūnas, o pirmaisiais mokytojais numatyti Ignas Brazdžiūnas, Mykolas Kripas, Povilas Spudas ir Juozas Gobis. 1918 m. liepos mėnesį, kai gimnazijos steigimo klausimai jau buvo baigiami išspręsti, įsteigiama Linkuvos gimnazijos draugija, kuri šalia 1917 m. įkurtos „Vyturio“ draugijos apsiima rūpintis būsimos mokyklos išlaikymu.

1918 m. rugpjūčio 16 d. įsteigta „Saulės“ progimnazija, leista steigti pirmąsias keturias klases. Progimnazijos direktoriumi paskirtas Ignas Brazdžiūnas. Mokinių susirinko apie šimtą.

Nuo progimnazijos atskirta ir įkurdinta privačiame bute pradinė mokykla. Jos vedėja paskirta Ona Vuljevaitė, čia mokytojavo Filomena Adiklytė-Brazdžiūnienė ir Kazimiera Brazdžiūnaitė-Verbylienė.

„Saulės“progimnazijoje mokytojavo kapelionas Antanas Grigaliūnas, Mykolas Lekūnas, Elzbieta Leimontaitė - Rudienė, Kazimieras Jovaiša, Povilas Gumbelevičius, Eduardas Jatulis, Karolis Dineika. Jau pirmajame mokytojų tarybos posėdyje (1918 m. rugpjūčio 23 d.) iškeliami uždaviniai ne tik perteikti žinias, bet ir auklėti, ugdyti visapusišką asmenybę, didelį dėmesį skiriant moralės klausimams, mandagiam, kultūringam elgesiui, elegantiškai laikysenai. Aiškinamasi, kokie turėtų būti išrinkto progimnazijos tėvų komiteto ir mokyklos santykiai, numatyta paruošti mokyklos ir komiteto įstatus. 1920 m. sausio 20 d. Švietimo ministerijai išsiunčiamas raštas, kuriame patvirtinama, jog Linkuvos gimnazijos draugija imasi išlaikyti mokyklą, suteikdama jai patalpas, kurą, šviesą, baldus bei patarnavimą. Algas mokytojams mokėjo Švietimo ministerija.

Lietuvoje stigo mokytojų, todėl Švietimo ministerija 1920/21 ir 1921/22 m.m. prie Linkuvos progimnazijos leido steigti popietinius 2 metų kursus pradinių mokyklų mokytojams paruošti. Lankyti juos galėjo baigę 4 progimnazijos klases. Kursų vedėju tapo I. Brazdžiūnas, dėstytojais – progimnazijos mokytojai. Per 2 metus kursus baigė apie 30 žmonių.

1923 m. liepos 1 d. Švietimo ministerija leido steigti Linkuvoj pilną gimnaziją, nes mokykla gavo diplomuotą matematikos ir fizikos mokytoją Bronių Staškevičių, o ministerijai pasiūlius daktaras Juozas Maciūnas (kaip turintis aukštąjį išsilavinimą) sutiko mokytojauti. Ji tebebuvo privati, neturėjo savų patalpų, reikėjo samdyti net tris privačius namus, bet turėjo valdžios gimnazijų teises. Kaip ir progimnazijos, taip ir gimnazijos išlaikymu rūpinosi Linkuvos gimnazijos ir „Vyturio“ draugijos.

1925 m. buvo išleista pirmoji Linkuvos gimnazijos abiturientų laida su 23 absolventais. Gimnazijos direktorius ir tėvų komitetas kreipėsi į Švietimo ministerija prašydami suvalstybinti gimnaziją (padengti visas išlaidas), padėti pastatyti priestatą, kad visos klasės tilptų vienoje vietoje. 1930 m. gimnazija buvo suvalstybinta, o po kelių metų prie senųjų rūmų pristatytas naujas dviejų aukštų priestatas. Dabar po vienu stogu tilpo visa gimnazija. Mokyklą lankė ne tik pasiturinčių miestelėnų bei ūkininkų, bet ir neturtingųjų gyventojų vaikai. Nemažai mokinių buvo atleidžiama nuo mokesčio už mokslą. 1925 m. Linkuvoje veikė žydų mokykla, kurios aukštesniųjų klasių mokiniai tęsė mokslą gimnazijoje.

1938-aisiais metais pastatytas trijų aukštų pastatas - „baltieji“ rūmai. Tai pradinė mokykla, pavadinta rašytojo Lindės Dobilo vardu.

Linkuvos gimnazija 1925-1940 m. išleido 16 laidų, apie 300 abiturientų. Didžioji dalis toliau siekė aukštojo mokslo, tapo žymiais Lietuvos žmonėmis. Ypač šiltų žodžių susilaukė pirmųjų laidų abiturientai: Bronius Baginskas ir Bronius Povilaitis buvo Žemės ūkio akademijos docentai, išleidę nemažai mokslinių studijų žemės ūkio klausimais, ekonomistas Jonas Bučas išleido apie 40 mokslinių darbų, keletą metų ėjo Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas, Vincas Maciūnas, įgijęs filosofijos daktaro laipsnį Vytauto Didžiojo universitete, dėstė lietuvių literatūrą Kauno, Vilniaus, Pabaltijo universitetuose, redagavo Lietuvos enciklopedijos XV tomą, V. Krėvės raštus, A. Kalvaitis veterinariją studijavo Vienoje, buvo Veterinarijos akademijos farmokopėjos instituto direktorius ir docentas, Alfonsas Šešplaukis-Tyruolis studijavo germanistiką ir lituanistiką, Insbruko universitete gavo filologijos daktaro laipsnį, dėstė aukštosiose mokyklose, kūrybą pasirašinėjo A. Tyruolio vardu. Juozas Lingis studijavo literatūrą Kaune, etnologiją Švedijoj, Upsalos universitete dėstė lituanistiką. Bronius Nainys, inžinierius ir visuomenininkas, tapo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininku, E. Kublickaitė-Daktaravičienė buvo žymi oftalmologijos specialistė, mokslinių straipsnių autorė.

1941–1944 m

1940 m. birželio mėn. Sovietų Sąjunga okupuoja Lietuvą. 1941 m. birželį per pirmąjį trėmimą į Sibirą iš Linkuvos išvežti mokyklos direktorius Steponas Vaitkevičius, inspektorius Ignas Brazdžiūnas su žmona, pradinių klasių mokytoja, karinio rengimo vadovas Vladas Karalius, gimnazijos mokytojas P. Pabilionis. Su tėvais ištremti ir gimnazistai. Netikėtai susidūrę su rusų kariuomene žuvo trys gimnazistai – I. Grigaliūnas, A. Dapšys, ir J. Vilutis. Po sovietinių trėmimų tais pačiais metais prasideda hitlerinis genocidas. 1941 m. vasaros pabaigoje vokiečiai su baltaraiščiais sušaudė 614 miestelio ir apylinkės žydų ir 16 vietinių kompartijos veikėjų. Nušautas vieną savaitę po S. Vaitkevičiaus ištrėmimo į Sibirą gimnazijos direktoriumi dirbęs Alfonsas Juzumas, sušaudytas pradžios mokyklos vedėjas Jonas Kiekšė, pirmieji Linkuvos gimnazijos komjaunuoliai Elena Nistelytė, L. Verba ir kt.

Vokiečių okupacijos metais mokinių skaičius gimnazijoje nuolat augo. 1941–1942 m.m. mokėsi 437 mokiniai (iki karo-240). Paskutiniaisiais okupacijos metais mokinių skaičius buvo išaugęs iki 556. Per ketverius karo metus Linkuvos gimnazijoje vidurinį išsilavinimą įgijo net 400 mokinių, tuo tarpu nuo 1925-ųjų iki 1940 metų baigė 300. Prasidėjus karui abiejuose mokyklos pastatuose buvo įkurdintos ligoninės, tačiau jau lapkričio mėnesį iškeltos. Naujas mokyklos direktorius Benediktas Bučinskas su ūkvedžiu Jonu Mackevičiumi dėjo daug pastangų, kad gimnazijos pastatas nebūtų apgriautas, inventorius neišgrobstytas. Direktorius sutelkė ir darbštų, gerą išsilavinusių, inteligentiškų mokytojų kolektyvą. Istoriją dėstė Juozas Avižonis, kūno kultūrą Karolis Dineika, lietuvių kalbą Antanina Kučinskaitė, Apolinaras Radžius, Jonas Dienys, Leonas Kuodys, matematiką Jonas Janulionis, Karolis Bernotas, lotynų kalbą Genovaitė Kaupelytė, muziką Petras Garšva ir kiti. Visi mokytojai gerai išmanė savo dalyką, buvo puikūs auklėtojai, plėtę mokinių akiratį, ugdę taurius jausmus.

Net ir sunkiais karo metais gimnazijoje lankėsi meniniai kolektyvai, pavieniai menininkai: J.Miltinio teatras, Kauno dramos teatras, J. Karoso vadovaujamas kanklininkų ansamblis, poetai F. Kirša, J. Kossu – Aleksandriškis.

1944 m. grįžta sovietinė kariuomenė ir sovietinė valdžia. 1944 m. rudenį į gimnaziją renkasi 21-oji abiturientų laida. Tų metų mokinių skaičių sudaro 60% kaimo vaikų, dauguma gyvenančių už 5-10 kilometrų nuo mokyklos. Dalis jų gyveno bendrabutyje, kiti samdėsi kambarėlius miestelyje.

Sovietmetis

1947 m. netoli mokyklos atidarytas mažas bendrabutis, kuriame sąlygos buvo prastos: kambariai perpildyti, nebuvo jokių patogumų, stigo kuro.

Naujas režimas reikalavo naujų mokomųjų dalykų, iš mokymo programų išstumtas tikybos mokymas, lietuvių literatūros klasikų kūriniai. Nebuvo vadovėlių, stigo sąsiuvinių, mokymo programų, mokytojai diktuodavo, mokiniai užsirašinėdavo ant vyniojamojo popieriaus. Mokytojams privaloma studijuoti sovietinę marksistinę pedagogiką. Didelė mokytojų kaita, vienas po kito keičiami mokyklos direktoriai: Vladas Valiušaitis, Bronius Gaigalas, Juozas Skrupskelis, Petras Baltušis, Serafimas Morkūnas.

19461949 m.m. ištuštėjo klasės, nes kai kurie mokiniai kartu su tėvais buvo ištremti į Sibirą, kiti slapstėsi nuo trėmimo ar suėmimo. Vyresniųjų klasių mokiniai negalėjo susitaikyti su okupacinės valdžios diktatu, todėl stengėsi priešintis naujajai propagandai: buvo slapta leidžiamas laikraštėlis „Nepavergtos mintys“, suoluose ar vadovėliuose dažnai atsirasdavo proklamacijų, raginančių priešintis okupantams, po J.Paleckio apsilankymo mokykloje patraukta tiesiai į šv. Mišias bažnyčioje, vienaip ar kitaip paminima Vasario 16-oji. Laikraštėlio leidėjai – E. Macytė, Maldutis, Kazlauskaitė – buvo susekti ir suimti, tardyti, nuteisti kalėti ar ištremti.

1949 m. Linkuvos gimnazija pertvarkoma į vienuolikos klasių vidurinę mokyklą. Klasių vadovų darbas pradedamas vertinti pagal pionierių ar komjaunuolių skaičių klasėje, pagal tai, kiek patys remia partiją, stoja į jos gretas.

1959 m. Linkuvos rajono likvidavimas. Nuotrauka Teodoros Šimaitės-Jasilionienės, Linkuvos gimnazijos 29 laida
Priestato atidarymas 1979 m.
1979 m. rugsėjo 1 d. naujas mokyklos priestatas
1979 09 01 naujos mokyklos priestato atidarymo iškilmės
1979 m. rugsėjo 1 d. atidaromas naujas mokyklos priestatas dir. Jonas Klikūnas

1950 m. prie vidurinės mokyklos prijungiama anksčiau atskirai veikusi pradinė mokykla. Iki 1950 m. Linkuva priklausė Šiaulių apskričiai, mokykla – apskrities švietimo skyriui. Po Lietuvos SSR administracinio perskirstymo nuo 1950 iki 1959 m. Linkuva tampa rajono centru su savo švietimo skyriumi, kuriam nuo šiol priklauso ir vidurinė mokykla.

Apie 1953 m. buvusios pradžios mokyklos pastate įrengiama sporto salė, naujais įrengimais papildomos dirbtuvės, fizikos kabinetas, pradedama tvarkyti mokyklos aplinka: sodinami medeliai, įrengiami gėlynai.

1953 m. gegužės 25 d. Lietuvos SSR AT Prezidiumo Pirmininko Justo Paleckio įsaku Linkuvos vidurinei mokyklai suteikiamas Karolio Poželos vardas, nors šis revoliucionierius Linkuvoje nei mokėsi, nei kada nors gyveno.

Mokinių skaičius palaipsniui didėja. Apie 1956 m. mokyklos bendrabutis rekonstruojamas: įrengiamas vandentiekis, atidaroma valgyklėlė, poilsio kambarys, mokinių kambariuose – radijo taškai. Vėliau bendrabutis plečiamas, perkeliamas į kitus pastatus.

1959 m. Linkuvos rajonas panaikinamas, mokykla atitenka Pakruojo rajono švietimo skyriui. Dirbama dviejuose pastatuose ir dviem pamainom. Antroji pamaina – tai vakarinis darbo jaunimo mokymas. 1965 m. mokyklai ima vadovauti direktorius Jonas Klikūnas.

1961 m. mokytojos Pranės Gaigalienės iniciatyva buvo įkurtas mokyklos muziejus, kuriam vėliau ilgus metus vadovavo mokytoja lituanistė Felimonija Mielienė. Jai už ilgametę kruopščią veiklą 1995 m. buvo suteiktas Lietuvos Respublikos garbės kraštotyrininkės vardas.

1969 m. mokytojų Z .ir A. Mališauskų pastangomis įrengiamos pirmosios sporto aikštelės, direktoriaus J. Klikūno ir mokytojų iniciatyva 1972-74 m. pradedama įgyvendinti kabinetinė sistema: įrengiami pirmieji puikūs tuo metu kabinetai: chemijos, fizikos, 2 lietuvių k., 2 rusų k., matematikos ir anglų k. 1975–1985 m. jau veikia 15 gerai įrengtų kabinetų.

1976 m. pastatomas naujas mokyklos triaukštis bendrabutis ir 80 vietų valgykla, 1979 m. mokyklai atiduodamas naujas priestatas prie buvusios pradinės mokyklos. Pagal architekto apželdintojo A. Kiškio projektą sutvarkoma mokyklos aplinka.

Tuo metu pastatyta Pašvitinio vidurinė mokykla, kaimuose atsidarė nemažai devynmečių mokyklų, todėl mokinių skaičius sumažėjo, buvo galima dirbti viena pamaina.

Mokykla nuolat turėjo dalyvauti įvairiausiuose, net absurdiškiausiuose vajuose: gamybinių klasių steigimo, politechninio mokymo, socialistinio lenktyniavimo, procentomanijos ir kt. Naujovės kartais ne tik stebino, juokino, bet ir laužė, žeidė žmonių likimus. Visiškai pamirštamos lietuvių pedagogikos kūrėjų idėjos, nuolat didinamas rusų kalbos pamokų skaičius, taikomos lengvatos jos mokytojams. Mokykla „skęsta“ popieriuose, nuolatiniuose planuose ir direktyvose.

Darželiuose atidaromos nulinės klasės, visos klasės „pasenėja“ vieneriais metais. 1987 m. vidurinė mokykla jau turi I–XII klases. Įsivyrauja kabinetinė sistema, kuri pagerino kiekvieno kabineto vadovo darbo sąlygas.

1982 m. mokyklai ima vadovauti direktorius Aleksandras Algis Dičpetris. Stiprėja mokyklos materialinė bazė, 1983 m. – pastatytas keturaukštis gyvenamasis namas mokytojams, darželis-mokykla. Už mokymo rezultatus ir savų kadrų rengimą (daugiau nei pusė mokytojų – buvę mokyklos auklėtiniai), 1985 m. mokykla buvo pakviesta dalyvauti Vilniuje, Mokytojų tobulinimosi institute, vykusioje parodoje. Po parodos mokyklai buvo suteikta teisė atstovauti Lietuvos švietimui Maskvoje, Sąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje.

1988 m. dalis mokytojų su viltimi ir pritarimu sutiko Sąjūdžio idėjas, pasinėrė į Sąjūdžio veiklą. Prasidėjus Atgimimui ir priėmus mokyklos depolitizacijos įstatymą, pionierių, komjaunimo ir partinė organizacijos buvo paleistos, jų veikla baigėsi, nuo 1989 m. vėl imta minėti Vasario 16-ąją, švęsti religines ir tautines šventes.

Atgimimo metu prasidėjusi švietimo reforma keičia ir mokyklos struktūrą – tai pradinė (1-4 klasės), pagrindinė (5-10 klasės), vidurinė (11-12 klasės).

Atgimimo laikotarpis (1990-2000 metai)

Lietuvoje prasidėjęs atgimimas palietė Linkuvos kraštą bei Linkuvos vidurinę mokyklą. 1988 metais didelė dalis mokytojų su viltimi ir pritarimu sutiko naująsias Sąjūdžio idėjas, entuziastingai ėmėsi įgyvendinti naujus kūrybinius sumanymus, visa galva pasinėrė į Sąjūdžio veiklą, dalyvavo Sąjūdžio renginiuose, rinkiminėse kampanijose. Atgimimo laikotarpiu labai aktyviai, negailėdama nei jėgų, nei laiko dirbo mokytoja S. Lovčikaitė. Ji – daugumos renginių iniciatorė, organizatorė, rajoninio laikraščio „Langas“ redaktorė. Viltį ir tikėjimą žadino mokytojos B. Dičpetrienės „Žaliųjų” klubo akcijos „Šulinys” ir „Bulvė”, žygis Mūšos pakrantėmis, kurio metu grupė mokytojų ir mokinių valė upę ir sodino medelius, „Žaliųjų” konferencijos, žygiai prie užteršto Kulpės upelio, į Kryžių kalną, mokinių, ypač Dariaus Dicevičiaus, Audriaus Ruskonio, Dainoros Lygutaitės, Jolantos Lukšytės, Linos Mikolaitytės ir daugelio kitų, entuziazmas. 1989 m. rugpjūčio 23 d. mokytojo Zenono Stanevičiaus suorganizuota linkuviečių grupė, tarp jų ir Linkuvos vidurinės mokyklos mokytojai bei mokiniai, stovėjo „Baltijos kelyje“. Nuo 1989 m. vėl imta minėti Vasario 16-oji.

Nuo 1990 m. rugsėjo pirmosios mokykloje įvestas dorinis ugdymas: tikyba ir etika. Pirmieji tikybą dėstė kunigas Vytautas Masys, mokytojos Stanislava Lovčikaitė, Felimonija Skrebaitė-Mielienė, Irena Vaišnienė, vienuolė Darata Šlušnytė.

Prasidėjus Atgimimui ir priėmus mokyklos depolitizacijos įstatymą, pionierių, komjaunimo ir partinė organizacijos buvo paleistos, jų veikla baigėsi.

1990 m. rugsėjo 20 d. buvo atšauktas 1953 m. mokyklai suteiktas revoliucionieriaus Karolio Požėlos vardas.

1990 metų abiturientai gavo naujus lietuviškus brandos atestatus.

1991 metų sausio 13-osios naktį prie Parlamento tarp tūkstančių kitų budėjo ir mūsų mokyklos mokytojai, mokinių tėvai (A.Dičpetris, S.Lovčikaitė, Danguolė Mišauskienė, Liucija Lukošienė ir kt.) 1991 m. sausio įvykiai nusinešė pirmąsias kovos už Nepriklausomybę aukas. Aukų laidotuvėse dalyvavo mokytojai A.Dičpetris, B.Dičpetrienė, A.Bučaitė, A.Šidlauskas, J.Šidlauskas, R.Ašmenavičienė, B.Deveikienė ir kiti.

Atkūrus Nepriklausomybę, mokytojais metodininkais tampa B. Dičpetrienė, J. Šidlauskas, E. Šopytė, A. Dičpetris, Irena Vaišnienė, M. Pališkienė, A. Bučaitė, R. Kriščiūnaitė, Ona Štarevičienė. Garbingas mokytojos ekspertės vardas suteikiamas lituanistei S. Lovčikaitei - vienintelei Pakruojo rajone. Vyr. mokytojų vardus gauna V. Kilčiauskienė, A. Masilionis, V. Sidorova, A. Ašmonavičienė, R. Ašmenavičienė, B. Deveikienė, A. Sidaugienė, N. Vengraitienė, L. Ožiūnienė, E. Stanevičienė.

Kasmet turtėja mokyklos kabinetai, įrengta kompiuterių klasė.

Daugelis berniukų domisi technine kūryba ir techninėmis sporto šakomis, tik gaila, kad mokykla negali jiems nieko konkretaus pasiūlyti, nes trūksta lėšų ir išmanančių žmonių. Pastaraisiais metais daug rūpesčių kelia ir kai kurių kvalifikuotų specialistų stoka, ypač muzikos ir istorijos mokytojų nuolatinė kaita.

Mokykloje veikia dailės būrelis (vadovė Andra Didžiūtė), psichologijos (vadovė Audronė Sidaugienė), kompiuterių (vadovė Emilija Stanevičienė), kraštotyros (vadovės Felimonija Skrebaitė-Mielienė ir Aldona Bučaitė), namų ruošos (vadovė Bernadeta Dičpetrienė), jaunųjų šokėjų (vadovė Ligita Masilionienė), vyresniųjų moksleivių dramos (vadovė Ona Buitvydienė), jaunesniųjų moksleivių dramos (vadovė Lora Makarevičiūtė), turistų (vadovas Algimantas Masilionis) būreliai. Kitų būrelių vietą užima pasirenkamieji dalykai bei papildomo ugdymo valandos, kurias numatė reformuotos mokyklos naujieji mokymo planai.

Mūsų mokyklos dalyvavimas aplinkosauginiuose projektuose prasidėjo įsijungus į Klaipėdos universiteto gamtos fakulteto ir ekologinio klubo „Žvejonė” skleidžiamus tarptautinius projektus mūsų respublikos moksleiviams – „Air Polution Europe” („Oro tarša”). Nuo 1993 m. kartu su 13 Europos valstybių moksleiviais buvo stebimas kritulių rūgštingumas. Kritulius stebėjome mūsų miestelyje, tyrėme priežeminio ozono koncentraciją augindami tabaką, tyrėme oro užterštumą kerpių metodu, nuo 1995 m. pradėjome dalyvauti tarptautiniame projekte G.R.E.E.N. „Upės šalia mūsų” ir tyrėme mūsų rajono upių ir upelių vandenį biologiniais ir cheminiais metodais. Šiam darbui mokykloje vadovavo Bernadeta Dičpetrienė. Dalyvaudami šiuose projektuose moksleiviai tapo nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso laureatais bei prizininkais, tai Inga Matijošytė ir Marius Gaigalas („Pakruojo rajono upių ir upelių cheminio ir biologinio vandens tyrimo duomenų apibendrinimas”, 1995 m.) bei Lina Razmolovaitė ir Mindaugas Dambrauskas („Azoto ir fosforo junginių kiekio palyginimas Pakruojo rajono upėse ir upeliuose”, 1998 m.) Pastarasis darbas apdovanotas ir 14–toje Baltijos šalių moksleivių konferencijoje II-ojo laipsnio diplomu.

Mūsų mokyklos mokiniai sėkmingai dalyvauja raiškiojo skaitymo konkursuose. 1999 metai buvo patys sėkmingiausi, šeštokas Rimantas Ožiūnas dalyvavo respublikiniame raiškiojo skaitymo konkurse , kuriame gavo paskatinamąjį prizą. Kone kasmet laimėję rajoniniame konkurse mūsų skaitovai atstovaudavo rajonui zoniniuose renginiuose: 1997 m. – Robertas Zavackis, 1998 m. – Kristina Rimaitė.

1998 m. sukurta gimnazijos atributika: vėliavos autorė Alina Vrubliauskaitė (dailės mokytojas Saulius Zapalskis).

Siekiama, kad mokykla, bendradarbiaudama su seniūnija, bažnyčia, kultūros namais, taptų miestelio ir seniūnijos kultūros židiniu.

1990 m. pradžioje mokyklos direktorius Algis Aleksandras Dičpetris su grupe šalies anglų kalbos mokytojų buvo išvykęs tobulinti anglų kalbos įgūdžių ir kelti kvalifikacijos į Henley koledžą Konventryje, Didžiojoje Britanijoje. Tų pačių metų gruodžio mėnesį su Švietimo ministerijos sudaryta mokyklų direktorių grupe jis dalyvavo Olandijoje, Utrechte vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kurioje buvo nagrinėjamos aktualios valdymo ir užsienio kalbų dėstymo problemos Europos ir pasaulio mokyklose. Šių išvykų metu užmegzti dalykiniai ryšiai su Didžiosios Britanijos, kitų valstybių dėstytojais, mokytojais, leidyklų darbuotojais.

1993 m. spalio mėnesį pirmą kartą mokyklos istorijoje sulaukta Norvegijos Lillestromo mokyklos oficialios delegacijos, kurią sudarė keturi moksleiviai ir du mokytojai, vadovaujami direktoriaus pavaduotojo Toro Nakstado. 1994 m. gegužės mėnesį mūsų mokyklos delegacija buvo pakviesta į Norvegiją. Čia lankėsi du moksleiviai ir du mokytojai, vadovaujami mokyklos direktoriaus A. Dičpetrio. Užsimezgusi draugystė tęsėsi ir toliau. 1996 m. grupė norvegų moksleivių ir mokytojų lankėsi Linkuvos vidurinėje mokykloje. Taip pat draugai iš Norvegijos atvyko ir į mokyklos 80-metį 1998 metais. Moksleiviai ir mokytojai rengė bendrus susitikimus, praktinius užsiėmimus, dalijosi patirtimi, organizavo ekskursijas po Lietuvą.

1994 m. mokyklos direktoriaus A. Dičpetrio iniciatyva imta bendradarbiauti su Škotijos Glasgow universiteto profesoriumi Bryan T. Peck jo rengtame projekte „Baltijos šalys, švietimas ir Europos Sąjunga”. Trijose profesoriaus parengtose knygose išspausdinti straipsniai apie mūsų mokyklą. 1994 m. ir 1998 m. – švietimo reformos Lietuvoje ir Linkuvos vidurinėje mokykloje patirtimi dalijosi A. Dičpetris straipsnyje pasaulio pedagoginei visuomenei “Responding to the Challenge: Linkuva Secondary School” (“Atsiliepimas į iššūkį: Linkuvos vidurinė mokykla”). 2003 m. išspausdintas straipsnis “Profilinis mokymas 11 – 12 klasėse Linkuvos vidurinėje mokykloje”, autorė B. Dičpetrienė, vertėja E. Šopytė.

Linkuvos mokykloje lankėsi mokytojos Dianne Foster ir Janice J. Jerabek iš Amerikos, „Interlink School of English” direktorė Anna Karsay Shackleford ir daug kitų svečių. 1994/95 m. m. mokykloje dirbo jaunas Glazgo universiteto absolventas Malcolmas Cameronas iš Škotijos, bet sumažėjus pamokų išvyko. 1995 m. mokytojos S. Lovčikaitė ir B. Dičpetrienė dalyvavo Atviros Lietuvos fondo projekto „Švietimas Lietuvos ateičiai” programoje „Mokytojo iniciatyva'“ ir laimėjo fondo premijas.

Daugelį metų mokykloje buvo organizuojami Izoldos Poželaitės – Davis konkursai 12 klasės moksleiviams. Geriausiems buvo įteikiamos piniginės premijos. Paskutinis konkursas vyko 1999 m.

1999 m. mokykloje viešėjo žydų ansamblis iš JAV “Kasko įlankos linksmuoliai”. Jie pristatė Trumplerių šokius ir dainas, pasakojo apie savo kolektyvą.

Mokykla nuo 1990 m. kėlė uždavinį kūrybiškai įgyvendinti švietimo reformos reikalavimus, tapti atvira visuomenei švietimo ir kultūros institucija, nuosekliai perimti ir panaudoti geriausias tautos ir krašto tradicijas ir pasiekimus. Vadovaudamasi LR Švietimo įstatymu, savo veiklą grindžia žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais ir, žinoma, kultūros tradicijomis. Pagrindinis siekis – ugdyti tautiškai sąmoningus, krikščioniškos dorovės, gražaus elgesio, stipraus būdo, fiziškai sveikus moksleivius bei parengti juos darbui, studijoms, gyvenimui šeimoje ir veiklai visuomenėje. Sausio 13-osios, Kovo 11-osios, Vasario 16-osios renginiai, išvykos ir ekskursijos, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, ryšių palaikymas su respublikos ir užsienio mokyklomis, kraštotyrinė, meninė, sportinė veikla padeda šiuos siekius įgyvendinti.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpis (2000-2013 metai)

Atgimimo laikotarpiu prasidėjusi švietimo reforma keitė mokyklos struktūrą: pradinė mokykla – 1-4 klasės, pagrindinė mokykla 5– 10 klasės ir 11-12 klasės – vidurinė mokykla.

Nuo 2000 m. svarbiausias ugdymo uždavinys – profilinio mokymo reformos įgyvendinimas. Profilinis mokymas įvestas 11-12 klasėse. Pasirinkti 2 profiliai: humanitarinis su lituanistine ir realinis su gamtos ir tiksliųjų mokslų pakraipomis. Tam reikėjo įrengti modernią skaityklą, informatikos kabinetus, įsigyti net du autobusiukus moksleivių pavežėjimui, kad būtų užtikrintas profilinių klasių kontingentas. Brandos egzaminai – mokykliniai ir valstybiniai, nebėra stojamųjų egzaminų į aukštąsias mokyklas. Mokykla pagal galimybes įsigyja naujai išleistus vadovėlius, užsienio kalboms mokyti naudojami kai kurie užsienio leidybos vadovėliai ir daug įvairios papildomos medžiagos.

Mokiniai mokosi kabinetuose, veikia informacinis centras, gimnazija turi sporto salę ir sporto aikštyną, kuriame rengiamos sporto varžybos, vyksta treniruotės, kūno kultūros pamokos, aikštynas atviras miestelio jaunimui.

Gimnazijos informacinis centras bendradarbiauja su pedagogais, padeda ugdyti mokinių informacinius įgūdžius, nes centro pagrindinis tikslas – būti informacijos judėjimo ir perteikimo priemone. Čia vyksta renginiai pažymint įvairias reikšmingas sukaktis, šventes. Čia mokiniai randa medžiagos profesijos pasirinkimo klausimais. Bibliotekos knygų fondas pamažu keičiasi: išimami sovietinę ideologiją atspindėję leidiniai, juos keičia išeivijos literatūra, užsienio šalių rašytojų kūriniai, buvusių gimnazijos mokinių dovanotos knygų siuntos (2001 m. – 14281egz., o 2006 m. – 9879 egz.).

2000 m., atsižvelgiant į Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų kompiuterizavimo programą, įrengtos kompiuterių klasės su naujais kompiuteriais. Kompiuterių klasės nuolat atnaujinamos. Internetu mokytojai ir mokiniai gali naudotis be apribojimų. Gimnazijos reikmėms pritaikyti kompiuteriai tiek informaciniam centrui, tiek administracijai, tiek buhalterijai ir duomenų bazei tvarkyti. Kaupiamos kompiuterinės mokomųjų dalykų programos. Mokytojai kasmet įgyja edukologinę kvalifikaciją, kad galėtų naudotis IKT savo dalyko pamokose. 2011/2012m.m mokykla pradėjo diegti elektroninį dienyną, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 dienos visa mokykla perėjo prie elektroninio dienyno.

Miestelyje mokytojos Stanislavos Lovčikaitės iniciatyva įkurtas „Žiemgalos linkuvių“ klubas, kuris glaudžiai bendradarbiauja su gimnazijos bendruomene ruošiant įvairius renginius. Dalis mokytojų įsitraukė į klubo veiklą.

Nuo 2003 m. gimnazijai suteiktas finansinis savarankiškumas.

Nuo 1996 m. direktoriaus A.Dičpetrio iniciatyva imta rinkti aktyviausią, geriausiai besimokantį abiturientą ir jam suteikti Jaunojo Gimnazisto vardą. Pirmąkart Vasario 16-osios proga šis vardas suteiktas dvyliktokui Dainiui Zgrabskiui, vėliau šis vardas suteikiamas kiekvienos laidos geriausiai besimokančiam, aktyviam ir žingeidžiam abiturientui.

2005 m. atkūrus gimnazijos statusą, pakeistas apdovanojimo pavadinimas. Garbės Gimnazisto vardas pirmąkart suteiktas LXXXII laidos abiturientei Ievai Viltrakytei.

Pagrindinis straipsnis – Linkuvos gimnazijos garbės gimnazistai.

Atkūrus Nepriklausomybę imta galvoti apie gimnazijos statuso susigrąžinimą mokyklai, todėl 2001 m. pradėta ruoštis vidaus auditui. 2004 m. auditas buvo sėkmingai baigtas, įsivertintos visos mokyklos veiklos sritys.

2005–ieji metai buvo labai reikšmingi. Švietimo ir mokslo ministerija 2005 m. balandžio 18 d. akreditavo Pakruojo rajono Linkuvos vidurinės mokyklos vykdomą vidurinio ugdymo programą. Tais pačiais metais Pakruojo rajono taryba grąžino Linkuvos vidurinei mokyklai Linkuvos gimnazijos vardą. 2005 m. rugpjūčio 1 d. mokykla tapo Linkuvos gimnazija su savo naujais nuostatais ir registracijos pažymėjimu. Taip buvo įvykdytas ir visų buvusių gimnazistų noras kuo greičiau vėl vadinti jų buvusią mokslo šventovę Gimnazija. Tai didelis visos Linkuvos bendruomenės, mokyklos mokytojų, moksleivių, buvusių mokytojų nuopelnas. Ruošiant dokumentaciją ypač daug prie šio darbo prisidėjo Linkuvos gimnazijos direktorius Vaclovas Stapušaitis, direktoriaus pavaduotojos ugdymui Janina Balčiūnienė ir Daiva Čėsnaitė.

Svarbiausias gimnazijos tikslas – tęsti gimnazijos tradicijas su savo vertybėmis ir siekiais, o pagrindiniai uždaviniai - kelti mokinių pasiekimų lygį, dėstant mokymąsi skatinančius kursus, kurie sudarytų sąlygas efektyviai mokyti ir patvirtinti sėkmę; gerinti mokymosi aplinką; plėtoti ir puoselėti partnerystę su miestelio bendruomene, išlaikant gimnazijos tradicijas. Mūsų gimnazijoje mokytojų bendruomenė kuria vientisą ugdymo sistemą: įvestas bendras ugdymo proceso organizavimo planavimas, aktyviai veikia metodiniai būreliai, mokytojų taryba, direkcinė taryba, mokinių taryba (parlamentas).

Papildomas ugdymas skirtas mokinių saviraiškai: meninių, kalbinių, sportinių, techninių, socialinių, ekonominių gebėjimų ugdymui būreliuose pagal modulius. Kasmet dalyvaujama daugelyje rajono sportinių varžybų, raiškiojo skaitymo konkursuose, meninių kolektyvų apžiūrose, dalykinėse olimpiadose, chorų šventės apžiūrose, šokių kolektyvų šventėse. Gimnazijoje vyksta daug renginių, į kuriuos kviečiama miestelio bendruomenė, mokinių tėvai. Nenutrūksta ilgametė tradicija – paskutinio skambučio šventė, kurią abiturientams surengia vienuoliktokai.

Gimnazijoje veikia dailės, darbščiųjų rankų, keramikos, jaunųjų meistrų, dramos, šokių, sporto, informatikos būreliai.

Gimnazijos vizija pagrįsta humanistinių vertybių puoselėjimu, konstruktyvių visuomenės pokyčių inicijavimu. Gimnazija ugdo atsižvelgdama į ugdytinių psichines ir fizines galias, siekia reikiamo pedagogų kvalifikacijos lygio, įgalinančio dirbti kūrybiškai ir atsakingai; skiepija dvasines vertybes, remdamasi nuoširdumu, gerumu, pilietiškumu, tautinėmis tradicijomis ir papročiais bei savo gimnazijos tradicijomis; padeda apgalvotai rinktis būsimą profesiją; padeda tinkamai pasirengti būsimoms studijoms ir mokymuisi visą gyvenimą. Kiekvienas mokinys gimnazijoje – savita nepakartojama vertybė ir asmenybė su teigiamomis ir neigiamomis charakterio savybėmis.

Gimnazijos misija pagrįsta laisvų, kūrybingų ir gebančių adekvačiai veikti demokratiškoje aplinkoje asmenybių ugdymu, kurios vadovaujasi bendražmogiškomis ir etninėmis vertybėmis. Gimnazija siekia partneriškų ryšių ir dialogo su nevyriausybinėmis organizacijomis ir giminingomis ugdymo įstaigomis Lietuvoje ir užsienyje bei ugdytinių tėvais; plečia materialinę bazę; sudaro sąlygas kryptingam mokytojų profesiniam tobulėjimui; individualizuoja ugdymo turinį; stiprina ir toliau demokratizuoja mokytojų ir mokinių tarpusavio santykius; kelia mokinių mokymosi motyvaciją ir mokymo kokybę. Bendradarbiaudama su šeima gimnazija tikisi atgaivinti žmogiškąsias vertybes: gerumą, meilę, dorą, pagarbą, dvasingumą; padėti įveikti vaikų mokymosi motyvacijos ir gyvenimo vertybių stoką, o tėvams – susiorientuoti informacijos sraute.

Gimnazijos prioritetai: ugdymo modernizavimas ir švietimo kokybės kėlimas, mokinių užimtumo plėtojimas, švietimo sistemos harmonizavimas, humanizavimas ir demokratizavimas. Jie pagrįsti ugdymo proceso modernizavimu, švietimo paslaugų kokybe, ugdymo rezultatų kokybės, vertinimo sistemos kūrimu, ugdymo planų, tenkinančių mokinių poreikius, sudarymu; papildomo ugdymo ir popamokinės veiklos plėtojimu; gimnazijos savivaldos skatinimu ir gimnazijos ryšių plėtojimu.

Gimnazija atlieka savo gyvenimiškąją misiją, kasmet išleisdama nemažą būrį jaunuolių, įgijusių pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pasirengusių toliau mokytis, įgyti profesiją.

Mokinių skaičius gimnazijoje kinta nežymiai, jis svyruoja nuo 520 iki 560. Nors pastaraisiais metais dalis mokinių kartu su tėvais išvyksta į užsienį ir ten tęsia mokslus, į mokyklą ateina mokiniai iš kaimo pagrindinių mokyklų, kurios yra uždarinėjamos. Kiekvienais metais apie 65 - 70 procentų abiturientų įstoja į aukštąsias (universitetus ir kolegijas) Lietuvos mokyklas, kiti tęsia mokslą profesinėse mokyklose ar profesinio rengimo centruose, įsidarbina arba išvyksta į užsienį. 2011 m. 3 abiturientės – Goda Kacilevičiūtė, Ieva Kurmytė ir Irma Ašmenavičiūtė įstojo į Jungtinės Karalystės aukštąsias mokyklas. I.Ašmenavičiūtė Birmingeme Astono universitete sėkmingai studijuoja tarptautinį verslą ir ekonomiką, Ieva Kurmytė tame pačiame universitete – biologiją ir psichologiją, o Goda Kacilevičiūtė Notingemo universitete - politikos mokslus.

2011 m. rekonstruota mokyklos katilinė, pereita prie šiuolaikinės kūrenimo sistemos – biokuro.

Renovuota Linkuvos gimnazija 2014 m. kovo mėn.
Renovuota Linkuvos gimnazija 2014 m. kovo mėn.
Renovuota Linkuvos gimnazija 2014 m. kovo mėn.
Renovuota Linkuvos gimnazija 2014 m. kovo mėn.
Renovuota Linkuvos gimnazija 2014 m. rugsėjo 1 d.

2012 m. prasidėjo mokyklos renovacija, gimnazijos išorė pastebimai gražėja.

Atsižvelgiant į turimus resursus ir sukauptą patirtį, mokykloje organizuota neformaliojo ugdymo ir projektinė veikla – sudarytos sąlygos realizuoti individualius mokinių gebėjimus, mokiniai dalyvauja įvairiuose rajono ir respublikos konkursuose, varžybose ir užima prizines vietas. Gimnazija dalyvauja projekte „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokyklose“ (koordinatorė Lina Alekseriūnienė) ir švietimo mainų paramos fondo finansuojamame daugiašalės mokyklų partnerystės Comenius „Celebrations and Ceremonies Identify and Unify Us“ projekte (koordinatorė Virginija Ogintienė). Projekto paskirtis – tobulinti ugdymo kokybę, suteikiant galimybę mokiniams ir mokytojams dalyvauti tarptautiniuose susitikimuose, seminaruose, stebėti veiklą kitose Europos šalyse. Pagal projektą gimnazijoje lankėsi 22 svečiai iš Italijos, Rumunijos ir Turkijos. Grupė mokinių ir mokytojų pabuvojo Rumunijoje (2012 m. lapkričio mėn.), 2013 m. kovo mėn. dešimties žmonių grupė vyko į Italiją, gegužės mėnesį - į Turkiją.

Nuo 2012 m. gimnazija dalyvauja projekte „Kuriame Respubliką“. Projekto idėja – įkurti nemokamą kino teatrą Linkuvoje. Projektas vyko iki 2013 m. birželio mėn., jame dalyvavo 7-3g klasių mokiniai, Linkuvos kultūros centre parodyti dokumentiniai filmai: „Prieš parskrendant į žemę“ (režisierius Arūnas Matelis), „Sovietų pasaka“ (režisierius Edvinas Snorė), „Kita svajonių komanda“ (režisierius Marius M.Markevičius) ir kūrybinės grupės sukurtas filmas „Ledo vaikai“.

Mokykla dalyvavo penktosiose TAFISA „Pasaulio sportas visiems“ žaidynėse. Rajoniniame teisinių žinių konkurse „Temidė“ užimamos prizinės vietos, dažniausiai džiaugiamasi I-ąja vieta. Mokykla dalyvavo respublikiniame konkurse „Renkuosi verslą“. Šokių kolektyvas „Žiogeliai“ir tautinių šokių grupė dalyvavo Linkuvos krašto dainų ir šokių šventėje Linkuvoje, o tautinių šokių grupė dalyvavo Respublikinėje Lietuvos moksleivių dainų ir šokių šventėje. 3g klasės ekonomistai dalyvavo mokomojoje programoje „Kelias į sėkmę“, respublikiniame konkurse „Renkuosi verslą“.

2003 m. balandžio 14 – 15 dienomis mokykloje vyko Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos IX-oji konferencija. Jos metu buvo pristatyti tyrimo rezultatai iš projektinio darbo „Linkuvos vidurinės mokyklos moksleivių regėjimo ydos” – autoriai Deimantė ir Regina Ožiūnaitės, Valdemaras Samulionis. Parengti projektai „Elektros energijos taupymas”, „Saulės sistemos planetos” ir kt. Kasmet penki - šeši besidomintys fizika mokiniai (7-4g kl.) mokosi jaunųjų fizikų mokykloje „Fotonas”, veikiančioje prie Šiaulių universiteto. Baigę mokyklą, fizikos studijas pasirinko ir dirba šioje srityje Renatas Šumskis, Dainius Balbonas ir kt.

Gimnazija dalyvavo respublikiniame projekte „Ko trokšti, nesoti Dvasia?“, skirtame Maironio 150 gimimo ir 80 mirties metinėms paminėti, Domantė Dovidonytė (1ga) tapo laureate. Kiekvienais metais gimnazijos mokinių komanda dalyvauja MADI dienose Atžalyno gimnazijoje.Nuo 2011/2012m.m 3g klasių mokiniai rašo projektinius – kūrybinius darbus.

Gimnazijoje sukurta pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema. Kiekvienais mokslo metais visi pedagogai turi lygias galimybes tobulinti savo kvalifikaciją. Visi pedagogai yra supažindinami su PPRC, ŠU, rajono PSJŠC ir kitur organizuojamais kursais ir seminarais, kuriuose pasirinktinai dalyvauja. Kiekvienais metais nustatomi kvalifikacijos tobulinimo prioritetai, atsižvelgiant į mokyklos metinės veiklos programos tikslus ir uždavinius.

Geroji darbo patirtis skleidžiama ne tik rajone, bet ir respublikoje. Pedagogai aktyviai dalyvauja rajono švietimo centro, ŠU, PPRC organizuojamuose seminaruose, kursuose. Septynios mokytojos - valstybinių brandos egzaminų vertintojos. Kiekvienais metais matematikos mokytojos dalyvauja respublikinėse MADI dienose. Mokytojai rajone vedė autorinius seminarus: „ Kūrybiškumo ugdymas Latvijos mokyklose“ (2006 m.), „ Šiuolaikinis šokis“ (2007 m.), „Informacinių technologijų mokytojo kompetencijų svarba ugdymo kokybei“ (2007 m.), „ Komponavimo pamokos vadyba“ (2006 m.), „Veltinio galimybės“ (2007 m.), „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos įgyvendinimas ugdymo įstaigoje“ (2007m.) ir kt. Mūsų gimnazijos kūno kultūros mokytojai ir mokiniai dalyvavo konkurse „Bendraukim ir bendradarbiaukim“ ir iškovojo spotiškiausios rajone mokyklos vardą. Taip pat dalyvavo įvairiuose pilietinio ir tautinio ugdymo projektuose, olimpinio ugdymo projektuose bei tarptautiniuose piešinių konkursuose, parodose „Sausio 13 – oji“, „Gyvūnų portretai“, „Penkios gyvūnų laisvės“ ir kt. Respublikinėse konferencijose skaityti pranešimai: „ Pradinių klasių mokinių kompetencijos ugdymas“, „Lietuvos spalvos“( 2007 m.). Mokytojai savo darbo gerąją patirtį skleidė už mokyklos ribų, rašė straipsnius spaudoje („Lobių tik semkit“ „Dialogas“ 2008 – 01 – 25 Nr.4, „Šiaurės Lietuvos mokyklos: Linkuvos gimnazija“ straipsnis “Žiemgalos“ žurnale, (2007 m.), „Motinos diena“ rajono laikraštyje „Auksinė varpa“ (2007 m.). „S.Lovčikaitės knygą „Tarp būties ir buities perskaičius“ „Žiemgala“2009/1) Linkuvos gimnazijos 90 – mečio proga išleista knyga „Linkuvos gimnazija“, suorganizuota konferencija „Linkuvos gimnazija praeityje ir dabar“. Taip pat mokykloje suorganizuotos buvusių mokinių darbų – tapybos ir floristikos - parodos bei dailininko Valento Leimonto tapybos paroda (2008 m.).

Mokytojai, dirbantys 5 – 8, 1 - 2 gimn. klasėse, (2008 m.) dalyvavo OECD tarptautiniame mokymo ir mokymosi tyrime (TALIS).

Nuosekliai yra įgyvendinamas mokyklos Vidaus audito strateginis planas 2004 – 2009 m.m. Atlikta daug realių darbų: patikslinta mokyklos vizija, paruošti nauji mokyklos nuostatai, parengta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, vidurinio ugdymo programos modelis, pakoreguota ugdymo turinio sudarymo tvarka, mokytojų tarybos posėdžiuose analizuojamos mokinių mokymosi motyvacijos problemos, mokinių gebėjimų ir poreikių tenkinimas, akredituotas profesinio informavimo ir orientavimo taškas, sudaryta mokinių tolesnio mokymosi ir karjeros planų sistema, ugdymo procese diegiamos informacinės technologijos, integruotas mokymas, kaupiama mokytojų geroji darbo patirtis, suorganizuota istorinė konferencija.

2014 m. vasario 14 d. penktadienio popietę Linkuvos kultūros centre skambėjo jaunatviška dvasia. Pažiūrėti gimnazijos kolektyvų koncerto vasario 16-osios dienos proga susirinko Linkuvos miestelio bendruomenė. Istorijos mokytojas Laimonas Kupriūnas papasakojo apie šios dienos svarbą Lietuvos piliečiams. Mokyklos direktorius Vaclovas Stapušaitis, sveikindamas su švente, įteikė apdovanojimus rajoninių olimpiadų nugalėtojams bei jų mokytojams. Tradiciškai buvo paskelbta šių metų jubiliejinės 90-osios abiturientų laidos garbės gimnazistė. Ja tapo 4ga klasės mokinė - Inesa Šlevaitė. Linkuviečiai džiaugėsi ir mokinių pasiekimais ir smagiomis koncerto akimirkomis.

2017 m.


LG darbuotojai ir mokytojai 2018.png

Mokytojai ir vadovai

Pagrindinis straipsnis – Linkuvos gimnazijos administracija.
Pagrindinis straipsnis – Linkuvos gimnazijos mokytojai.

Nuo 1982 m. mokyklai vadovavo Aleksandras Algis Dičpetris. Direktoriui mirus (2001 m.), 2002 metais, praėjęs konkursą, pradėjo direktoriumi dirbti Vaclovas Stapušaitis.

1999 m., mirus direktoriaus pavaduotojui Antanui Abromavičiui, direktoriaus pavaduotoja ugdymui pradėjo dirbti Janina Balčiūnienė, o nuo 2001 m. rudens antrąja pavaduotoja ugdymui – Daiva Čėsnaitė. Šiuo metu tiek direktorius, tiek abi pavaduotojos turi II-ąją vadybos kategoriją.

Mokytojų gretas papildė nauji pedagogai. Tai buvę mokyklos auklėtiniai: Vaiva Klupšienė, Irma Leščinskaitė, Joana Gelžinienė, Aida Garbštienė, Justina Eidukienė. Į mokyklą auklėti ir mokyti jaunosios kartos atvyko pedagogai Kristina Bernatonytė, Vida Savickienė, Rima Stapušaitienė, Vida Balčiūnienė, Vita Vilimienė, Angėlė Zalunskienė, Giedrė Balčiūnaitė, Dalia Saudargienė, Juozas Pavarotnikas, Lina Alekseriūnienė, Artūras Macevičius, Irena Petraitienė, Reda Pėželienė, Inga Budrytė, Liuda Bigailienė.

Į užtarnautą poilsį išėjo mokytojos Nijolė Marcinkutė, Anna Monkevičienė. Anapilin išlydėjome mokytojas Oną Štarevičienę, Ireną Vaišnienę, Stanislavą Lovčikaitę.

Direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams dirbo Sigitas Kleinas, kurį pakeitė Juozas Pavarotnikas.

Aktyviai mokytojams talkino ir talkina tėveliai: S.Dambrauskienė, Joana Pavarotnikienė, A. Bajoriūnienė, Danguolė Mockūnienė, Kazimiera Bacevičienė.

Linkuvos gimnazijos bendrabučiai


Veikla

Linkuvos gimnazijos veikla:

Literatūra

  • Linkuvos vidurinės mokyklos muziejaus dokumentai. Linkuva, 1988 – 2000.
  • Linkuvos vidurinės mokyklos archyvo dokumentai. Linkuva, 1988 – 2000.
  • Dičpetris A. Asmeninis archyvas. Linkuva, 1982 – 2001.
  • Linkuvos gimnazija, 1918–2008: mokyklos istorijos apybraiža (sud. Vaclovas Stapušaitis ir kt.). – Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2008. – 175 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-863-11-3
  • Linkuvos gimnazijos muziejaus dokumentai. Linkuva, 2000 – 2013.
  • Linkuvos gimnazijos archyvo dokumentai. Linkuva, 2000 – 2013.
  • Stanevičienė E. Asmeninis archyvas. Linkuva, 2012- 2013 (medžiaga apie tradicinius spektaklius ir Paskutinio skambučio programas).
  • Algis Padora. Šimtmečio gimnazijos metraštyje - legendiniai mokytojai ir jų auklėtiniai. "Auksinė varpa", Pakruojus, 2018 m.

Šaltiniai

Parengė: Parengė gimnazijos mokytojų grupė.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: