Linkuvos gimnazijos muziejus

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Linkuvos gimnazijos muziejus
Linkuvos gimnazijos muziejus

Gimnazijos muziejus ir jo vadovė Aldona Ašmonavičienė
Gyvenvietė: Linkuva
Adresas: Gimnazijos g. 32
Įkurta: 1918 m.

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Turinys

Linkuvos gimnazijos muziejus – muziejus įkurtas 1961 m. Linkuvos gimnazijoje, esantis Gimnazijos g. 32, Linkuvoje, Pakruojo rajone. Muziejus įsikūręs antrame aukšte, patalpų dydis 55,42 m2.

Istorija

Muziejus įkurtas 1961 metais, nors medžiagą apie gimnaziją ir Linkuvą jau anksčiau rinko istorijos mokytojas J. Skrupskelis jam talkininkavo mokytojas Povilas Spudas, nuo 1955 m. mokykloje veikė kraštotyros būrelis. Vėliau mokiniai, paskatinti istorijos mokytojos Pranės Gaigalienės, pradėjo rinkti eksponatus, kurie ir buvo gimnazijos istorinio – etnografinio muziejaus pradžia, o mokytoja P. Gaigalienė – pirmoji vadovė. Jos iniciatyva aprašyta Linkuvos K. Požėlos vardo mokyklos istorija, remiantis Šiaulių archyvo medžiaga, taip pat inventorizuoti muziejaus eksponatai, jie suskirstyti į numizmatikos, archeologijos, liaudies meno, tautosakos skyrius. 1967 m. pavasarį mokytoja perdavė muziejų su eksponatais pagal inventorinę knygą nuo Nr.1 iki Nr.720 užklasinio darbo organizatorei Eugenijai Matulionienei, kuri surinko nemažai medžiagos apie revoliucines Linkuvos tradicijas, papildė muziejų dar 78 eksponatais.


Nuo 1970 m. iki 1995 m. muziejui vadovavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Felimonija Skrebaitė-Mielienė. Ji nuveikė milžinišką darbą kraštotyros baruose, todėl antrajai po žymaus kraštotyrininko J. Šliavo, mūsų gimnazijos auklėtinio, Pakruojo rajone buvo suteiktas Lietuvos garbės kraštotyrininkės vardas. Jai vadovaujant 1974/1977 m. buvo parašyta mokyklos istorija, joje patalpintos 146 nuotraukos. Istoriją rašė mokytojai - kraštotyros draugijos nariai, jiems talkininkavo moksleiviai kraštotyrininkai. Surinktos mokyklos istorijos medžiagos pagrindu mokytoja istorikė A.Kazilionienė apsigynė diplominį darbą (Inv. Nr.1147). Gimnazijoje F. Mielienė pradėjo dirbti 1952 m. baigusi Panevėžio mokytojų seminariją, 1970 m. neakivaizdžiai baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Vadovavo zoniniam lietuvių kalbos ir literatūros metodiniam rateliui. Būdama pensininkė mokė Ūdekų pagrindinės mokyklos mokinius ir šioje mokykloje toliau tęsė kraštotyrinį darbą, pildė mokyklos kraštotyros kampelį. Aktyviai dalyvavo katalikių moterų organizacijos „Caritas“ veikloje, o Linkuvos pradinių klasių mokiniams dėstė tikybą.

1975 m. muziejus perkeliamas į pirmąjį raudonųjų rūmų aukštą, o 1984 m. atkeliauja į vadinamuosius baltuosius rūmus. Mokyklos direktoriaus A. Dičpetrio įsakymu įkuriama muziejaus taryba, kurią be mokyklos direktoriaus sudarė muziejaus vadovė F. Mielienė, ekspozicijos dailininkė piešimo mokytoja Irena Liutkevičiūtė, mokytojas, baldų autorius Alfonsas Mališauskas ir darbininkas Valentinas Ronis. Buvo suremontuota nauja patalpa, paruošta nauja ekspozicija. 1985 m. žiemą atnaujintas muziejus ima veikti vienoje pirmo aukšto klasėje.

Nuo 1995 m. iki 2007 m. gimnazijos muziejui ir kraštotyros būreliui vadovavo mokytojos F. Mielienės auklėtinė, rusų kalbos ir istorijos mokytoja Aldona Bučaitė. Ji parašė darbą apie mokyklos muziejaus reikšmę mokymo ir ugdymo procese, pristatė muziejaus fonduose sukauptus eksponatus. Būrelio nariai buvo mokomi tvarkyti surinktą medžiagą, tapti jaunaisiais gidais, kurie supažindindavo bendraamžius su mokyklos istorija įvairiais laikotarpiais, pvz.: „Lietuvos mokyklai 600 metų“, „Mokykla Sąjūdžio metais“, „Mūsų mokykloje dirbę mokytojai“ ir kt.

Kadangi mokykloje ima trūkti kabinetų, muziejus perkeliamas į mažesnes patalpas pirmame aukšte. Sutinkant gimnazijos 90-metį jam trejus metus vadovauja pradinių klasių mokytoja Dalė Vaitiekūnaitė-Tamašaitienė. Prasidėjus mokyklos renovacijai, muziejaus veikla nutrūksta ir tik 2017 m., jau ruošiantis gimnazijos 100-mečio iškilmėms, jis perkeliamas į antrą aukštą. Direktoriaus V. Stapušaičio iniciatyva užsakomi nauji baldai, muziejaus vadove skiriama buvusi lituanistė Aldona Ašmonavičienė, kuri parengia naują muziejaus ekspoziciją


Dabartis

Muziejus tvarkomas ir turtinamas, vykdoma šviečiamoji veikla: vedamos literatūros, istorijos pamokos, klasių valandėlės, tėvų susirinkimai, mokinių, baigusių gimnaziją, susitikimai, svečių supažindinimas su mokyklos istorija, naudojamasi muziejuje esančia medžiaga, eksponatais ir kt.

Muziejuje yra apie pustrečio tūkstančio eksponatų, kurie sudaro atskirus skyrius: mokyklos istorija, miestelio istorijos fragmentai, etnografinis, archeologinis, religijotyros, žymūs kraštiečiai.


Muziejaus ekspozicijos

Linkuvos gimnazijos istorija ir tradicijos

Tai pagrindinė muziejaus ekspozicija. Vertingiausi eksponatai yra pirmoji pedagogų tarybos posėdžių knyga (1918 m.), mokyklinis skambutis (1876 m.), spaudos draudimo metų knygos, laikraščiai, maldaknygės, senieji vadovėliai, pirmojo gimnazijos direktoriaus Igno Brazdžiūno asmeniniai dokumentai, gimnazistų asmeniniai daiktai, pirmųjų gimnazijos laidų originalios vinjetės ir kt. Pagrindiniai stendai: „Pradinė mokykla”, „1918-1923 m. Linkuvos progimnazija“, „Linkuvos gimnazija 1923-1949 m.“, „Linkuvos K. Poželos vidurinė mokykla 1953-1990 m.“, „Linkuvos vidurinė mokykla 1990-2004 m.“, „Atkurta Linkuvos gimnazija 2005 m.“, „Tradiciniai renginiai”, „Gimnazijos jubiliejai”, „Gimnazijos mokytojai", „Mokytoja Stanislava Lovčikaitė".

Linkuvos miesto ir apylinkių istorija

Ši ekspozicija supažindina su miestelio istorija, kuri prasideda 1501 metais, kai čia pastatyta pirmoji bažnyčia. Medžiaga apie karmelitų vienuolyną, XIX amžiaus architektūrą, žymų ansamblį „Linkava“, Sąjūdžio veiklą Linkuvoje. Eksponuojami karmelitų vienuolyno reikmenys, Linkuvos žydų įvairūs dokumentai. Saugomi fotoalbumai, kur užfiksuotos įvairių švenčių akimirkos, gražiausios sodybos, darbščiausių krašto žmonių portretai. Užrašytos buvusių aplinkinių ūkių, kai kurių kaimų istorijos, daug dokumentinės medžiagos apie Komiteto Linkuvos 500 m. sukakčiai paminėti veiklos ir kt

Žymūs kraštiečiai

Eksponuojamos rašytojų Juozo Paukštelio, Konstantino Jasiukaičio, Gabrieliaus Landsbergio- Žemkalnio, poetų Vaidoto Spudo, Alfonso Tyruolio- Šešplaukio, Marijos Macijauskienės, Birutės Gaigalienės knygos. Skyriuje „Istorijos ir kraštotyros baruose” sudėta medžiaga apie istorikę Aldoną Gaigalaitę, kraštotyrininkus Juozą Šliavą ir Felimoniją Mielienę. Sukaupta nemažai medžiagos apie vyskupą Kazimierą Paltaroką, kompozitorių Juozą Pakalnį, birbynininką Povilą Samuitį, žurnalistą Julijoną Būtėną, dailininkus E. Radauskaitę, Klemensą Kupriūną, aktorius Sigitą Račkį, Rimantą Jovą, mokslininkus Kazimierą Ragulskį, Vytautą Bučą, etnologą Juozą Lingį ir kitus Linkuvos krašto iškilius žmones. Muziejus turtėja ir gimnazijos nepamirštančių europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės, Seimo nario Stasio Tumėno ir kt. dovanomis.

Archeologija

Šio skyriaus medžiaga nėra gausi, tačiau tai bene seniausi ir vertingiausi muziejaus eksponatai: ietigaliai, titnaginiai galąstuvai, įvairių formų akmenys, akmens amžiaus akmeniniai kirvukai, rasti Dūčių durpyne 1958 m. Pastarieji aprašyti V.Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės. Pakruojo rajonas”(p.72).

Etnografija

Nemažą ekspozicijos dalį užima eksponatai , supažindinantys su mūsų krašto gyventojų buitimi ir kultūra. Atskirai eksponuojami virtuvės reikmenys, buities prietaisai, apavas, apšvietimas, metalo dirbiniai, anglimi kaitinami lygintuvai, spintelė dokumentams ir mokesčių kvitams laikyti, įdomus prietaisas , naudojamas medinių kibirų, rėčkų lankams uždėti… Kadangi muziejuje sukaupta daug įrankių, skirtų linų apdorojimui, atskirai įrengtas kampelis „Lino kelias”. Čia ir mediniai bei metaliniai šepečiai linams šukuoti, peiliai linų galvutėms braukti, vijurkas siūlams vyti, ratinis, rankšluostinė ir kt.

Religijotyra

Eksponuojamos šventųjų skulptūrėlės, paveikslai, plaketės, atvaizdėliai, drožiniai, maldaknygės ... Yra surinkta medžiaga apie skulptorius J. Remeiką, M. Skiką, J. Vasilevičių ir jų darbus, apie religines šventes, ateitininkų veiklą, užrašyti atsiminimai, tautosaka ir kt.

Ryšiai su užsieniu

Eksponuojama medžiaga apie šalis ir žmones, su kuriais bendrauta ir bendraujama atkurtos nepriklausomybės metais. Tai Norvegija, JAV, Australija, Anglija, Prancūzija, Japonija. Taip pat šioje muziejaus ekspozicijoje rodomos Comenius projekto šalių partnerių: Italijos, Rumunijos ir Turkijos – dovanos. Fonduose saugoma šio projekto, vykusio, 2011 – 2013 m., medžiaga.


Susitikimai su literatais

Mūsų gimnazijoje senos ir gilios literatūrinės tradicijos. Čia mokslus pradėjo rašytojas Juozas Paukštelis, mokytojavo ir Linkuvoje palaidotas jaunas poetas Vaidotas Spudas, su Linkuvos apylinkėmis susiję ir dramaturgo G. Landsbergio - Žemkalnio bei rašytojo K. Jasiukaičio vardai. Šias tradicijas puoselėjo 1931 m. susikūręs vienas populiariausių mokykloje literatų būrelis. 1946/47 m. m. užfiksuotas pirmasis susitikimas su literatu – tai mokytojos O. Pajauskaitės organizuota literatūrinė popietė su poetu V. Reimeriu. Nuo 1960/61 m. m. imti ruošti tautosakos vakarai, lietuvių ir užsienio kūrėjų jubiliejai, o nuo 1965 m. rengiami poeto V. Spudo kūrybos vakarai, paminėtos 5 ir 10 metų mirties sukaktys, knygų „Susitikt tave norėčiau vėlei”, „Mėlynos pušys” bei „Aš mėlyna jauna pušis” pristatymai ir aptarimai. Į minėtus renginius buvo atvykę ne tik poeto artimieji, bet ir draugai: poetai E. Matuzevičius, A. Bernotas, A. Drilinga, rašytojai A. Pocius, V. Bubnys, P. Skodžius, kritikas K. Nastopka, aktorė G. Urbonaitė. 1970 m. abiturientų išleistuvėse dalyvauja rašytojas J. Paukštelis su žmona, 1972 m. mokykloje lankosi V. Petkevičius, J. Strielkūnas, J. Graičiūnas.

Tuometinės Pakruojo rajono švietimo skyriaus metodinio kabineto vedėjos Redos Jėčiūtės ir lituanistės Stanislavos Lovčikaitės iniciatyva nuo 1977/78 m. m. prasideda intensyvi draugystė su rašytojais, aktoriais, literatūros kritikais. Į mokyklą atvyksta poetai: Just. Marcinkevičius, M. Martinaitis, A. Maldonis, J. Jakštas, J. Šiožinys, K. Keturakis, J. Vaičiūnaitė, R, Graibus; prozininkai: J. Aputis, J. Mačiukevičius, J. Baltušis, A. Bieliauskas, J. Mikelinskas, V. Rimkevičius, K. Saja, A. Zurba, V. Martinkus. Juos lydi aktoriai L. Noreika, G. Urbonaitė, A. Rosenas, M. Mironaitė, R. Staliliūnaitė, R. Rimeikis, J. Čepaitis, Č. Stonys, P. Zulonas, diktoriai V. Kybartas, J. Šalkauskas, U. Nasvytytė, dainininkės B. Grincevičiūtė, J. Leitaitė. Rašytojų kūrybą pristato ir aptaria literatūros mokslo darbuotojai E. Bukelienė, A. Zalatorius, V. Sventickas, P. Bražėnas, A. Bučys, mokyklos auklėtinės D. Mitaitė, R. Pociūtė. A. Zalatorius knygoje „Literatūra ir laisvė” rašo: „ Paskutinį dešimtmetį iki Atgimimo Lietuvoje kasmet įvykdavo maždaug po 600 literatūros vakarų...” Taigi nors atoki ir tolima nuo sostinės, Linkuvos mokykla turėjo galimybę susipažinti su iškiliausiais to meto literatais ir jų kūryba.

Muziejaus vadovė Aldona Ašmonavičienė

Muziejus pasipildė nauju dokumentu

Plačiau Visas dokumentas

Buvusio mūsų gimnazijos Direktoriaus Benedikto Bučinsko sūnaus Ramučio šeimos rūpesčiu muziejų pasiekė 1942 m. rašytas slaptas dokumentas, skirtas Švietimo vadybos Vidurinio mokslo departamento Direktoriui. Iš rašto sužinome apie abituriento Tinterio skundą dėl gimnazijos kapeliono kun. Petrėno veiklos, apie „raudono“ mokytojo Vaclovo Valenčiaus atleidimą iš darbo, nes jis anksčiau buvo parašęs prašymą stoti į komjaunimą, apie atsisakymą priimti atgal į gimnaziją pašalintą moksleivį Juozą Jasiukaitį, tarnavusį Šiaulių apsaugos batalione...

Laiškas. B.Bučinskas.jpg

Dėl šių ir kitų skundų Direktorius turėjo aiškintis ne tik su Linkuvos policijos nuovados viršininku ponu Petraičiu, Linkuvos valsčiaus viršaičiu, vietiniu nacionalistų partijos vadu ponu Čėsna, bet ir Šiaulių apygardos komisaro tarėju ponu Požėla bei nacionalistų politinio ir administracinio skyriaus viršininko pavaduotoju ponu Simonaičiu. Jų nuomone, gimnazijoje veikiantis religinio lavinimosi būrelis tęsia Linkuvoje jau nuo seno vykstančią slaptą ateitininkų veiklą, „Linkuva esanti žinoma kaip tokio veikimo centras Lietuvoje“. Iš pokalbių su jais aiškėja, kiek nedaug reikia, kad „ važiuotum ten, kur važiavo žydai“, kad kažkam įskundus gali grėsti koncentracijos lageris, gal ir sušaudymas. Direktorius gina darbščius gimnazijos mokytojus, smerkia skundėjus, prasimanytų gandų skleidėjus ir ramaus darbo gimnazijoje ardytojus. Jis ramiai, diplomatiškai reaguoja į valdžios nurodymus, pabaigoje pasiteisindamas, kad delsė informuoti poną departamento Direktorių, nes nenorėjo „atkreipti rimtą dėmesį į to nevertus, neturinčius pagrindo dalykus“.

Raštas atskleidžia karo metais miestelyje ir gimnazijoje vyravusią atmosferą.

Muziejaus vadovė Aldona Ašmonavičienė



Pakabinamos spintelės istorija

Spintelė dokumentams ir mokesčių kvitams dėti. Rasta Kalpokų kaime, valstiečio Kupriūno sodyboje. Gimnazijos muziejui dovanojo Klemensas Kupriūnas 1960 m. Tokia spintelė buvo kabinama ant sienos.


Turtėja muziejus

Labai džiugu, kad gimnazijos muziejų papildo vis nauji eksponatai. Šiemet ypač daug medžiagos (nuotraukų, dokumentų, gimnazijos istoriją iki 1945 m.) atsiuntė karo metų direktoriaus Benedikto Bučinsko sūnaus šeima, kuriai esame nepaprastai dėkingi.

Prie muziejaus turtinimo prisideda mūsų mokytojai ir aptarnaujantis personalas. Ilgametė valytoja Irena Dolumbauskienė padovanojo kažkada egzistavusio Linkuvos rajono laikraštį „Socialistinis kelias” (1958 04 19), kuriame išspausdintas garsaus kraštotyrininko, mūsų gimnazijos auklėtinio, Žeimelio šimtmečio žmogaus Juozo Šliavo, kurio 90 – metį šiemet švenčiame, jaunystės eilėraštis „Žibutės”. Taip pat įdėta kompozitoriaus V. Paltanavičiaus daina „Ateinam, ateinam” iš Linkuvos rajoninės 1958 m. dainų šventės repertuaro, rašoma apie knygų platinimą balandžio mėnesį, skaitome net dvi padėkas Linkuvos gydytojai Lazdauskienei ir kt.

Gimnazijos darbininkas Remigijus Rakauskas atnešė 1967 05 28 „Valstiečių laikraštį”, kurio jumoristinėje skiltyje „Mūsų spyglys” „ puikuojasi ” neetatinio korespondento M. Vinculio žinutė „Linkuvos burtininkas” apie vet. gydytoją F. Drilingą, sugebėjusį numarinti ir vėl prikelti pirmaveršę karvutę.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lina Kupriūnienė nepagailėjo net trijų Lietuvos Šaulių laikraščio „Trimitas”(Nr. 6,8,31) numerių iš garsiųjų 1930 – Vytauto Didžiojo - metų, taip pat specialiųjų kultūrų žurnalo „Naujoji sodyba” 1942 m. Nr. 5 bei Lietuvos kariuomenės savaitinio laikraščio „Karys” 1940 02 15 Nr.7, kuriame rašoma, jog Katalikų Veikimo Centro premija (1000 Lt) apdovanotas kraštietis rašytojas Juozas Paukštelis už romaną „Kaimynai”, pristatomi ir kiti rašytojo kūriniai. Iš „Trimito” sužinome, kad karo metu Lietuvos radijas veikė tik nuo 17 val.30 min., o savaitgaliais skambėdavo patefono muzika. Kas tai yra, turėjome galimybę pasiklausyti muziejuje veikusiose trečiokų gimnazistų Ernesto, Dovydo ir Deivydo surengtose parodose. Projektinio darbo „Linkuvos gimnazijos veiklos atsispindėjimas „Auksinėje varpoje ”vadovė Reda Pėželienė paliko muziejui V. Spudo plokštelę „Susitikt tave norėčiau vėlei”.

Baigdama rašyti sulaukiau dar vienos dovanos - mažieji ketvirtokai (mokytoja Regina Ūkelytė-Leščinskienė), tvarkydami klasę, rado seną knygelę „Įmink mįslę”! Taigi dar kartą dėkoju visiems, padedantiems turtinti gimnazijos muziejų!

Aldona Ašmonavičienė

Literatūra

  • Linkuvos gimnazija, 1918–2008: mokyklos istorijos apybraiža (sud. Vaclovas Stapušaitis ir kt.). – Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2008. – 175 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-863-11-3
  • Linkuvos gimnazijos muziejaus dokumentai. Linkuva, 2000 – 2013.
  • Linkuvos gimnazijos archyvo dokumentai. Linkuva, 2000 – 2013.

Šaltiniai

Parengė: Parengė gimnazijos mokytojų grupė ir Muziejaus vadovė mokytoja Aldona Ašmonavičienė.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: