Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Mažeikiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mažeikiai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Coat of arms of Mazeikiai (Lithuania).png   
Mazeikiu savivaldybe.jpg

Mažeikiai
56°18′40″N 22°20′10″E / 56.311°N 22.336°E / 56.311; 22.336 (Mažeikiai)Koordinatės: 56°18′40″N 22°20′10″E / 56.311°N 22.336°E / 56.311; 22.336 (Mažeikiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Mažeikių rajono savivaldybė
Seniūnija: Mažeikių seniūnija
Įkūrimo data: 1290 m.
Gyventojų: 37 020 (2011 m.)
Plotas: 22,79 km²
Tankumas (2011): 1 624 žm./km²
Altitudė: 81 m
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Mažeĩkiai
Kilmininkas: Mažeĩkių
Naudininkas: Mažeĩkiams
Galininkas: Mažeikiùs
Įnagininkas: Mažeĩkiais
Vietininkas: Mažeĩkiuose
Pašto kodas: LT-89001
Kraunamas žemėlapis ...


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: MažeikiaiVikiteka

Mažeikiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, 46 km į šiaurę nuo Telšių. Mažeikių rajono savivaldybės centras, Mažeikių seniūnija, yra apylinkės seniūnijos ir Reivyčių seniūnijos administracinis centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg politechnikos, spec. internatinė, muzikos, dailės, sporto, choreografijos mokyklos, mokykla-darželis, 10 lopšelių-darželių
Japanese Map symbol (Library).svg Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png 3 pašto skyriai
RWB Krankenhaus.svg ligoninė, du pirminės sveikatos priežiūros, 3 šeimos medicinos, psichikos centrai
pagyvenusių žmonių ir vaikų globos, nakvynės namai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
kultūros, rusų kultūros, švietimo, šeimos, turizmo ir verslo informacijos, moksleivių techninės kūrybos centrai, moksleivių namai, jaunųjų gamtininkų stotis
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Mažeikiai įsikūrę Ventos vidurupio žemumoje, miesto pietiniu pakraščiu teka Venta. Miesto dalys – Kalnėnai, Reivyčiai, Senamiestis, taip pat Naftininkų, Ventos mikrorajonai. Prie Mažeikių yra Didžlaukių pelkė ir durpynas.

Nuo miesto driekiasi keliai  170  MažeikiaiSkuodas ,  163  EžerėMažeikiai ,  155  KuršėnaiMažeikiai ,  164  MažeikiaiPlungėTauragė . Iš pietryčių šiaurės vakarų link eina geležinkelis ŠiauliaiLiepoja, nuo Mažeikių – geležinkelis į Jelgavą.

Geležinkelio ruožas

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Liepoja 85 km Saldus 41 km Duobelė 68 km Blank-50px.png
Skuodas 53 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Naujoji Akmenė 35 km
Seda 27 km Telšiai 40 km Šiauliai 75 km


WikiMapia žemėlapis

Mažeikiai WikiMapia žemėlapyje[2]

Topografinis žemėlapis

Mažeikiai topografiniame žemėlapyje[3][4].


Istorija

Archeologų teigimu, dabartinės Mažeikių apylinkės XI-XIII a. buvo apgyvendintos kuršių ir priklausė Ceklio žemei, o žemaičiai šiuose kraštuose atsirado gerokai vėliau[5].

Mažeikių vardas pirmą kartą paminėtas XIII a. Yra žinoma, kad 1290 m. žemaičių žygio į Žiemgalą metu kalavijuočiai sumušė kunigaikščio Mažeikos kariuomenės būrį. Pasak Livonijos kronikos, 1332 m. Livonijos ordino magistro Everhardo vadovaujama kariuomenė „įvykdė karo žygį į netikėlių žemaičių kraštą ir pasiekė Mazeikia (Mažeikių) ir Windeikia dvarus“. Remiantis tuo galima manyti, kad XIV a. minima karaliaus Mažeikos žemė yra davusi pavadinimą dabartiniam Mažeikių miestui, šį valdovą reikia laikyti Mažeikių įkūrėju, o 1290 m. yra Mažeikių įkūrimo data.

Spėjama, kad 1332 m. kalavijuočių sunaikinto Mažeikių dvaro centras nebuvo atstatytas, tačiau toje vietoje plytėjęs kaimas po riterių puolimo atsikūrė, nors bent kiek didesnės reikšmės vėliau neįgijo. XVI a. tai buvo mažas kaimelis, apsuptas girių ir pelkių, apylinkėse siautėjo plėšikai, kurių aukų kaulų aptinkama ir mūsų laikais.

Mažeikiai ir aplinkinės teritorijos Lietuvai galutinai atiteko 1529 m., pasirašius sutartį su Livonija. Kaimas paminėtas XVI a. vidurio dokumentuose galbūt dėl Valakų reformos: iš XIX a. antrosios pusės kartografinės medžiagos galima spėti, kad jo žemės anuo metu buvo matuotos. 1865 m. kaimo sodybos (jų buvo 13) gana padrikai išsidėstė dešiniajame Ventos krante, abipus Aplūkio upelio, maždaug 2 km į pietus nuo Viekšnių-Leckavos kelio.

Mažeikių miesto augimo pradžia – 1868 m. prasidėję Liepojos-Romnų geležinkelio, (tada dar vadinamo Lentvario-Liepojos geležinkeliu) atkarpos LiepojaKaišiadorys tiesimo darbai ir projektuotojų pasirinkimas vieną iš stotelių įkurti Mažeikių kaimo pakraštyje. Netrukus, 1874 m. į Mažeikius nutiesta Mintaujos geležinkelio atšaka iš Mintaujos ir 1880 m. palei tuometinę Stoties gatvę iškirtus mišką skirti sklypai gyvenvietei. Joje buvo apie 400 trobesių, 15 parduotuvių, rinkosi turgus. 1885 m. įsteigta vaistinė. Miestas pradėjo augti, formavosi pirmosios gatvės – Didžioji ir Stoties (dabar Laisvės ir Vasario 16-sios), kurios 1895 m. išgrįstos akmenimis. 1899 m. Mažeikių geležinkelio stotis pavadinta Muravjovo – 1863 m. sukilimo slopintojo vardu, tačiau piktnaudžiaudami caro valdžios pareigūnai taip vadino visą besikuriantį miestelį. Mažeikių vardu vadintas kaimas buvęs kitoje geležinkelio linijos pusėje. Tuo metu tai buvo daugiatautis miestas, čia kūrėsi žydai, rusai, latviai. 1896 m. įkurta valstybinė mokykla. XIX a. antroje pusėje – 1904 m. per Mažeikių geležinkelio stotį buvo gabenamos didelės draudžiamosios lietuviškos literatūros siuntos.

Pirmieji maldos namai – 1894 m. pašventinta stačiatikių Mažeikių Šv. Dvasios cerkvė, dar po kelių metų veikė ir žydų sinagoga, Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia. Pirmoji katalikų bažnyčia Mažeikiuose pastatyta ir pašventinta tik 1905 m. Klebono P. Meškausko, vargonininko K. Pukevičiaus dėka prasidėjo aktyvesnis lietuvių visuomeninis gyvenimas, įsteigtas „Saulės” draugijos skyrius, pastatytoje špitolėje įkurta pirmoji lietuviška „Saulės” pradžios mokykla, skaitykla biblioteka, suburtas choras.

1893 m. miestelyje buvo 13 krautuvių, 5 smuklės. Pirmoji didesnė įmonė – antrinių žaliavų perdirbimo fabrikas atidarytas 1895 m. Jame dirbo apie 40 darbininkų. Po 1902 m. pastatytos garvežių ir vagonų remonto dirbtuvės, įsteigta geležinkelininkų mokykla. Netrukus dar įkurti cikorijos ir degtukų šiaudelių fabrikai, skardos dirbtuvė, gaminusi kibirus ir laistytuvus, linų apdirbimo įmonė, plytinė, koklių dirbtuvė, muilo gamybos, saldainių įmonėlės. 1905 m. buvo daugiau kaip 10 pramonės įmonių, 1912 m. pradėta statyti ketaus liejykla. 1914 m. suteiktos miesto teisės. 19081910 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Tuo metu tai buvo daugiatautis miestas, čia kūrėsi žydai, rusai, latviai.

I pasaulinio karo metais miestas smarkiai nukentėjo, išdegė beveik visas centras, nes palei Ventą 1915 m. vyko rusų ir vokiečių kariuomenės mūšiai. Traukdamiesi Rusijos imperijos kariuomenės daliniai susprogdino geležinkelio vandentiekį ir elektrinę, išvarė į Rusiją žydus. Vokietijos kariuomenė greta Mažeikių sušaudė apie 60 žmonių. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1919 m. vasario mėn. miestą buvo trumpam užėmusi Raudonoji armija. 1919 m. įkurta Mažeikių apskritis. 1919 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenės daliniai mieste kovojo su bermontininkais. [6]

Pasibaigus karui į Mažeikius savo pretenzijas pareiškė Latvija, nes geležinkelio mazgas latviams turėjo strateginę reikšmę – jungė Liepoją su Ryga. Tik tarptautinio arbitražo sprendimu šis ginčas buvo išspręstas Lietuvos naudai.

Mažeikiai 1924 m.: Stoties (dabartinė Vasario 16-osios) gatvė

1922 m. miestas išplėstas, 1925 m. parengtas miesto tvarkymo planas. Tarpukariu Mažeikiai tapo apskrities centras (vietoje Sedos), pirmuoju burmistru buvo paskirtas buvęs knygnešys Jonas Motuzas, aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Dar tebevykstant nepriklausomybės kovoms 1919 m. mieste atidaryta privati vidurinė mokykla, kuri netrukus peraugo į valstybinę gimnaziją. 1922 m. atidaryta ligoninė, tais pačiais metais mieste įkurta biblioteka, 1928 m. savo namuose Stasys Ličkūnas atidarė muziejų. 1924 m. Mažeikiams pakartotinai suteiktos miesto teisės. 1928 m. įkurta Mažeikių katalikų parapija.

Nepriklausomybės pradžioje Mažeikiai buvo svarbus geležinkelio mazgas, jungęs Lietuvą su Klaipėdos uostu. Mieste kūrėsi vis naujos urminės prekybos įmonės, Mažeikiai tapo nebe gamintojų ir perdirbėjų, o prekybininkų miestu. Tačiau 3-ojo dešimtmečio viduryje nutiesus geležinkelio liniją KretingaAmaliai, Mažeikių kaip tranzitinio mazgo reikšmė sumenko.

Prasidėjo ekonominis nuosmukis, gana neilgas, kadangi mažeikiškiai vėl ėmėsi plėtoti pramonės verslą. Atidarytas brolių Šadauskų alaus bravoras, garinis malūnas, pieninė, baldų dirbtuvės, elektros jėgainė. 1940 m. Mažeikiuose veikė 26 pramonės įmonės. Tuo metu buvo 4 bankai, veikė kredito draugija. Mažeikiuose ketvirtąjį dešimtmetį pastatoma nauja, moderni Juozo Tumo-Vaižganto vardu pavadinta pradžios mokykla, ligoninė, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (katalikų), bankas (arch. Mykolas Songaila), rotušė (arch. J. Okunis).

1940 m. birželio mėn. TSRS okupavus Lietuvą 19401941 m. ir 19441953 m. TSRS valdžia ištrėmė daugiau kaip 170 miestiečių. 1941 m. rugpjūčio mėn. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Mažeikiuose nužudyta apie 4000 žydų. 1944 m. spalio mėn., vengdami TSRS kariuomenės junginių apsupimo, Vokietijos kariuomenės daliniai pasitraukė iš miesto, per karinius veiksmus sugriautas jo centras. 1945 m. įsteigta LLA Mažeikių apskrities Alkos partizanų rinktinė, 1946 m. veikė LLA Mažeikių miesto kuopa.

1941 m. buvo parengtas miesto išplėtimo planas, bet Antrojo pasaulinio karo dideli sugriovimai ir emigracija vėl skaudžiai atsiliepė tolesnei miesto plėtrai. Pamažu pokaryje buvo atstatytos prieš karą veikusios įmonės: linų fabrikas, alaus darykla, įkuriami avalynės, baldų fabrikai, sviesto gamykla, duonos kombinatas. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu, 1950 m. Mažeikiai tapo rajono centru.

1959 m. įsteigta Mažeikių elektrotechnikos gamykla, gaminusi variklius skalbimo mašinoms, po dešimtmečio – Mažeikių kompresorių gamykla, gaminusi kompresorius šaldytuvams. 1972 m. pradėta statyti, o 1980 m. pradėjo dirbti naftos perdirbimo įmonė (dabartinė „Mažeikių nafta“), išaugusi Juodeikių kaimo vietoje, nutiestas naftotiekis Polockas-Mažeikiai. Mažeikiai tapo didžiausiu pramoniniu miestu Žemaitijoje. Gyventojų skaičius išaugo nuo 8 iki 49 tūkstančių. Pastatytas modernus Naftininkų kultūros centras. Pietinėje miesto dalyje išaugo didelis mikrorajonas, pastatyti Kalnėnų, Naftininkų, Ventos, Tirkšlių gyvenamieji mikrorajonai.

1988 m. rugsėjo 25 d. susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1990 m. balandžio 18 d. nuo Mažeikių, kai buvo nutrauktas naftos tiekimas iš TSRS, prasidėjo Lietuvos ekonominė blokada. 1996 m. patvirtintas dabartinis Mažeikių herbas.

Naftininkų gatvė
Naujametinė miesto iliuminacija sutinkant 2007 m.

Naftos verslo ir jį aptarnaujančių įmonių suklestėjimas, spartus individualių kvartalų augimas gali būti vadinamas Mažeikų aukso amžiumi. Po 1995 m. administracinės reformos Mažeikiai liko rajono centru, dalį savivaldos funkcijų perleisdami apskrities centrui Telšiams. Ne visada sėkminga privatizacija, Rusijos eksporto rinkų praradimai lėmė daugelio Mažeikių įmonių bankrotą ar veiklos sustabarėjimą, išaugo bedarbystė. Šiuo metu pastebimos ir teigiamos tendencijos – buvusių gamyklų cechuose kuriasi naujos įmonės.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki 1915 m.  ? Telšių apskritis
19151919 m.  ? Sedos apskritis
19191950 m. Mažeikių valsčiaus centras Mažeikių apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Mažeikių apylinkės centras Mažeikių rajono centras Klaipėdos sritis
19531995 m.
1995 Mažeikių seniūnija, Mažeikių apylinkės seniūnijos centras, Reivyčių seniūnijos centras Mažeikių rajono savivaldybės centras Telšių apskritis


Pavadinimo kilmė

Muravjovo geležinkelio stotis apie 1901 m.

Miesto vardas neabejotinai asmenvardinis vietovardis, tačiau neaišku, nuo kokios lyties jis kilęs. Spėjama, kad nuo vardo Mažeika[7] – tai buvo žemaičių kunigaikštis, minimas nuo 1290 m. Tačiau dabar Lietuvoje yra dažna pavardė Mažeikis, kurios daugiskaita visiškai sutampa su miesto vardu. Pasak kitų šaltinių, Mažeikiai pavadinti jau statant geležinkelio stotelę toje vietoje buvusios Mažeikos ar Mažeikio sodybos vardu[8].

18991918 m. Mažeikių geležinkelio stotis vadinta Muravjovo vardu – Mažeikių geležinkelio stotis taip pavadinta M. Muravjovo, 1863 m. sukilimo slopintojo vardu, tačiau piktnaudžiaudami caro valdžios pareigūnai taip vadino visą besikuriantį miestelį. Tokį vardą gyvenvietei priskyrė dvarininkas M. Postnikovas, gavęs Reivyčių dvarą iš gubernatoriaus M. Muravjovo. Mažeikių vardu vadintas kaimas buvęs kitoje geležinkelio linijos pusėje.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2011 m.
1897 m.sur. 1914 m. 1923 m.sur. 1931 m. 1938 m.
1 979 3 869 4 650 4 831 5 268
1939 m. 1959 m.sur. 1967 m.[9] 1970 m.sur. 1976 m.[10][11]
5 618 7 960 11 300 13 313 20 400
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2011 m.sur.
25 779 43 547 42 675 38 840 37 020

Žymūs žmonės

Sveikatos apsauga

Pagrindinis straipsnis – Mažeikių sveikatos apsauga.

Yra ligoninė, du pirminės sveikatos priežiūros, 3 šeimos medicinos centrai, psichikos centras.

Švietimas

Pagrindinis straipsnis – Mažeikių švietimas.

1907 m. įsteigta „Saulės“ draugijos pradinė mokykla. 19091911 m. veikė prekybos mokykla. 1923 m. atidarytas liaudies universitetas. 1955 m. – vaikų muzikos mokykla, prie kurios vėliau įsteigti dailės, choreografijos skyriai. Vidurinių mokyklų skaičius išaugo iki šešių. Atkūrus nepriklausomybę Mažeikiuose pradėjo veikti 2 gimnazijos, 6 vidurinės mokyklos. Vykdant švietimo reformą dalis jų taps pagrindinėmis. Reorganizavus vaikų muzikos mokyklą įkurtos vaikų dailės ir choreografijos mokyklos.

Mieste yra šios švietimo įstaigos:

Kultūra ir menas

Pagrindiniai straipsniai – Mažeikių kultūra ir Mažeikių žiniasklaida.

19051914 m. veikė J. Vaičkaus vaidintojų trupė, nuo 1911 m. – Skrajojantis teatras, 19111914 m. – Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1923 m. įsteigtas Mažeikių muziejus (dabartinis Mažeikių kraštotyros muziejus). Nuo 1928 m. veikia Viešoji biblioteka. 1945 m. įkurti rajoniniai kultūros namai.

Leidžiami laikraščiai: „Santarvė“ (nuo 1945 m.), „Būdas žemaičių“ (nuo 1996 m.). [6]

Architektūra

Miesto planas spindulinis. Sakraliniai pastatai:

Istorizmo laikotarpio pastatai:

Ekonomika

AB „Pieno žvaigždės" Mažeikių pieninė

Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje bankrutavo kai kurios pramonės įmonės (kompresorių, avalynės, baldų, buitinių elektros variklių), kitos prisitaikė prie rinkos ekonomikos – padidėjo naftos perdirbimo gamyklos našumas; atsikūrė dalis pramonės įmonių. Mažeikiuose veikia langų, durų, garažo vartų gamybos („Fauga“), baldų („Mažeikių lyra“), betono, skiedinių ir gelžbetonio, metalo konstrukcijų (UAB „Mažeikių betonas“), valgomųjų ledų („Ingman ledai“), AB „Pieno žvaigždės“, Mažeikių pieninė, UAB „Mažeikių duona“, UAB „Mažeikių mėsinė“ ir alaus darykla. Stambiausia miesto įmonė – „Mažeikių nafta“, kurią 2006 m. gegužės 26 d. nupirko lenkų koncernas PKN Orlen.

Sportas

Sportininkai

Miestų partnerystė

Šaltiniai

  1. Mažeikiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Mažeikiai wikimapia.org
  3. Mažeikiai maps.vlasenko.net
  4. Mažeikiai loadmap.net
  5. V. Žulkus „Kuršiai Baltijos jūros erdvėje“, 2004
  6. Algimantas Miškinis. Mažeikiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 496 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 133–134 psl.
  8. [1]
  9. Mažeikiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 537 psl.
  10. Mažeikiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 336 psl.
  11. Mažeikiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, 23 psl.
  12. Jurgita Rimkevičienė. Mažeikiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 495 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją
Verta.png Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.
Symbol star2.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Symbol star2.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: