Liudas Adomauskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Liudas Adomauskas

Gimė 1880 m. balandžio 8 d.
Notėnai, Telšių apskr.
Mirė 1941 m. rugpjūčio 16 d. (61 m.)
Paneriai, Vilnius

Veikla
Kunigas, revoliucionierius, politikas, valstybės tarnautojas
Partija 1922 m. LKP

Alma mater 1903 m. Kauno kunigų seminarija
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Turinys

Liudas Adomauskas (1880 m. balandžio 8 d. Notėnai, Telšių apskr. – 1941 m. rugpjūčio 16 d. Paneriai, Vilnius) – Kunigas, revoliucionierius, politikas, valstybės tarnautojas.

Anykštėno Biografija

Brolis Stanislovas Adomauskas (18781954) – kunigas, vėliau ekskunigas.

18981903 m. baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją.

1903 m. buvo įšventintas kunigu.

19031921 m. L. Adomauskas tarnavo kunigu įvairiose parapijose ir carinės Rusijos kariuomenės daliniuose.

1905 m. revoliucinių įvykių laikotarpiu jis buvo susižavėjęs komunistinėmis idėjomis, dėl to buvo skundžiamas bažnytinei valdžiai, buvo teisiamas bažnyčios teisme, bet nušalinimo nuo kunigystės išvengė.

Iki 1910 m. pabaigos jis buvo Kelmės vikaras, 1911 m. pradžioje kelis mėnesius tarnavo vikaru Rietave, 19111913 m. buvo Raguvos (Panevėžio raj.) parapijos vikaras, nuo 1913 m. gruodžio iki 1914 m. pavasario – Tryškių (Telšių raj.) vikaras. Jis bendradarbiavo laikraštyje "Viltis", pasirašydamas slapyvardžiu Bemiršis Proncė, kitur pasirašinėjo santrumpa L. A.

1914 m. gegužę jis buvo paskirtas Anykščių Šv. Mato parapijos vikaru, talkino klebonui Jonui Vodopalui.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, L. Adomauskas 1914 m. rudenį buvo atleistas iš vikaro pareigų ir paskirtas kariuomenės kapelionu, karo metais buvo carinės Rusijos imperijos kariuomenės kapelionas, tarnavo kariniuose daliniuose.

Po karo 1918 m. gegužę grįžęs iš Rusijos į Lietuvą, 19181921 m. L. Adomauskas tarnavo Palonų (Radviliškio raj.) Dievo Apvaizdos bažnyčios kuratu, buvo kunigas filialistas. 19181919 m. jis organizavo Palonuose ir Baisogaloje (Radviliškio raj.) bolševikų tarybas.

1921 m. L. Adomauskas atsisakė kunigystės, susižavėjęs komunistų idealogija. 1922 m. jis įstojo į Lietuvos komunistų partiją.

1922 m. vasarą jis buvo Lietuvos komunistų partijos legalaus laikraščio savaitraščio "Žarija" ir vienkartinio legalaus visuomenės, mokslo, ekonomijos ir literatūros darbininkų žurnalo "Naujoji gadynė" redaktorius bei leidėjas, parašė ir išleido antireliginę knygą "Šventraščio paslaptys" (1922 m., kitas pataisytas ir papildytas leidimas – 1960 m.), kuri Lietuvos Respublikos cenzūros buvo uždrausta.

Dėl neteisėtos antivalstybinės komunistinės veiklos L. Adomauskas buvo suimtas ir 19231926 m. su kitais kuopininkais – Pirmojo Seimo darbininkų kuopų (komunistų) atstovais kalintas. Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo jis buvo nuteistas mirti, bet bausmė pakeista 15 metų kalėjimo. 1928 m. po amnestijos jam skirta bausmė buvo sumažinta per pusę, o 1934 m. iš kalėjimo jis buvo paleistas.

19341940 m. jis gyveno Plateliuose (Plungės raj.), kur glaudėsi pas brolį kunigą Platelių kleboną S. Adomauską.

1940 m. L. Adomauskas aktyviai rėmė Lietuvos sovietinę okupaciją ir aneksiją. 1940 m. birželį okupacinės valdžios jis buvo paskirtas Liaudies vyriausybės valstybės kontrolieriumi. Telšių apygardoje išrinktas į Liaudies Seimą, 1940 m. liepos 21rugpjūčio 25 d. jis buvo Liaudies Seimo prezidiumo pirmininkas, kartu su kitais keturiais prezidiumo nariais pasirašė jo deklaracijas apie valstybinę santvarką, kad Lietuva paskelbta sovietine socialistine respublika ir dėl LSSR įstojimo į SSRS.

L. Adomauskas buvo 20-ies Lietuvos atstovų delegacijos, vežusios deklaracijas į SSRS Aukščiausiosios tarybos sesiją, narys.

Nuo 1940 m. rugpjūčio 25 d. iki 1941 m. birželio 22 d. buvo Liaudies komisarų tarybos narys – valstybės kontrolės liaudies komisaras, vienintelis šias pareigas pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu ėjęs pareigūnas.

1941 m. vasarį jis įstojo į Visasąjunginę komunistų partiją (bolševikų). Netrukus po to 1941 m. pradžioje jis buvo išrinktas ir Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo teisėju.

Amžininkų prisiminimuose L. Adomauskas išliko kaip jautrus, teisingas ir garbingas, tarp kunigų laikomas istorinių ir politinių aplinkybių auka.

Mirė 1941 m. rugpjūčio 16 d. Vilniuje, Paneriuose, – buvo sušaudytas per nacistinę operaciją vokiečių okupacijos pradžioje. Palaidotas Panerių memorialo teritorijoje.

Išleista Giršos Abramavičiaus biografinė knyga "Tiesos beieškant : iš L. Adomausko gyvenimo" (1960 m.).

1949 m. Notėnuose (Skuodo raj.) įkurtas kolūkis iki XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos buvo vadinamas Liudo Adomausko vardu.

Nuo XX a. antrosios pusės iki 2005 m. namas Plateliuose, Liepijų g. 2, kur 19341940 m. gyveno L. Adomauskas, buvo valstybės saugomas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, kol išbrauktas iš registro kaip nebeturintis istorinės-memorialinės vertės.

Biografija

1903 m. baigė Kauno kunigų seminariją. 19031921 m. kunigavo. Per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijos imperijos kariuomenės kapelionas. Dirbo Palonuose, 1921 m. atsisakė kunigystės. 1922 m. parašė antireliginę knygą „Šventraščio paslaptys“. 1922 m. LKP laikraščio „Žarija“ ir „Naujoji gadynė“ redaktorius bei leidėjas. 19231926 m. su kitais kuopininkais kalintas už komunistinę veiklą. Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo nuteistas mirti, bet bausmė pakeista 15 m. kalėjimo, 1928 m. amnestija sumažinta per pusę, 1934 m. iš kalėjimo paleistas.

1940 m. rėmė Lietuvos sovietinę okupaciją ir aneksiją. 1940 m. birželio mėn. okupacinės valdžios paskirtas Liaudies vyriausybės valstybės kontrolieriumi. Nuo 1940 m. liepos mėn. Liaudies seimo pirmininkas, pasirašė jo deklaracijas apie valstybinę santvarką, kad Lietuva paskelbta sovietine socialistine respublika ir dėl LTSR įstojimo į TSRS; jas į TSRS Aukščiausiosios tarybos sesiją vežusios delegacijos narys. Vėliau LTSR Aukščiausiojo Teismo narys, valstybės kontrolės liaudies komisaras. 1941 m. vasario mėn. įstojo į VKP(b). Per nacistinę okupaciją sušaudytas Paneriuose.[1]

Šaltiniai

  1. Liudas Adomauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 96 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: